Švedijos ambasada, kasmet apdovanojanti perspektyviausius verslininkus, Lietuvos jaunojo verslininko titulą šiemet skyrė Karoliui Verbliugevičiui. Būdamas 19 metų, jis neteko regėjimo, bet ryžtas kabintis į gyvenimą ir siekti savo tikslų davė vaisių. Prieš septynerius metus su bendraminčiais atidaręs masažo saloną „Matančios rankos“ verslininkas neabejoja, kad sėkmę versle lemia atkaklumas, sunkus darbas ir ėjimas į priekį nepaisant gyvenimiškų sunkumų.
Paklaustas apie gautą apdovanojimą K. Verbliugevičius sakė: „Buvau įvertintas ne pagal tai, kiek susikroviau pinigų ar kokį unikalų produktą pagaminau, bet iš žmogiškosios pusės. Mano atveju, aš nematau, bet vis tiek, turėdamas negalią, siekiau tikslo, kurį įgyvendinau“.
– Kaip prasidėjo Jūsų verslo istorija? – Balsas.lt paklausė K. Verbliugevičiaus.
– Pats neradau darbo, nors turėjau išsilavinimą, buvau baigęs universitetą. Kur ėjau darbintis, man susidarė toks įspūdis, kad darbdaviai kreipia dėmesį ne ten, kur turėtų. Darbdavys turėtų matyti žmogaus gebėjimus, vertinti patirtį, o dauguma jų matė tik mano negalią. Kai pastovaus darbo niekaip nepavyko susirasti, nusprendžiau, kad galbūt reikia susikurti darbo vietą pačiam. Tuo metu susiklostė palankios aplinkybės, nes turėjau draugų, kurie taip pat nemato, ir kaip tik buvo įgiję masažuotojų specialybę, turėjo praktikos. Aš pats turėjau vadybos žinių. Susibėgę pasikalbėjom, sujungėm jėgas ir susikūrėme sau darbo vietas. Buvo mintis, idėja, užsidegimas, taip ir pradėjome.
– Ar kada nors vaikystėje svajojote, kad užaugęs tapsite verslininku?
– Atvirai pasakius tokių svajonių neturėjau. Iki 19-kos metų profesionaliai žaidžiau tenisą ir jau keletą metų dirbau kaip teniso instruktorius. Ateitį siejau su sportu, o apie verslą tikrai neturėjau minčių.
– Mintis kurti masažo saloną kilo nuo draugų susibūrimo. Kaip viskas klostėsi po to? Kaip tvarkėtės su biurokratija? Iš kur gavote pradinio kapitalo?
– Steigiau įmonę savarankiškai. Gali užsakyti įmonės steigimo paslaugą, susimokėti ir kažkas kitas tau viską padaro. Aš viską norėjau daryti pats, norėjau sutaupyti ir pinigų. Į registrų centrus, bankus ėjau vienas. Tai man buvo iššūkis, pasitikrinimas, ar galiu, ar sugebėsiu. Žinojau, kad yra biurokratizmas, bet jis baisus tol, kol tu nepradedi tvarkytis. Po to, kai tu pradedi, sunku, bet jeigu tu turi tikslą, tai imi ir darai. Kalbant apie įstatinį kapitalą, verslą pradėjau iš santaupų, dalį pinigų buvau pasiskolinęs iš artimų žmonių, bet tai tikrai nebuvo šimtatūkstantinės sumos. Verslą pradėjome su vienu masažo kabinetu, po to atsirado antras.
– Kokios reakcijos sulaukėte iš aplinkinių, kai jie sužinojo apie jūsų verslo planus?
– Prieš pradedant verslą kiek klausiau pažįstamų, jeigu atsirastų toks masažo salonas, ar jie eitų, pusė sakė, kad aš klientų nesulauksiu, nes salone dirbs žmonės su negalia. Visuomenėje yra tam tikri stereotipai apie žmones su negalia, todėl jie atgrasys klientus. Kiti atvirkščiai sakė, kad žmogus su regėjimo negalia masažuotojas, turi didesnį jautrumą.. Tiek teigiamų, tiek neigiamų nuomonių buvo daugmaž po lygiai. Tačiau mes patys, kadangi buvome idėjos iniciatoriai, tikėjome, kad mūsų negalia bus privalumas. Per septynerius metus, kiek gyvuoja verslas, naudojamės tuo ir net turime šūkį „jaučiame daugiau negu matome“. Tai yra tiesa, ir dėl to daug kas renkasi būtent mus.
– Iš esmės galima būtų pasakyti, kad savo silpnybes versle pavertėte stiprybe ir verslo sėkme?
– Taip. Masažo, kineziterapijos, akupunktūros paslaugas teikiantys darbuotojai arba visiškai nemato, ar mato silpnai. Kita personalo dalis, pavyzdžiui, administratoriai negalios neturi, jie padeda nematantiesiems darbuotojams. Išeina toks abipusis bendravimas, kai vieni kitiems padedame. Šiandien mes turime 26 darbuotojus, iš kurių 20 turi negalią. Mūsų koncepcija tokia, kad priimdami žmogų į darbą, pirmenybę teikiame darbuotojui su negalia. Mano atveju, negalia buvo tas veiksnys, kuris nedavė man pranašumo ieškant pačiam darbo, dabar, kai mes patys priimame į darbą žmogų, prioritetą teikiame būtent tiems, kurie turi negalią.
– Per kiek laiko, pradėję verslą, pamatėme, kad jo idėja pasiteisina?
– Pirmus dvejus metus dirbome arti nulio, kartais ir į minusą. 2008–2009 metai buvo geri, būtent tada ir nusprendėme plėstis.
– Ar nebuvo užpuolę minčių, netikėjimo, kad verta verslą tęsti, ypač pirmaisiais metais, kai pelno nebuvo?
– Tokių minčių būna visada. Tai natūralus dalykas. Tiesiog reikia suprasti, kad tai neišvengiama. Turi dėti pastangas, kad šuolių žemyn būtų kuo mažiau, bet tam reikia planuoti, vadovautis tam tikrais organizaciniais, vadybiniais principais. Ne visada šuolių žemyn sekasi išvengti, mes tikrai neidealūs. Atvirai sakau, turime ir šuolių žemyn, ir klientų antplūdžių.
– Kalbant apie šuolius žemyn, kaip jūsų masažo salonams pavyko pergyventi krizę, jei ji apskritai jau baigėsi?
– 2008–2009 metai mums buvo patys geriausi.
– Išeina lyg ir paradoksas, nes tokiu metu daugumai verslų smogė krizė, o jūsų verslas suklestėjo. Kokias įvardintumėte to priežastis?
– Yra kelios priežastys. Pirmas dalykas, inercija. Jeigu žiūrėtume į verslo sektorius, kažkurie krizę pajaučia pirmi, banga eina pagal verslo sektorių. Kadangi mes specializuojamės ne laisvalaikio paslaugose, o gydymo, žmogus sveikatai irgi pradėjo taupyti, bet turbūt tikrai ne pačioje pirmoje vietoje. Manau, kad šitas veiksnys taip pat turėjo įtakos. Kitas dalykas, kad mūsų paslaugos daug kam padėjo krizę įveikti morališkai ir fiziškai.
– Kokia dabartinė jūsų verslo padėtis? Verslas stabilus, kylantis ar patiriantis sunkiuosius etapus?
– Antrą saloną atidarėme prieš mažiau nei metus. Tai nauja vieta, naujas klientų ratas... kaip ir nauja pradžia. Gal ji lengvesnė nei pirmąkart, bet vis tiek reikia dėti pastangų. Kol kas nėra taip gerai, kaip mes norėtume, bet ir nėra taip blogai, kad užsidarinėtume. Nežinau, ar būtų galima įvardyti, kad verslas dabar yra stabilus, sakyčiau, kad nėra nei blogai, nei super gerai. Verslas vystosi, turime ir klientų, ir pajamų, tikrai nemažiname nei personalo, nei atlyginimų. Yra rodikliai, kad veikla yra vykdoma ir ji pasiteisina.
– Švedijos ambasada šiemet jus apdovanojo Jaunojo verslininko prizu. Ką reiškia jums šitas apdovanojimas? Dėl kokių priežasčių, jūsų nuomone, šis prizas atiteko būtent jums?
– Kaip aš supratau, nominacijoje buvau pristatytas kaip verslininkas turintis atkaklumą, nepaisant jokių sunkumų, motyvaciją, pozityvumą. Buvau įvertintas ne pagal tai, kiek susikroviau pinigo ar kokį unikalų produktą pagaminau, bet iš žmogiškosios pusės. Mano atveju, aš nematau, bet vis tiek turėdamas negalią turiu tikslą, kurį įgyvendinau. Iš to turiu naudos ne tik aš vienas. Mes didžiuojamės, kad gydome žmones, neturinčius negalios. Išeina atvirkštinė situacija. Yra toks stereotipas, kad žmogus su negalia prašo kitų pagalbos, gyvena iš valstybės paramos. O mes ne tai, kad neprašome, bet dar ir gydome visus kitus.
– Ar buvo netikėtas toks apdovanojimas?
– Iš tikrųjų netikėtas.
– Paglostė širdį?
– Smagu, kad tave pamato. Pamato, kad yra įdėta daug darbo. Atsiimdamas apdovanojimą pasakiau, kad jis yra ne mano vieno, yra viso mūsų kolektyvo. Žinote, vienas lauke ne karys...
– Kartu su apdovanojimu gavote ir labai įdomų prizą – kelionę į šiaurės Švedijoje esantį ledo viešbutį „Icehotel“ ir susitikimą su jo įkūrėju Yngve Bergqvist. Ar jau pasinaudojote kelialapiu?
– Ne, dar nebuvome šitoje kelionėje. Kadangi Švedijos ambasada rengia šiuos apdovanojimus ir Latvijoje, ir Estijoje, visų trijų šalių Jaunojo verslininko nominantai važiuos į kelionę kartu. Kol kas dar derinami visi reikalai. Kai klausiau kaip buvo praėjusiais metais, tai man sakė, kad į kelionę važiavo vasario ar kovo mėnesį.
– Ar laukiate kelionės? Ko tikitės iš jos?
– Per rūpesčius kartais ir pamiršti, kad kažkur važiuosi, bet tikiuosi, kad kelionės metu pavyks susipažinti su kaimyninių šalių kolegomis, sužinoti, ką jie veikia, kokia jų patirtis. Dauguma idėjų, minčių gimsta, kai tu kažkur važiuoji, keliauji, kažką pamatai. Nuvažiavęs į tą viešbutį realiai pajausiu, kaip žmogus, atrodo, nesąmoningą idėją pavertė realybe. Tai vėlgi panašu į mūsų situaciją. Kaip mes savo negalią pavertėme privalumu, viešbučio įkūrėjas atšiaurias klimato sąlygas pavertė savo verslo privalumu.
– Gal kažką pamatęs pritaikysite idėjas ir savo versle?
– Be abejo. Nežinau, ką ten pamatysiu ir kokios idėjos kils. Man masažo verslas yra vienas verslas, dar turiu ir kitą verslą, susijusį su įvairia technika žmonėms su negalia. Kai netekau regėjimo ir po kelerių metų išvažiavau į užsienį, pamačiau, kad žmonės su negalia naudoja įvairias sau gyvenimą palengvinančias priemones. Regėjimo negalią turintys žmonės be baltosios lazdelės ir kalbančio laikrodžio turi tūkstantį pagalbinių priemonių, kurios iš tikrųjų pagerina jų gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, yra spalvų atpažinimo prietaisai, kuriuos pridedi prie daiktų paviršiaus ir jie pasako, kokia jų spalva, arba yra kalbantis prekių etikečių skaitiklis, kuris nuskaitęs prekės brūkšninį kodą, įgarsina, kokia tai prekė. Yra ir įvairios kompiuterinės programos, kurios suteikia neregiui galimybę dirbti kompiuteriu. Kai grįžau iš užsienio, pamačiau, kad čia Lietuvoje aš neturiu kur įsigyti tokių daiktų. Taip kilo idėja atstovauti įvairias pasaulio kompanijas Lietuvoje ir visas šias pagalbines priemones teikti žmonėms, kuriems jų reikia.
– Jūsų optimizmas nepaisyti jokių sunkumų gyvenime ir siekti savų tikslų galėtų įkvėpti ne vieną negalios neturintį jauną žmogų nepabūgti iššūkių ir įgyvendinti savo svajones. Ką jūs patartumėte jauniesiems verslininkams?
– Kiekvienais metais vaikštau į įvairius seminarus ir mokymus. Kad ir koks bebūčiau žinovas, vis tiek einu pasitobulinti vienoje ar kitoje srityje. Viename iš seminarų ciklų buvo kalba apie pradedančiuosius verslininkus. Norint pradėti verslą, reikia tam pasiruošti. Jeigu žmogus sako, kad yra biurokratija ir nėra pinigų, tai yra mažiausios problemos. Tu gali nupirkti įmonę, su biurokratija susitvarkyti, kapitalo pasiskolinti, jeigu tavo gera idėja, net ir skolintis nereikės, žmonės patys ateis su pasiūlymu dalintis akcijomis.
Sudėtingiausias dalykas yra supratimas, ką reikia mokėti, ką žinoti darant verslą. Reikia turėti specifinių žinių, turėti komandą. Daryti verslą reikia bent jau dviese, bet ne vienam. Nepradėk verslo nieko nežinodamas. Turi būti nors kiek padirbėjęs toje srityje, gal kitoje panašioje įmonėje, kad pasižiūrėtum, kaip viskas vyksta. Yra daug detalių, iš kurių susideda verslas. Pasakyti, kad Lietuvoje yra didelė biurokratija ir dėl to nedarysi verslo, yra šneka žmogaus, kuris neturi ką pasakyti.
