Tyrėjai atskleidė, kad kasdien gaunama aspirino dozė gali sumažinti širdies ligų išsivystymo riziką, tačiau tai gali privesti ir prie geltonosios dėmės išsigimimo.
Geltonosios dėmės išsigimimas yra pagrindinė apakimo priežastis. Išsigimimo metu žūsta geltonosios dėmės ląstelės. Tai dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių amžius yra virš 60 metų. Išsigimimas yra dviejų rūšių: drėgnasis ir sausasis. Drėgnasis išsigimimo atvejis yra dažnesnis, nei sausasis, tačiau yra mažiau skausmingas.
Tyrėjai išanalizavo 4700 suaugusiųjų pacientų duomenis. 839 iš jų kasdien gaudavo aspirino dozę. Nustatyta, kad 36-iems iš 839-ių pacientams geltonosios dėmės išsigimimas paspartėjo.
Pacientams, kurie kasdien aspirino nevartojo, geltonosios dėmės išsigimimas pasireikšdavo du kartus rečiau. Nustatyta, kad aspirinas sukelia tik drėgnąjį geltonosios dėmės išsigimimą.
Nors tyrimas ir neparodo, kad aspirinas gali apakinti, tačiau jis kažkokiu būdu veikia aklumą sukeliančių ligų spartą. Tyrėjai pacientus įspėja apie galimą aspirino šalutinį poveikį regai, tačiau taip pat ir pažymi, kad šis šalutinis poveikis nenusveria aspirino teikiamos naudos širdies ligoms gydyti.
Tyrėjai atskleidžia, kad reikės daugiau tyrimų, kurie galėtų padėti nustatyti tikslų aspirino poveikį geltonosios akies išsigimimo spartai. Toks atradimas leistų gydyti širdies ligas nepakenkiant kitiems svarbiems žmogaus organams.
