Lietuvos verslas

Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę bausmę įmonei. „Nesutinku ne tik su šiuo, bet ir su daugybe kitų tiek Lietuvos banko, tiek kitų institucijų sprendimų. Mano nuomone, sprendimai yra priimami inertiškai, neatliekant objektyvaus vertinimo, o dirbtinai ieškant kaip pagrįsti kuo griežtesnę bausmę.

Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus elektroninių mokėjimų įmonės „Foxpay“ licenciją ir įpareigojus per penkias darbo dienas pranešti, kaip ji atsiskaitys su klientais, LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog įmonės klientai neturėtų pajusti didelių nepatogumų.  „Kažkokių didelių nepatogumų, tikėkimės, klientai nepajus“, – penktadienį LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. Pasak  „Kauno grūdų“ generalinio direktoriaus Andriaus Pranckevičiaus, augant paklausai, naujoje gamykloje bus gaminami greitai paruošiami produktai.   „Greitai paruošiamų produktų segmentas yra stabiliai augantis. Šiandien eksportuojame 96 proc. savo produkcijos, tačiau auganti paklausa jau viršijo mūsų esamų gamyklų pajėgumus.

Lietuvos bankas (LB) už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikino teisėsaugos akiratyje atsidūrusios Ievos Trinkūnaitės valdomos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, penktadienį paskelbė bankas. „Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų“, – pranešė LB, kurio sprendimas priimtas penktadienį. „Foxpay“ veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų nustatyta visose tikrintose srityse“, – teigia centrinis bankas.

Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. Pirmąją susitikimo dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai ir užtikrinimui, kad Baltijos šalių ūkininkai turėtų tokias pat galimybes, kaip ir jų kolegos kitose bloko šalyse. „ES narės esame jau 20 metų, tačiau mūsų tiesioginės žemės ūkio išmokos tebėra mažesnės už vidutines.

Kaune penktadienį startavo akcija „NE(pasi)DUOK“, kuria pareigūnai ragina nepasiduoti sukčių pinklėms. Kaip pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK), minėta akcija penktadienį startavo Kauno autobusų stotyje, ji vyks Ąžuolyno bibliotekoje, Kauno miesto poliklinikos padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuje, Vinco Kudirkos bibliotekoje bei Kauno Akropolyje.

Rugsėjo gale Kaune atidarytas naujai pastatytas Kleboniškio tiltas – uždarytas, skelbia portalas „Kas vyksta Kaune“. Nors apie eismo perorganizavimą šiuo tiltu bendrovė „Via Lietuva“ neskelbė, portalui ji visgi patvirtino, kad minimi eismo pokyčiai čia įsigaliojo nuo lapkričio 16 dienos. Pasak bendrovės, jie buvo eismo pakeitimai buvo reikalingi norint baigti vidurinio tilto statybą.

Vis daugiau lietuvių privalo apdrausti ne tik automobilį, bet ir butą arba namą, kuriame gyvena. Ypač, jeigu būstas yra pirktas su banko paskola. Ir net, jeigu per metus namai iš esmės niekaip nepasikeičia, tos pačios draudimo bendrovės siūlomo tokio paties draudimo įmoka gali gerokai išaugti. O ir konkurentai nieko pigiau nesiūlo. Taigi nors žmogus gauna tokią pačią paslaugą, už ją yra priverstas mokėt daug daugiau. Tuo metu draudimo bendrovės šiemet fiksuoja dar didesnius pelnus nei pernai.

Keturioms Vilniaus rajono savivaldybės mokykloms penktadienį perduoti nauji mokykliniai autobusai. Anot pranešimo, jų įsigijimui Vilniaus rajono savivaldybė skyrė apie 400 tūkst. eurų iš savo biudžeto lėšų. Nauji „Iveco“ mokykliniai autobusai perduoti Avižienių, Nemenčinės Gedimino, Marijampolio Meilės Lukšienės ir Rudaminos „Ryto“ gimnazijoms.  „Ne kartą esu sakęs, kad švietimas yra viena svarbiausių mūsų rajono sričių.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad išdavė statybas leidžiantį dokumentą susisiekimo infrastruktūros gerinimo projektui šalia projektuojamo daugiafunkcinio komplekso „Akropolis Vingis“. Šis projektas apima sprendinius, kurie bus įgyvendinti Eigulių g. atkarpoje tarp Tūkstantmečio g., Geležinio Vilko g. ir Savanorių pr. žiedinės sankryžos.   „Šis susisiekimo infrastruktūros gerinimo projektas yra neatsiejama vystomo kvartalo „Akropolis Vingis“ dalis.

Artėjant žiemos šventėms, prekybas tinklas „Iki“ informuoja savo pirkėjus, kaip parduotuvės dirbs per šių metų Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Jeigu per Kalėdas ilsėtis galės visi tinklo parduotuvių darbuotojai, tai pirmą Naujųjų dieną dalis jų turės dirbti. Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, per svarbiausias metų šventes bus dirbama taip, kad būtų patogu tiek darbuotojams, tiek pirkėjams.

Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. „Savivaldybėms perimant valstybinės reikšmės rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose palengvės šalia tokių kelių esančios būtinosios infrastruktūros (šaligatvių, viešo transporto keleivių laukimo stotelių, kt.

Gyventojai reguliariai teiraujasi Registrų centro, kaip tinkamai įregistruoti pasikeitusį buto, gyvenamojo namo ar kito nekilnojamojo turto (NT) šildymo būdą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šio klausimo aktualumas padidėja tiek artėjant, tiek jau ir prasidėjus šildymo sezonui bei norint gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją ar pasinaudoti galimybe gauti valstybės paramą šilumos siurbliams įsirengti.

Sparčiai augančių ir modernėjančių miestų dalis – tai ir ryškios, modernios, aukštos kokybės reklamos priemonės. Kaune, nuolat augančiame mieste, „2go“ lauko ekranų tinklas siūlo inovatyvius, išskirtinius sprendimus, kurie kuria matomas ir įsimintinas reklamos kampanijas. „2go“ lauko ekranai laikinojoje sostinėje: inovatyvūs sprendimai Lauko ekranai – universali reklamos priemonė.

Paskutinį lapkričio sekmadienį senjorai Vilniuje vėl kviečiami nemokamai apsilankyti Fabijoniškių ir Lazdynų baseinuose. Kaip skelbia miesto savivaldybė, nemokami apsilankymai baseine ir sporto klubuose senjorams paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį siūlomi dviejuose „Active Vilnius“ valdomuose sporto centruose Fabijoniškėse ir Lazdynuose. „Atvykus sportuoti, senjorams registratūroje reikės parodyti savo pažymėjimą, išankstinė registracija nėra vykdoma.

Kur ir ką valgyti? Daugelis apie tai kasdien pagalvoja prieš prasidedant ar jau prasidėjus pietų pertraukai. Dienos pietų meniu siūlo beveik visos kavinės. Tačiau gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į siūlomus patiekalus, bet ir jų kainas. Praėjusią savaitę pietų užsukusi į artimiausią kavinę prie darbo jiems išleidau beveik 9 eurus. Tiek man atsiėjo sriuba ir antras patiekalas.

Šiuo metu „Vičiūnų grupės“ komanda dalyvauja didžiausioje Pietų Korėjos maisto parodoje „COEX food week“. Parodoje savo gaminius pristato apie 900 dalyvių. Planuojama, kad parodoje apsilankys net apie 50 000 lankytojų iš įvairių pasaulio šalių.   Šioje Seule vykstančioje parodoje „Vičiūnų grupė“ stendą dalinasi su kitomis 9-iomis Lietuvos gamintojų įmonėmis.

Arvydo Paukščio aukštųjų technologijų bendrovei „Teltonika“ bei kitoms įmonėms viešai prakalbus apie dideles biurokratines kliūtis jų vystomiems projektams, socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako, kad valstybės institucijų darbuotojai dažnai baiminasi suklysti ir sulaukti bausmės. „Taip yra dėl blogos motyvacinės sistemos viešajame sektoriuje, nes vyravo baudimo kultūra.

Vis daugiau gyventojų grynųjų pinigų kasdien nenaudoja. Tačiau sutrikus elektroniniams atsiskaitymams parduotuvėje ar bet kurioje kitoje vietoje, kur galima mokėti kortele, galima atsidurti labai nepatogioje padėtyje. Ypač esant toliau nuo namų. Kai kurie specialistai pataria namie ar kitoje patikimoje vietoje turėti bent kiek grynųjų įvairiems nenumatytiems atvejams.

Dėl biurokratijos stringant „Teltonikos“ investicijoms, socialdemokratė Rasa Budbergytė perteklinio reguliavimo klausimus spręsti siūlo ne tik vyriausybinėje komisijoje, bet ir stiprinant parlamentinę kontrolę – išplėtus Seimo komitetų galias ir įsteigus naujus pakomitečius. Kaip pavyzdį buvusi finansų ministrė pateikė Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kuriose kontrolę atlieka ne tik vykdomoji valdžia, bet ir žemesnieji parlamento rūmai.

Buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad „Teltonikos“ skandalas parodė ribotą dalies Lietuvos institucijų požiūrį vertinant tokius projektus. Anot jos, ši situacija politikams ir valstybės tarnautojams turėtų būti pavyzdys siekti efektyviau mažinti biurokratiją. „Kas labiausiai išryškėjo. Tai, kad yra institucijų ar įstaigų, kurios mato situaciją labai siaurai, žiūri tik savo daržo.

Norint produktyviai dirbti ir užsidirbti yra labai svarbu pailsėti. Dėl to visi darbuotojai Lietuvoje turi teisę į kasmetines atostogas, kurias kaupia kiekvieną savo darbo dieną. Vis tik jomis pasinaudoja ne visi, tad išėjus iš darbo darbdavys privalo išmokėti kompensaciją, t. y. tiek pat pinigų, kiek darbuotojas būtų gavęs atostogų metu.

Mažai uždirbantiems, nedideles pensijas gaunantiems ar vien tik iš išmokų gyvenantiems lietuviams tam tikrais atvejais savivaldybės kartą per metus gali suteikti tikslinę pašalpą, viršijančią ir 7 tūkst. eurų. Vis tik ne visi žino, kas ir kada dėl jos gali kreiptis. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ viena moteris teigė esanti nedirbanti vieniša mama, už vaiką gaunanti neįgalumo ir socialinę pašalpą, taigi iš viso per mėnesį turinti 900 eurų pajamų.

SEB bankas praneša apie galimus programėlių „Smart-ID“ ir ”Mobile-ID” sutrikimus. Bankas teigia, kad sutrikimai galimi naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, lapkričio 21-22 d. nuo 23:00 iki 03:00. dėl atliekamų IT sistemų naujinimo darbų. Įspėjamąjį pranešimą gali pamatyti visi mėginantys prisijungi prie SEB interneto banko.

Kremliaus kruvinas puolimas Ukrainoje tęsiasi jau per 1 tūkst. dienų. Gavę leidimą naudoti ilgesnio nuotolio raketas, ukrainiečiai tą ir padarė. Tačiau dėl to rusai vėl grasina Europai ir visam pasauliui dėl „pasekmių“. Mažai kas tiki kaimynų diktatoriaus kalbomis. Tačiau diversijos dėl kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Vokietijos nutraukimo, rodo, kad rusai gali imtis kitokių veiksmų.

„Rail Baltica“ projektą įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ paskelbė viešąjį pirkimą sankasos, inžinerinių statinių ir vietinės reikšmės kelių statybos darbams tolimesniame, 12,1 km ilgio, Šėtos-Ramygalos ruože, praneša LTG grupė. Spalį bendrovė jau pasirašė sutartį ir dėl rangos darbų Šėtos–Ramygalos 17,1 km ruože. „Vis labiau įsibėgėjantys realūs „Rail Baltica“ geležinkelio linijos tiesimo darbai brandžiausiame projekto ruože nuo Kauno Panevėžio link – gera ir laukta žinia.

Į susisiekimo ministrus siūlomas socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad pagrindinis jo, kaip ministro, rūpesnis būtų didesnis tvarus kelių finansavimas. „Pats pagrindinis klausimas yra tvarus kelių finansavimas – (...) naujų projektų, esamų projektų, lygiai taip pat griūnančių tiltų ir panašiai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkui Renatui Pociui paskelbus, kad daugiau nei pusė milijono gyventojų permoka už elektrą, laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys tai aiškina žmonių nenoru aktyviai domėtis nepriklausomų tiekėjų siūlomais planais ir ragina šviesti visuomenę. Šią savaitę VERT paskelbė, kad daugiau nei 200 tūkst. žmonių moka daugiau nei 0,29 euro už kilovatvalandę (kWh) elektros, apie 550 tūkst. vartotojų – nuo 25 iki 29 centų už kWh.

Baigus geležinkelio remonto darbus Latvijoje kitą pavasarį gali būti atnaujintas keleivinių traukinių maršrutas tarp Vilniaus ir Daugpilio, skelbia keleivių vežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Link“. Bendrovė pranešė ketvirtadienį atlikusi bandomąjį reisą, jis truko apie 2,5 valandos. Pasak jos, maršrutas leistų Daugpilį dažniau lankyti Visagino gyventojams, galimybės jį grąžinti vertinamos su miesto savivaldybe.

Šiuo metu daugelis lietuvių nežino, kiek pinigų sumoka pensijų draudimui ir kaip apskaičiuojama, kiek tų pinigų atgaus senatvėje. Matyt, tai neturėtų stebinti, nes šiuo metu galiojanti tvarka nenumato tiesioginės priklausomybės tarp sumokėtų pensijų draudimo įmokų ir pačių pensijų dydžio. Taip yra dėl to, kad darbuotojų sumokamos įmokos kiekvieną mėnesį yra verčiamos į apskaitos vienetus. O, išėjus į pensiją, sukauptų vienetų suma atverčiama atgal į pinigus.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios. Pasak Agnės Bagočiutės, jų stabilumą pirmiausia lemia didesnė vietos elektros gamyba bei didėjantis biokuro deginimas šilumos gamybai. Anot LEA vadovės, vidutinė elektros kaina šiemet bus mažiausia per pastaruosius ketverius metus.

Politikams kritikuojant valstybės kelių bendrovę „Via Lietuva“ dėl „Teltonikos“ technologijų parko statybų vilkinimo, jos vadovas Marius Švaikauskas tvirtina – bendrovė buvo tik „paskutinė stotelė“. Anot jo „Via Lietuva“ inžinierė, vertinusi šį projektą, darė viską pagal tuometinius teisės aktus. „Matyt esminė problema ne ten. „Via Lietuva“ darbuotoja ar inžinierė padarė viską, kaip nurodė teisės aktai, kurie anksčiau ar vėliau keičiami. Turbūt šį projektą reikėjo valdyti ne mums.

Naujiems valdantiesiems siūlant numatyti galimybę leisti elektros vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją, jei nepriklausomų tiekėjų kainos būtų per aukštos, energetikos ministras Dainius Kreivys įspėja, kad už tai Lietuvai gali būti pradėta pažeidimo procedūra.    „Grįžimas į visuomeninį elektros tiekimą yra sudėtingas dalykas. Už tai galime gauti pažeidimo procedūrą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras.

 Pastarąją savaitę Lietuvoje benzinas atpigo 0,1 proc., tuo metu dyzelino kaina ūgtelėjo 1,1 proc. Kaip skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA), benzino vidutinė kaina pirmą kartą nuo šių metų balandžio pradžios yra mažesnė už dyzelino vidutinę kainą – skirtumas sudaro 0,01 Eur/l. Remiantis agentūros duomenimis, lapkričio 18-ąją Lietuvos degalinėse litras dyzelino vidutiniškai kainavo 1,38 euro, benzino – 1,37 euro. Šiuo metu degalai Lietuvoje yra 9 proc.

Prognozuojama, kad geopolitinei situacijai išliekant nepakitusiai, elektros kainos šiemet išliks stabilios ir bus mažiausios per pastaruosius keturis metus, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė. „Elektros kainose mes tikrai matome kol kas stabilumą ir jeigu nepasikeis, neįvyks kažkokių netikėtų pokyčių, kad šiais metais vidutinė elektros kaina bus mažiausia per pastaruosius keturis metus.

 Lietuvos ir Taivano verslo atstovai sutarė kartu plėtoti dronų technologijas ir pramonę. Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija su Taivano tarptautiniu dronų verslo galimybių aljansu bei Taivano gynybos ir pramonės plėtros asociacija ketvirtadienį Vilniuje pasirašė tai numatantį memorandumą.  Jis numato kurti bendradarbiavimo platformą bei skatinti dvišales investicijas plėtojant Lietuvos ir Taivano dronų technologijas, didinti konkurencingumą pasaulyje.

Beveik trečdalis kauniečių per dvejus metus ketina įsigyti gyvenamąjį būstą, o jį renkantis svarbiausi kriterijai yra vieta, kaina, dydis ir projekto kokybė, atskleidė „SBA Urban“ inicijuota gyventojų apklausa.   „Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių, 22 proc. kauniečių, per ateinančius dvejus metus ketina įsigyti būstą Kaune. Rinkdamiesi namus, kauniečiai daugiausiai dėmesio skiria būsto vietai, kainai, dydžiui ir išplanavimui“, – sako „Urban LIVE“ vadovas Andrius Mikalauskas.

Klaipėdos uostas per 10 šių meų mėnesių perkrovė 29 mln. tonų krovinių – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo pastaraisiais metais auganti transporto priemonių, konteinerių, statybinių medžiagų, geležies ir plieno gaminių, metalo laužo ir medienos, grūdų krova, ketvirtadienį pranešė uostas.  Generalinių krovinių – konteineriuose, medienos, geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų, ro-ro krovinių – šiemet krauta 15 mln. tonų (13 proc.

Daugiau nei 60 milijonų eurų – tiek užstato pinigų susigrąžino Lietuvos gyventojai, per dešimt šių metų mėnesių nugabenę gėrimų pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, skaičiuojama, kad kiekvieną šių metų mėnesį Lietuvoje grąžinta vidutiniškai po 60,6 mln. pakuočių ir per mėnesį gyventojai vidutiniškai susigrąžina daugiau kaip 6 mln. eurų.

Valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas tvirtina, kad pavasarį Seime bus pateikti įstatymo pakeitimo projektai, kuriuos priėmus būtų leista vystant projektus kloti inžinerinius tinklus kelių apsaugos zonoje. Tačiau, pabrėžia jis, dar reikia sureguliuoti santykius ir numatyti verslo atsakomybę bei kas ateityje kompensuos kaštus, kai plečiant kelią reikės šiuos tinklus iškelti.

Ekonomistai skaičiuoja, kad šiuo metu gyventojų galimybės įsigyti būstą bus prastesnės. Be to, lietuvių įperkamas būstas mažesnis nei latvių ar estų. „Swedbank“ skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 51 kv. m. dydžio butus, visgi, per ketvirtį įperkamas plotas padidėjo vos vienu kvadratiniu metru. Kaune ir Klaipėdoje būsto įperkamumas augo šiek tiek sparčiau ir šiuo metu siekia apie 78 kv.

LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ per ateinančius kelerius metus už 10 mln. eurų modernizuos Radviliškio riedmenų depą, kuriama atliekami vagonų remontai. „Bendrovei diversifikuojant verslą į Vakarus ir įsigyjant naujų riedmenų, keičiame ir technologijas, leidžiančias komandai dirbti produktyviau, kad vagonai būtų kokybiškai paruošti pervežti krovinius.

Nors įprasta manyti, kad šiuolaikinis jaunimas bendrauja daugiausia virtualiai, „Volfas Engelman Nealkoholinis“, tęsdamas projektą „Gero žodžio galia“, inicijavo šalies gyventojų nuomonės tyrimą, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ ir kuris šį įsitikinimą paneigia. Tyrimo duomenimis, net 75,8 proc. 18–25 metų Lietuvos gyventojų dažniausiai bendrauja su draugais susitikę gyvai, o virtualiai labiau linkę bendrauti vyresnio amžiaus asmenys.

Šiaulių prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas“ baigta dvejus metus trukusi renovacija – už 2,4 mln. eurų atnaujintas interjeras, atidarytos naujos parduotuvės. „Įgyvendinome reikšmingą ilgalaikį prekybos ir pramogų centro pokytį, kuris užtikrins geriausias patirtis lankytojams ir atlieps augančius nuomininkų lūkesčius“, – „Saulės miesto“ pranešime ketvirtadienį sakė jos vadovė Dina Bunce.

Socialdemokratų kandidatas į ministrus pirmininkus Gintautas Paluckas sako, kad naujoji parlamento dauguma nekeis Lietuvos pozicijos sankcijų Baltarusijai atžvilgiu. Visgi politikas teigė „aptaręs situaciją“ su sankcionuotos „Belaruskalij“ trąšas krovusio „Birių krovinių terminalo“ (BKT) advokatu Viliumi Nikitinu.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Group“ koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, smuko 24 proc. iki 23,7 mln. eurų (2023 metais – 31,1 mln. eurų). Grupės pajamos šiemet augo 5,8 proc. iki 158,2 mln. eurų (149,4 mln. eurų), o grynasis pelnas krito 30,8 proc. iki 14,1 mln. eurų (20,4 mln.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir Liudo Skieraus valdoma viena didžiausių Lietuvos maisto gamintojų „Vičiūnų grupė“ paprastina valdymą keisdama kai kurių įmonių akcininkų struktūrą.   „Vičiūnų grupė“ BNS nurodė, kad akcininkų struktūros pertvarka grupės įmonėse įgyvendinta supaprastinant jos valdymą. „Įmonių akcininkų pasikeitimas bei vidinė reorganizacija yra susiję išimtinai su valdymo procesų supaprastinimu ir veiklos efektyvumo didinimu (...) Nuo šiol 100 proc.

Prezidento patarėjas ragina naujuosius valdančiuosius skirti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui (VSD), priešingu atveju žvalgybos technologijos pasmerktos stagnuoti. Taip Kęstutis Budrys kalbėjo ketvirtadienį naujos sudėties Seimui imantis pirmojo 2025 metų valstybės biudžeto svarstymo. Dokumento projekte numatyta, kad VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų. Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės.

Teismai iš naujo nagrinės, ar Mažeikių valdžia teisėtai nutraukė sporto ir pramogų centro statybų sutartį su bankrutuojančia įmone „LitCon“, taip pat ar savivaldybė privalo „LitCon“ atlyginti daugiau nei 3 mln. eurų žalą. Apeliacinis teismas lapkričio 14 dieną panaikino Vilniaus apygardos teismo gegužės 13 dienos sprendimą – pastarasis nutarė, kad savivaldybė teisėtai nutraukė sutartį, todėl neturi atlyginti maždaug 3,3 mln.