Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo kitąmet politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų atlyginimus skaičiuoti pagal tokį patį bazinį dydį kaip ir šiemet.
Ministerijos parengtame projekte numatyta 2017 metams patvirtinti 130,5 euro bazinį dydį. Anot SADM, nustačius minėtą dydį, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, karių darbo užmokestis nepakistų ir tam nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Teikdama tokį siūlymą SADM remiasi Finansų ministerijos teiginiais, kad nemažinant valstybės biudžeto deficito ir nesiekiant pertekliaus, valstybei gali tekti skolintis.
SKAITOMIAUSIOS NAUJIENOS:
Gausus prakaitavimas – viena lengviausiai išsprendžiamų problemų
Tobulos figūros kaina – griežtas „ne“ keliems dalykams
„Remiantis Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, esant tokiam skolos lygiui, kuris yra Lietuvoje šiuo metu (apie 40 procentų BVP), Lietuvai ateityje būtų sunku pergyventi naujus finansinius ir ekonominius sukrėtimus, jeigu tokių būtų. Todėl Lietuvai ir toliau rekomenduojama mažinti deficitą, kad skolos lygis rodytų aiškias mažėjimo tendencijas“, – cituojamas Finansų ministerijos raštas.
Algos nedidėjo nuo krizės laikų
SADM skaičiavimais, bazinio algos dydžio politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, tarnautojams pakėlimas 1 euru valstybės biudžetui kainuotų per 8 mln. eurų.
Jau pernai Seime svarstant 2016 metų bazinį dydį buvo kilęs nepasitenkinimas, kad politikų, tarnautojų, teisėjų algos nedidinamos. Tuomet ir opozicijos, ir valdančiųjų atstovai kritikavo įstatymą, kad jis neleis padidinti mažiausiai uždirbančių tarnautojų atlyginimų, kurie jau beveik prilygsta minimaliai mėnesio algai. Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs išvadą, kad per krizę pareiginės algos bazinis dydis sumažintas iki 130,5 euro (450 litų) dėl pablogėjusios valstybės ekonominės ir finansinės būklės, tačiau dabar nepateikiama argumentų, liudijančių valstybėje besitęsiančią itin sunkią ekonominę ir finansinę padėtį.
Naudojant minėtą bazinį dydį skaičiuojami atlyginimai valstybės politikams, tarp jų ir Seimo nariams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams. Iš viso – maždaug 50 tūkst. žmonių Lietuvoje.
VERTA PAMATYTI:
Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais – prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo 490 litų (144 eurų) iki 450 litų (130,5 euro). Iki šiol šis dydis nebuvo padidintas.
Minimali alga vejasi tarnautojų atlyginimus
Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė portalui tv3.lt pasakojo, kad dėl valstybės tarnautojams taikomo bazinio atlyginimo dydžio profsąjunga kovoja kasmet, tačiau jokių rezultatų nepasiekia.
„Gal kai kam kyla klasės, už stažą gal gauna, gal nėra visai nuskriausti, bet atėję jauni nauji specialistai, kurie neturi stažo, neturi klasės tai jie pamato, kad tie atlyginimai valstybės tarnyboje yra ypatingai maži. Pavyzdžiui, trečią klasę turinčiu valstybės tarnautojų alga yra apie 440 eurų, neatskaičius mokesčių, ir čia beveik lygu minimaliai mėnesinei algai, kuri bus nuo liepos 1 dienos – 380 eurų. Kažkoks nonsensas. Nesuprantu, kame yra problema“, – aiškino I. Petraitienė.
Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos vadovė akcentavo mananti, kad valstybė tarnautojams turi galimybių didinti bazinį jų algų dydį.
„Daugybė lėšų yra skiriama kitoms sritims – aišku, gal ir reikia tų lėšų kariniams tikslams – bet nėra taip blogai biudžetas vykdomas ir tų viršplaninių pajamų yra, taigi reikėjo mąstyti, kad nors keletą eurų padidinti tą bazinį dydį. Visiems norisi nors kokio nors augimo. Pagalvokite, bazinis dydis neaugo nuo pat 2009 metų.
Tas, kas streikuoja, tas, kas tikrai nėra tokie inteligentiški gal ir ramūs kaip valstybės tarnautojai, tai laimi. Mes nei langus daužom, nei streikuojam, nei padangas deginam. Iš tikrųjų ir Valstybės tarnybos įstatyme pasakyta, kad valstybės tarnautojas turi būti lojalus Vyriausybei, valdžiai, bet kodėl niekas nieko nedaro, nors mes kreipiamės į visas ministerijas, į Vyriausybę“, – komentavo pašnekovė.
Ragino pasirašyti nacionalinį susitarimą
Į politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų grupei, kuriems bazinę algą siūloma kitąmet palikti nepadidintą, priskiriami ir statutiniai pareigūnai.
Portalo tv3.lt kalbintas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banel informavo, kad į SADM, Vyriausybę su raginimu padidinti bazinį algos dydį kreipėsi ir statutiniai pareigūnai, manantys, jog valstybės tarnyboje atlyginimų požiūriu situacija tapo tragiška.
NPPSS vadovas tikino, jog Lietuvoje prieita prie to, kad valdžia priversti padidinti algas galima dažniausiai tik protestuojant.
„Pasižiūrėkite, kas per šituos pastaruosius keturis metus pasiekė tam tikrų pokyčių arba laimėjimų. Pareigūnai dėl algų kėlė klausimą? Kėlė ir situacija pasikeitė. Ką padarė mokytojai? Užlaužė rankas ir ką jie gavo? Atlyginimai padidinti. Ar tai yra geriausias kelias? Nemanau. Geriausias kelias yra derybos, bet mūsų politikai nesupranta tokios kalbos. Jie nesupranta kalbų, kol tu pas juos neateini su protestais, mitingais ir panašiai. Tik po tokių veiksmų gauni rezultatą. Tai yra blogas kelias“, – aiškino V. Banel.
Anot jo, kita didžiulė bėda yra tai, kad labai skiriasi aukščiausių politikų ir paprastų valstybės pareigūnų algos.
„Valstybės tarnyboje pareigūnai yra praktiškai apačioje. Žemiau mūsų nieko nėra, o kitoje pusėje yra aukščiausi politikai ir atlyginimų skirtumas yra apie 1000 procentų. [...] Ar lamingesnis policininkas ar karjeros tarnautojas, jeigu jam alga padidės 30 eurų, o kitame krante politikui ar aukščiausio lygio valdininkui atlyginimas pakils 300 eurų?“, – svarstė V. Banel.
Ką reikėtų daryti, kad valdžia pasiryžtų padidinti valstybės tarnautojų, pareigūnų algas? NPPSS pirmininko teigimu, būtina pasirašyti nacionalinį susitarimą.
„Turėtų būti pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl prioritetų, dėl svarbiausių dalykų. Kas įvyko 2013 metais, kai pareigūnai pradėjo derybas su Vyriausybe? Jie iš principo nenori jokių sutarčių, konkretumo, įsipareigojimų, jokių terminų nenori. Jie tik nori savo komforto zonoje sėdėti ir murkdyti kitus, sakydami, kad kažką daro.
Kodėl galime dėl išorinės krašto gynybos visi iki pamėlynavimo rėkti ir sutarti – ir tai yra gerai – bet nesutarti dėl kitų dalykų? Kodėl iš visų sričių ištraukiame tik vieną? O kas yra svarbu šiandien, rytoj, kalbant apie vidinį saugumą, švietimą, mediciną, tai dėl to nenorima tartis“, – aiškino V. Banel.
Įžvelgia ir politinę rinkiminę potekstę
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda neslėpė manantis, kad nuo 2009 m. krizės laikotarpio algų didėjimo nematę valstybės tarnautojai nusipelnė pajusti ekonomikos atsigavimą.
„Turėtume reaguoti į ekonomines realijas, nuo 2009 metų nutekėjo tiek daug vandens ir nominalūs atlyginimai nuo to laiko išaugo keliasdešimčiai procentų ir traktuoti, kad nieko neatsitiko, kad niekas nevyksta būtų trumparegiška.
Problema yra ta, kad štai po pirmojo ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio rodiklių mes matome, kad privačiame sektoriuje atlyginimai išaugo kur kas daugiau negu 7 procentais, tuo tarpu valstybės sektoriuje atlyginimų augimas nesiekia net 6 procentų. Tai rodo, kad valstybės sektoriaus algų augimas atsilieka. Kažkokiu trumpu laikotarpiu tai gal ir nėra kažkokia ypatinga problema, bet ilgainiui tokios žirklės gali lemti tam tikrą darbuotojų persiskirstymą, nes valstybės sektorius taptų nekonkurencingas algų požiūriu, jeigu tokia tendencija užtruktų ilgesnį laiką“, – aiškino G. Nausėda.
Ekonomisto įsitikinimu, susidaro įspūdis, kad valdžios politika viešajame sektoriuje šiuo metu krypsta tikrai ne į efektyvumo ir paslaugų kokybės didinimą ir tai, G. Nausėdos teigimu, gali atsirūgti.
Pastaruoju metu tiesiog tokia viešojo sektoriaus filosofija tapo – išlaikyti kiek galima didesnį aparatą, tai yra darbo vietas, bet padaryti tai mažų algų sąskaita. Kuomet turi ribotą biudžetą, juo disponuoti gali dviem būdais – didinti algas ir mažinti darbuotojų skaičių, kas, mano nuomone, būtų ir produktyviausias, ir efektyviausias kelias valstybės aparato efektyvumui didinti, arba kitas, kelias, kuris matyt yra pasirinktas, tai išlaikyti daug darbuotojų, bet prilaikyti jų algas, bet ir motyvacijos nėra, ir darbuotojų kokybinė sudėtis yra prastesnė. Ilgainiui tai gresia viešojo sektoriaus paslaugų kokybės menkėjimu.
Galbūt kai kurios darbuotojų kategorijos nėra pažeidžiamos ir negali žmogus lengvai pakeisti darbo vietos, bet bendrąja prasme, kyla problema prarasti geriausius darbuotojus į privatų sektorių arba nesugebėti įdarbinti perspektyvių, jaunų darbuotojų, kuriems tiesiog atlyginimas šitame sektoriuje yra nepatrauklus ir jie sukasi veidu į kitą pusę, tai yra į privatų sektorių“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kodėl valdžios atstovai nesiryžta didinti algas valstybės tarnautojams? SEB banko vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad į šią kategoriją patenka ir Seimo nariai, taigi SADM, ministrų kabineto elgesyje galima įžvelgti ir politinio išskaičiavimo potekstę.
„Mano nuomone, toks sprendimas (siūlyti nedidinti algų valstybės tarnautojams – tv3.lt) yra, visų pirma, motyvuotas politiškai, nenorint prieš rinkimus sukelti tam tikrą erzelį dėl didėjančių viešojo sektoriaus konkrečių profesijų atlyginimų, kad neparasti rinkėjų paramos“, – aiškino G. Nausėda.
