aklumas

Penkerių metų mergaitei Addy Clarke iš Anglijos per pandemiją buvo diagnozuota reta liga, vadinama Batteno liga. Tai paveikia tik apie 150 žmonių pasaulyje ir reiškia, kad ji praras gebėjimą vaikščioti ir kalbėti, matyti spalvas, ryti, naudoti pieštukus ir eiti į tualetą. Deja, liga neišgydoma, rašo mirror.co.uk.

Ne paslaptis, kad iš visų akių ligų daugiausia nerimo kelia tos, kurios bėgant laikui gali tapti aklumo priežastimi. Glaukoma, katarakta – šias ligas, jų simptomus ir padarinius žino daugelis, tačiau apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją yra girdėjęs retas. Vis dėlto gydytoja oftalmologė Eglė Skarupskienė teigia, jog remiantis naujausių tyrimų duomenimis, būtent ši liga dažniausiai lemia apakimą.

Prieš pusantrų metų Artūro gyvenimas pasikeitė akimirksniu – jį važiuojant motociklu partrenkė automobilis. Medikai jo žmonai Irmai neteikė daug vilčių ir sakė, kad šansų išgyventi – praktiškai nėra. Tačiau Artūras ne tik išgyveno, bet ir pranoko visus lūkesčius. Visgi dabar vilniečių šeima kiekvieną dieną gyvena viltimi sulaukti skambučio – jam reikalingas akių ragenų donoras, kurio dėka vėl galėtų pamatyti savo žmonos ir artimųjų veidus.

Connie Parke savo artimųjų veidus paskutinį kartą matė prieš daugiau nei 10 metų – dabar ji pagaliau gali žiūrėti, kaip žaidžia jos anūkai, ir žino, kaip atrodo jos suaugusi dukra. Kai moters rega ėmė silpti ir galiausiai ji apako, medikai sakė, kad taip yra dėl tinklainės atsiskyrimo ir glaukomos. Tačiau ši diagnozė buvo klaidinga – iš tiesų moteris susirgo katarakta, kuri operacijos būdu lengvai pašalinama. Pasidariusi operaciją 59 metų moteris dabar tobulai mato abejomis akimis.

Ar žinojote, kad rūkymas gali lemti ne tik kvėpavimo sistemos susirgimus, bet ir akių ligas? Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką šis žalingas įprotis padidina net du kartus. Klastinga diagnozė pacientui grasina aklumu, o gydymas, deja, gali tik sulėtinti ligos progresą. Sekmadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie šią ligą iššaukiančius veiksnius bei galimą prevenciją. Dauguma žmonių bijo glaukomos ar kataraktos. Tačiau apie amžinę geltonosios dėmės generaciją nėra girdėję.

Žvelgiant į nuotraukose matomą Amelijos veidą, sunku būtų net ir pagalvoti, kad ši šešiametė yra paženklinta gausybės ligų puokšte. Plačiai besišypsanti Amelija pasaulį jaučia ir supranta šiek tiek kitokiu būdu nei visi – mergytė nieko nemato, o kalbėti taip pat nemoka. „Ji yra tarsi mažas tyras angeliukas“, – jautriai kalba vilnietės mama Laima Kliukinaitė. Vilnietės Laimos Kliukinaitės gyvenimas jau šešerius metus sukasi aplink Amelijos rutiną bei poreikius.

Apie gydančias masažisto Kazio Kuneikos rankas tikriausiai teko girdėti bene kiekvienam Klaipėdos gyventojui. Tačiau ne kiekvienas klientas, užsukęs masažo, žino, kad jį masažuojantis žmogus – aklas, o jo gyvenimas vertas filmo scenarijaus. Nuo vaikystės užklupęs cukrinis diabetas, organų transplantacijos, inkstų dializės, o kur dar patirtos dvi komos ir aklumas – tai tik dalis klaipėdiečio gyvenimo istorijos.  Vos 6-erių klaipėdietis Kazys Kuneika susirgo cukriniu diabetu.

Skaitytojų klausėme, kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms. Apklausoje dalyvavo 382 žmonės.  Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (52 proc.) pasirinko teisingą atsakymą – pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms, buvo įrašyta 1934 m.  34,7 proc. manė, kad pirmoji audioknyga neregiams įrašyta 1927 m.  13,3 proc.

Jau mėnuo, kai Lietuvos vaikai nebesirenka į klases – ugdymo įstaigos vykdo nuotolinį mokymą. Ne išimtis ir regos negalią turintys mokiniai. Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Sutrikusios regos vaikų ugdymo skyriaus metodininkės Irinos Mickutės, šis laikotarpis – išbandymų metas mokiniams, jų tėvams ir mokytojams. Specialistė neslepia: iš pradžių būta visko, nuotolinio ugdymo vežimas strigo, bet po truputį jis įsibėgėjo ir nuvažiavo.

Trečia savaitė Lietuva gyvena griežto karantino sąlygomis. Įvairių negalių turintys žmonės – taip pat. Paskelbus karantiną jiems galioja tie patys reikalavimai, tos pačios elgesio, bendravimo taisyklės, kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams, tačiau kartu kyla papildomų sunkumų, ypač vienišiems, turintiems sunkią negalią.  „Kiekviena negalia lemia specifines galimybes, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) administracijos direktorė Henrika Varnienė.

Skaitytojų klausėme, kokios kalbos abėcėlės pagrindu sudarytas tarptautinis Brailio raštas, kurį gali naudoti aklieji visame pasaulyje. Apklausoje dalyvavo 747 žmonės.  Absoliuti dauguma – 82,6 proc.– apklaustųjų atsakė teisingai: tarptautinis Brailio raštas sudarytas lotynų abėcėlės pagrindu.  9,2 proc. dalyvavusiųjų manė, kad sudarant Brailio raštą naudotasi anglų kalbos, o likusieji 8,2 proc. – prancūzų kalbos abėcėle.

Lui Brailio (Louis Braille) 1829 metais Paryžiaus aklųjų institute sukurtas raštas aklųjų naudojamas visame pasaulyje. Kiekvienas šio rašto elementas sudarytas iš šešių taškų, išdėstytų po tris dviejuose stulpeliuose. Tokių kombinacijų gali būti 63. Brailio rašmenimis užrašomos visos lotyniškos abėcėlės raidės, skyrybos ženklai, muzikiniai simboliai.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – tai specialioji biblioteka, skirta žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Tai reiškia, kad šios bibliotekos skaitytojais gali būti ne tik regos negalią turintys asmenys, bet ir žmonės, turintys skaitymo sutrikimų, pavyzdžiui, disleksiją. Taip pat šia biblioteka gali naudotis žmonės, turintys fizinę negalią, trukdančią skaityti įprastą spausdintą tekstą, pavyzdžiui, kai dėl paralyžiaus sunku versti knygos puslapius.

Vidui Mekioniui 37-eri. Su klastinga akių liga jis gyvena nuo mažų dienų. Tai įgimta katarakta, prie kurios vėliau prisidėjo ir glaukoma. Ankstyvoje vaikystėje berniukas dar matė, bet kai jam buvo 6-eri, ligos smogė visa jėga ir Vidas visiškai neteko regėjimo. Nepaisant to, šiandien jaunas vyras daugeliui gali būti pavyzdys – turi mėgstamą darbą, yra sukūręs šeimą ir džiaugiasi kiekviena diena.  Panevėžietis jau 22 metus dirba radijuje.

Išgarsinta Kęstučio ir Vytauto žygių, apdainuota paties Maironio, Trakų pilis iki šiol tebežadina vaizduotę ir istorinę atmintį. Retas nesame žingsniavę į pilies salą vedančiu mediniu tiltu, vaikštinėję jos kiemais, lietę jos sienų akmenų. Be išvykos į Trakus neapsieina nė viena didesnė tarptautinė konferencija.

Klaipėdoje aklumo negalią turinčiai merginai kertant pėsčiųjų perėją pralekiantis visureigis pervažiavo specialią neregio baltą lazdelę, ją sumaitojo. Nematanti mergina patyrė šoką, tačiau išlipęs vairuotojas užsipuolė pačią klaipėdietę, apšaukė bei mokė kelių eismo taisyklių, kurių, kaip aiškėja, pats nežino. Jį sučiupusiems policininkams jis aiškino, esą pati neregė įkišo baltą lazdelę jam į ratus. Regėjimo negalią turinti klaipėdietė Vaida rodo savo suniokotą neregio lazdelę.

Regėjimo negalią turinčią moterį nuolat talžo skaudūs likimo siunčiami smūgiai. Nepaisydama visų sunkumų kretingiškė nepasiduoda: slaugo senyvo amžiaus pensininkę, augina dviejų metukų dukrytę ir galėtų būti pavyzdžiu daugeliui žmonių.  Pirmąjį likimo smūgį ji atlaikė būdama dar paauglystėje, kai sugyventinis nužudė jos mamą. Vėliau ji susilaukė pirmagimės, kuri dėl sunkių ligų mirė. „Mūsų vaikas sirgo vandenlige ir ji jau amžinatilsį, mergytė mirė prieš trejus metus.

Ukmergiškės Zitos Sabulienės regėjimas ėmė sparčiai silpti po automobilio avarijoje patirtų sužalojimų. „Nors pastaruoju metu norus smarkiai riboja galimybės, stengiuosi neužsidaryti namuose. Didžiausias mano džiaugsmas – bendravimas su žmonėmis, muzika ir eilės“, – sako geros nuotaikos ir optimizmo nestokojanti moteris. Muzika – nuo vaikystės Zita gimė Anykščių rajone, miškų apsuptame vienkiemyje. „Augau viena šeimoje, bet niekada nenuobodžiavau.

Raigardas Daraganas – Muzikos ir teatro akademijos III kurso džiazo studentas. Neįprasta tik tai, kad jaunuolis nemato. Nepaisant to, kad jam neįmanoma pačiam rasti tako vingriais akademijos koridoriais, kad visą kursą tenka mokytis mintinai, Raigardas ryžtingai siekia savo tikslo – tapti geru džiazo muzikantu. Daraganų šeima nuolat užimta. Didžiąją laiko dalį užima sūnaus studijos: reikia nuvežti, palydėti, padėti mokytis... Juk neregiui studijuoti – nelengvas iššūkis.

Iš Telšių kilęs Mindaugas Songaila (18) prieš kurį laiką išvažiavo į Airiją ieškoti geresnės ateities. Vaikinas čia įsidarbino vienoje statybų įmonėje, stengėsi susitaupyti pirmąsias savo santaupas. Tačiau vieną dieną Mindaugą ištiko kraupi nelaimė, dėl kurios vaikinui dabar yra reikalinga stiklinė akis.

Dizainerė Kristina Mališauskienė šiuo metu kuria kostiumus roko operai „Romeo ir Džuljeta“, o neseniai dirbo komandoje, kuri rengė įžymiają Helen Mirren, kūrusią Jekaterinos II vaidmenį JAV televizijos HBO Vilniuje filmuotai dramai apie Jekateriną II. Aktorei reikėjo pasiūti 40 prašmatnių kostiumų! Vis dėlto su Kristina susitikome pasikalbėti ne apie jos darbą kino industrijoje. Prieš porą metų ji buvo pakviesta skaityti paskaitą apie stilių regėjimo negalią turinčių moterų auditorijai.

„Instagram“ žvaigždė teigia, kad jos regėjimas kaip 90-metės. Taip nutiko po to, kai ji nusprendė pasidaryti prieštaringai vertinamą procedūrą, kuomet pakeičiama akių spalva. Nadinne Bruna, kuriai 32 metai, prarado didžiąją dalį savo regėjimo. Ji ryžosi akių spalvos keitimo procedūrai. Savo rudas akis ji siekė paversti šviesiai pilkomis, melsvomis. Operacija baigėsi nesėkmingai ir sukėlė komplikacijų.

Kauno apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kad už ginklų kontrabandą į Didžiąją Britaniją nuteistas aklas vyras gali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pernai gruodį nusprendė, kad Kybartų pataisos namuose kalintis Remigijus Laniauskas dėl ligos atleistas nuo likusios paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

Tikriausiai gyvenime nėra nieko stipresnio už nuoširdų seserų ryšį. O kai dviejų seserų amžių skiria vos vieneri metai, artimesnį žmogų sunkiai galima rasti. Tačiau vilnietė Rūta vyresniajai Marijai yra ne tik artimiausias žmogus, bet ir nuolatinė jos globėja. „Su seserimi esame beveik vienmetės. Marijai 36 – eri, o štai man 37 – eri“, – savo ir sesers istoriją pradeda vilnietė Rūta. Tačiau šiandien pasakoti savo išgyvenimus drauge – jos negali.

Kuomet į „Rinkos aikštės“ laikraščio redakciją skaitytojai kreipėsi su, regis, nesudėtingu klausimu: „Kaip gi aklieji žaidžia šaškėmis?“, tikėjausi paprastai gauti dar paprastesnį atsakymą. Tačiau stabtelėjusi akimirkai supratau, kad niekada anksčiau apie tai nė susimąstyti neteko.

Kelmės rajone, Toleikių kaime gyvenantis Kęstutis dar neatšventė trisdešimtmečio, tačiau jo gyvenimo istorija – itin skausminga. Jaunystėje ilgą laiką vartojęs įvairius surogatinius, naminius alkoholinius gėrimus, galiausiai Kęstutis atsidūrė komoje. Po keturių parų jaunas vyras pabudo nebegalėdamas įžvelgti net savo palatos numerio. Aklųjų ir silpnaregių draugijų vadovai pripažįsta, kad daugelis panašaus likimo žmonių vengia viešai kalbėti, kodėl neteko regėjimo.

 Dvidešimtmetė Ugnė Matulytė iš Zarasų apako žaibiškai - vos per dvi dienas. Vilniaus universiteto trečio kurso psichologijos studentė prastai pasijuto staiga: nei iš šio, nei iš to galvą pradėjo raižyti nepakeliamas skausmas, pykino, iš silpnumo mergina nė pastovėti nebegalėjo, o šviesa akyse silpo su kiekvienu mirktelėjimu.    „Aš labai išsigandau. Man labai baisu buvo, kad taip liks visam gyvenimui. Kad aš nematysiu visą laiką. Kad taip ir liks.

Kauno technologijos universitete (KTU) sukurta technologija leis tiksliau diagnozuoti glaukomą – ligą, kuri yra viena iš dažniausių suaugusiųjų aklumo priežasčių. 2012-aisiais Europos Sąjungoje buvo užregistruota 1,6 milijonai glaukomos atvejų, prognozuojama, kad šis skaičius per artimiausią dešimtmetį paaugs 9 procentais. Iki šiol nebuvo jokio efektyvaus šios ligos gydymo.

Velykų savaitę uostamiesčio rajone, kuriame gyvena daugiausia regėjimo negalią turinčių žmonių, atsirado specialūs gatvės apšvietimo ir kelio ženklų stulpų ženklinimai. Geltonos juostelės, kuriomis apklijuoti stulpai, blogai matantiems asmenims padės daug geriau orientuotis aplinkoje. Šiais pokyčiais, kurie paprastiems praeiviams netgi sunkiai pastebimi, džiaugėsi VšĮ „Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centras“ direktorė Daina Vitkauskienė.

Jungtinėse Valstijose praktiškai apakusiam pacientui pavyko grąžinti dalinį regėjimą implantavus jam bionines akis, pranešė naujienų agentūra AP. 55 metų amžiaus vyrui, kuriam dar vaikystėje buvo diagnozuotas pigmentinis retinitas, buvo atlikta dirbtinės tinklainės implantavimo operacija. Pacientas tuo metu praktiškai buvo aklas, sakoma pranešime. Dėl pigmentinio retinito vyksta tinklainės pigmentinė distrofija, tad sulaukęs 50 metų šis pacientas beveik nebematė.

Erikas Weihenmayeris apako būdamas 13 metų amžiaus, tačiau neleido šiam įvykiui pakeisti jo gyvenimo. Jis yra vienas iš tų asmenų, kurie ne tik sugebėjo susitaikyti su negalia, bet ir gyventi taip, tarsi jos nebūtų. Jis yra vienintelis aklas žmogus žemėje, kuriam pavyko pasiekti Everesto viršūnę. 44 metų E. Weihenmayeris vadinamas garsiausiu aklu nuotykių ieškotoju pasaulyje.

Liucija Zubrutė, LRT.lt Baltoji lazdelė – senas, bet nepamainomas aklųjų palydovas, leidžiantis orientuotis aplinkoje, tačiau dabartinės technologijos suteikia galimybę savarankiškai nuveikti kur kas daugiau. Informaciją ekrane įskaitančios programos, apie kliūtis perspėjantys įtaisai, spalvas atpažįstantys smulkūs aparačiukai – tik maža techninių pagalbos priemonių (TPP) dalis, kurią šiuo metu siūlo rinka.

Natalija KONDROTIENĖ Vaida Butautaitė, neregė nuo gimimo, semia gyvenimą pilnomis rieškutėmis. Luokėje (Telšių r.) gimusi ir užaugusi, mokėsi Šiaulių konservatorijoje, šiuo metu kremta mokslus Vilniaus universitete, keliauja, rašo projektus, padeda ne tik to paties likimo žmonėms, bet ir regintiems. Patikina, neregystė užaugino storą odą.

Įžūlūs vagys apiplėšė aklą 65-erių metų plungiškį, jam esant namuose. Policijai apie antradienį vėlai vakare įvykusią vagystę jis pranešė trečiadienį. Jo teigimu, trys ar keturi vyrai išlaužė jo buto duris ir iš šaldytuvo pagrobė maisto produktus, ieškojo pinigų bei vertingų daiktų. Padaryti nuostoliai tikslinami.

Akis – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Kasmet antrasis spalio ketvirtadienis (šiais metais tai spalio 11-oji) minimas kaip pasaulinė regėjimo diena. Šios dienos tikslas – didinti žmonių informuotumą apie regėjimo sutrikimus ir aklumą.

Amerikiečių rašytoja Karin Slaughter tiksliai žino, kokio klausimo jai tikėtis kiekvieno interviu metu. Beveik visi žurnalistai lyg susitarę garsiai trilerių autorei visuomet užduoda vieną ir tą patį klausimą: „Beje, norėtume sužinoti, ar tai atsitiktinumas, ar žanro sumetimais jūs specialiai keitėte savo pavardę?“ – „Tai grynas sutapimas“, – įprastai atšauna rašytoja.

Du britai, kurie buvo visiškai akli daugelį metų, atgavo dalį regėjimo po operacijos, kurios metu jiems buvo įdėti naujoviški implantai. Jie dabar gali matyti šviesą ir netgi kai kuriuos siluetus dėl įtaisų, įmontuotų už tinklainės, praneša BBC. Šios operacijos yra dalis klinikinio tyrimo, kurį atlieka Oksfordo akių ligoninė ir Karaliaus koledžo ligoninė. Tyrimui vadovauja profesorius Robertas MacLarenas ir Timas Jacksonas.

De­vy­nio­lik­me­tė Šiau­lių uni­ver­si­te­to pir­ma­kur­sė Ra­min­ta Stan­ke­vi­čiū­tė nuo gi­mi­mo vi­siš­kai ne­ma­to, bet žo­džio „neį­ga­li“ net ne­var­to­ja. Mer­gi­ną į pa­skai­tas ly­di ma­ma Alma, ku­ri Brai­lio raš­tu at­spaus­di­na pa­skai­toms rei­ka­lin­gą me­džia­gą. Bū­tų ge­rai, kad uni­ver­si­te­tas tu­rė­tų spe­cia­lų dar­buo­to­ją, ga­lin­tį asis­tuo­ti neį­ga­lia­m stu­den­tui. Kol taip nė­ra, ma­ma duk­rai pa­de­da siek­ti ang­lų kal­bos spe­cia­lis­to dip­lo­mo.

Švedijos ambasada, kasmet apdovanojanti perspektyviausius verslininkus, Lietuvos jaunojo verslininko titulą šiemet skyrė Karoliui Verbliugevičiui. Būdamas 19 metų, jis neteko regėjimo, bet ryžtas kabintis į gyvenimą ir siekti savo tikslų davė vaisių. Prieš septynerius metus su bendraminčiais atidaręs masažo saloną „Matančios rankos“ verslininkas neabejoja, kad sėkmę versle lemia atkaklumas, sunkus darbas ir ėjimas į priekį nepaisant gyvenimiškų sunkumų.

Tiems, kas jau susipažino su Berlyno lankytinais objektais ir norėtų išbandyti kažką naujo, siūloma pasivaikščioti mieste užmerktomis akimis... Jums prireiks akių raiščio miegui bei visiško pasitikėjimo – ir jūs jau neįtikėtinos ekskursijos Vokietijos sostinėje dalyvis, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Keisto turo gidas akinius jums duos, o štai pasitikėjimo teks atsinešti su savimi. 90 minučių trunkančios „aklos“ ekskursijos maršrutas – Berlyno centras, kai kurie rajonai.

Tyrėjai atskleidė, kad kasdien gaunama aspirino dozė gali sumažinti širdies ligų išsivystymo riziką, tačiau tai gali privesti ir prie geltonosios dėmės išsigimimo. Geltonosios dėmės išsigimimas yra pagrindinė apakimo priežastis. Išsigimimo metu žūsta geltonosios dėmės ląstelės. Tai dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių amžius yra virš 60 metų. Išsigimimas yra dviejų rūšių: drėgnasis ir sausasis. Drėgnasis išsigimimo atvejis yra dažnesnis, nei sausasis, tačiau yra mažiau skausmingas.

Mes jau pasakojome jums apie užsispyrusį vyruką iš Amerikos, kuris savo automobilį visai sėkmingai remontuojasi vien kojomis, nes neturi rankų. Na o dabar dar patvirtinsime, kad neįmanomų dalykų šiame pasaulyje nėra. Svarbu tik siekti tikslo, neprarasti vilties ir turėti geležinę valią. Amerikietis Bart Hickley gyvena ir dirba Čikagos priemiestyje Alsipe. Kaip ir nemaža dalis vietinių vyrų jis yra automobilių mechanikas.

Interviu su žurnalu „Cosmpolitan“ aktorė Mila Kunis prisipažino, kad daugelį metų matė tik viena akimi. „Daug metų viena akimi buvau akla, niekas apie tai nežinojo“, – atviravo Mila. „Dabar aš nesu akla.  Prieš kelis mėnesius man buvo atlikta operacija. Gydytojai prapjovė man akį ir įdėjo naują lęšį“. Tarp kitko, Mila Kunis neseniai išsiskyrė su Macaulay Culkin (30). Pora draugavo aštuonerius metus.

Miniatiūrinis ponis Cali yra pirmasis aklos musulmonės Monos Ramouni vedlys. Merginos tėvai, Jordanijos imigrantai, negalėjo priimti į namus didelio šuns. M. Ramouni, 30 metų akla Mičigano valstybinio universiteto studentė, neįsivaizduoja savo gyvenimo be miniatiūrinio ponio Cali. Jis yra jos vedlys ir gyvūnas, padedantis siekti išsilavinimo.

Spalio 15-oji – pasaulinė Baltosios lazdelės diena. Ši diena skiriama žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Vis dėlto, pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko Sigito Armono, nuotaikos regėjimo negalią turinčių žmonių bendruomenėje ne itin kokios.

Šiandien prie Sveikatos apsaugos ministerijos susirinkę garbingo amžiaus piliečiai siekė atkreipti valdžios dėmesį dė jiems nesuteikiamo tinkamo gydymo. Mitinguotojai piktinosi, jog jiems, sergantiems regėjimą pasisavinančia liga, valstybė neskiria jokio gydymo. Mitingą organizavusi Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pacientų draugija siekė stebint žiniasklaidai gauti atsakymus iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Sumaniusi įsigyti šunį vedlį akliesiems, 48 metų neįgali klaipėdietė savo svajonės tapti mažiau priklausoma nuo artimųjų greičiausiai neįgyvendins. Net ir patys neįgaliųjų organizacijų vadovai teigia suvokiantys, kad valstybė, kurioje ir sveiki piliečiai vos galą su galu suduria, nepajėgi pasirūpinti neįgaliaisiais, steigti mokyklas šunų mokymui ir už tai mokėti dešimtis tūkstančių litų.

Šiandien, gegužės 14 d., Kanuose prasideda 61-asis tarptautinis Kanų kino festivalis. Šiemet dėl „Auksinės palmės šakelės“ kausis 22 filmai. Visi festivalio seansai yra pasaulinės premjeros. Videoreportažas apie Kanų kino festivalį pridedamas straipsnio pabaigoje.

61-asis Kanų festivalis iškilmingai atmerks akis gegužės 14-ąją. Jį pradės brazilų režisieriaus Fernando Mereilleso utopinė drama „Aklumas“. Finaliniam seansui visai neatsitiktinai buvo pasirinkta amerikiečių režisieriaus Barry Levinsono satyrinė komedija „Kas gi čia nutiko?“, smagiai ir taikliai parodijuojanti Holivudo kino industrijos užkulisius.