Natalija KONDROTIENĖ
Vaida Butautaitė, neregė nuo gimimo, semia gyvenimą pilnomis rieškutėmis. Luokėje (Telšių r.) gimusi ir užaugusi, mokėsi Šiaulių konservatorijoje, šiuo metu kremta mokslus Vilniaus universitete, keliauja, rašo projektus, padeda ne tik to paties likimo žmonėms, bet ir regintiems. Patikina, neregystė užaugino storą odą.
Pas tėvelius – geriausia
Vaida Butautaitė nusijuokia, jog yra tikra žemaitė, o gimtinė – pati geriausia vieta pasaulyje, kur gyvena patys mylimiausi žmonės – jos tėveliai.
Tačiau namuose ji yra reta viešnia. Studijos, projektai, kelionės, kita veikla įsukusi merginą į nesustojantį ratą.
Šiauliai jai ne svetimas miestas. Čia prieš keletą metų mokėsi konservatorijoje dainavimo. Liko draugai, pažįstami, dėstytojai.
Pastarąjį kartą į Šiaulius atvyko pagal pačios paruoštą projektą su savanoriais mokyti neregius bei jų reginčiuosius artimuosius geriau suprasti vieni kitus.
„Noriu ir galiu būti naudinga. Daug turiu veiklos, kartais per parą miegu viso labo tris valandas. Studijuoju muzikos akademijoje, rašau du projektus, lankau vadovavimo projektams mokymus, pradedu dirbti vienoje verslo organizacijoje, specialybė yra muzikinė, tai ir grojimo kanklėmis bei pianinu, dirigavimo įgūdžius reikia nuolat tobulinti“, – vardijo savo veiklos sritis mergina.
Netikėta žinia tėvams
Prieš dvidešimt trejus metus Vaidos atėjimas į šį pasaulį buvo netikėtas ir tėvams, ir medikams: mergaitė gimė šeštąjį nėštumo mėnesį. Pernelyg anksti gimusios naujagimės kvėpavimo sistema dar nebuvo pasirengusi funkcionuoti, tad plaučiai buvo dirbtinai ventiliuojami deguonimi.
Prieš kelis dešimtmečius dėl šios procedūros nebuvo galimybių neišnešiotiems kūdikiams išsaugoti regėjimo.
„Jei rinktis mirti ar gyventi, tai - tik gyventi. Pažiūrėkite, kokia išaugau iš 900 gramų. Gydytojai, kai jau buvau „išleista“ iš inkubatoriaus, tėvus patikino, kad man viskas yra gerai“, – prisimena tėvelių pasakojimus Vaida.
Kad „kažkas“ negerai mažajai Vaidutei tėvai ėmė pastebėti, kai ji nesureaguodavo į paduodamus ar rodomus žaisliukus.
Nuskubėjo pas medikus, kurie patvirtino nuogąstavimus – mergaitė nieko nemato.
„Tada prasidėjo važinėjimaisi pas gydytojus: Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje medikai tvirtino viena – niekuo padėti nereginčiai mergaitei negali. Nieko kito neliko, tik gyventi toliau“, – prisiminė tėvų pasakojimus Vaida.
Sirgo graužiama namų ilgesio
„Mane augino kaip normalų vaiką. Ilgai nesupratau, kad esu kitokia. Man buvo leidžiama viskas, žodžio „negalima“ nežinojau. Buvau mylima ir išlepinta“, – prisimena Vaida.
Gyvenimas pasikeitė, kai teko iš gimtųjų namų išvažiuoti mokytis į Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą.
Prasidėjo ilgesio dienos, nulaistytos ašaromis. Mokytojai buvo nuostabūs, tačiau namų ilgesys neapleisdavo nė minutei.
„Norėjau namo pas tėvelius taip, kad negalėjau sustoti verkusi. Įsivaizduokit mergaitę, kuri ligą mato, kaip vienintelę galimybę grįžti namo, todėl dariau viską, kad tik susirgčiau, sučiulpiau ne vieną varveklį“, – prisimena skaudų atskirties nuo namų momentą.
Tėvai pateikė ultimatumą
Tėvai parsivežė dukterį mokytis į Luokę, tačiau buvo iškelta sąlygą: jei ji nesimokys gerai, bus sugrąžinta atgal į Kauną.
Specialiojoje mokykloje nebuvo nei motyvacijos, nei stimulo mokytis, tad ir pažymiai buvo ne patys geriausi.
Grįžusi į Luokę suprato, kad tėvų sąlygą išpildyti lengva nebus.
Nusijuokia, kad brangindama namus bei tėvų dėmesį knygų iš rankų neišleisdavo paromis.
„Savo pasiekiau, tebūnie sunkiai, bet pasivijau bendramokslius, o mokyklą baigiau puikiais pažymiais. Supratau, kad man reikia daugiau veiklos, tad įstojau mokytis į Šiaulių konservatoriją dainavimo“, – pasakoja Vaida.
Po dvejų metų reikėjo rinktis, kur studijuoti toliau. Veikli mergina metė iššūkį likimui – padavė prašymą mokytis Vilniaus muzikos akademijoje vokalo, tačiau pritrūko sėkmės. Į šią specialybę neįstojo.
Pamena, jog tada liejo ašarų upes ir galvojo, kad jos gyvenimas sustojo ir dabar jos svajonės sudužo. Antruoju numeriu stojimo prašyme buvo pasirinkusi muzikos pedagogikos studijas – įstojo.
„Manau, kad ne pasaulį reikia keisti, o pirmiausia – save. Tada ir supranti, kad ir pedagoginis nėra toks blogas, ir paskaitos įdomios, ir dėstytojai puikūs“.
Daina mamai
Mergina įsisukusi į darbų virtinę kartais pasijunta pervargusi ir pati sau pasako, jog viskas „užkniso“.
Tada žino, jog vėl energingai ir entuziastingai galės save realizuoti įvairiose srityse tik gerai išsimiegojusi.
„Jei sieki tikslo, ir tikrai labai to nori, nėra svarbu esi regintis ar neregintis. Jei labai labai nori ir darai viską, kad įgyvendintum norus, tikrai pavyks. Nuo kūno tai nepriklauso, jei sėdėsi ir verksi, kad esi aklas, tai nieko gero iš to ir nebus. Mes dažnai patys sau prisikuriame kliūčių“, – įsitikinusi mergina.
Vaida neseniai pradėjo kurti eiles. Didžiausias džiaugsmas, kai gali atsijungti nuo kasdienių darbų ir panirti į kūrybą.
Išleido savo eilių knygelę, ji tapo staigmena bei dovana jos artimiesiems.
„Savo mamai sukūriau dainą, kurią įrašiau įrašų studijoje ir per Motinos dieną padovanojau. Kas matė, sakė, kad ji verkė. Manau, jai patiko“, – šypsojosi Vaida.
Bendravimas ir internetu
„Yra kalbanti mikrobangė, bet kam man ji, jei aš puikiai žinau, kaip veikia manoji. Reikia prisitaikyti pačiam, jei labai domina kažkoks daiktas, galima susirasti internete ir susižinojus daugiau, jį parsisiųsti“, – pasakojo Vaida.
Atsirandantys išmanieji buitiniai prietaisai, pritaikyti palengvinti buičiai, kai kuriems neregiams nebūtini, nes prisitaikę prie namų aplinkos puikiai susitvarko su maisto gamyba, namų ruoša bei kitais darbais.
Vaida dirba kompiuteriu ir naudojasi internetu, susirašinėja. Kompiuteris jai įgarsina visus jos atliekamus veiksmus, internete susiranda reikiamos informacijos, ja naudojasi.
„Viskas yra pasiekiama, tereikia siekti. Gali rasti ir darbą, ir draugų, ko tik nori. Bent jau aš taip manau. Gal kita neregė jums sakys, kokia yra nelaiminga, kaip niekas nenori draugauti. Bet tai, žmogau, jau yra tavo problema, verta susimąstyti ir imti keisti kažką savo gyvenime.
Buvo laikas, kai ir aš pykau, kodėl nematau, kokia neteisybė man nutiko, bet kiek taip galima verkti?“, – kalbėjo mergina.
Vaida prisipažįsta, kad ne tik skendi darbuose, bet ir su draugų bei pažįstamų kompanija puikiai leidžia laisvalaikį: porą kartų lankėsi Sankt Peterburge (Rusija), kartą keliavo dviračiais po Vokietiją, nukako į Latviją, Lenkiją, puikų įspūdį jai paliko Praha, Viena, Budapeštas.
„Svajoju nukeliauti į Disneilendą. Dabar teliko susirasti žmogų, kuris norės su manimi keliauti ir susitaupyti pinigų, už ką keliauti. Taip pat noriu išmokti groti gitara. Turiu svajonių ir tikiu, kad jos išsipildys“, – šypsojosi Vaida.
