Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“ laimėjo dar 2023 metais.
Antrąjį aukcioną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbs lapkričio 18 d. Anot „Ignitis grupės“, partneriai valdytų iki 49 proc. projekto akcijų.
„Jei iki konkurso pabaigos partneriai nebus atrinkti, grupė dalyvautų šiame konkurse be partnerių ir lygiagrečiai testų atrankos procesą“, – antradienį pranešė bendrovė.
Liepos viduryje Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais sąlygos šio aukciono dalyviams buvo supaprastintos – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą dalyvauti pareikštų viena įmonė vietoje anksčiau turėjusių dalyvauti mažiausiai dviejų.
Apie tai, kad įmonė svarsto dalyvauti konkurse, dar rugsėjo viduryje Eltai sakęs „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas tuomet teigė priimtus pakeitimus vertinantis teigiamai. Pasak D. Maikštėno, sąlyga, leidžianti konkursą laimėti tik vienai jame dalyvavusiai bendrovei, sumažins galimybes įmonėms manipuliuoti projekto vystymo sąlygomis.
„Niekas netrukdo dalyvauti daugeliui dalyvių visame regione ir tas vieno dalyvio klausimas yra tik saugiklis šaliai, kad išvengtų galimo šantažo. Kai nebuvo šitos sąlygos, galbūt kiti dalyviai galėjo reikalauti iš valstybės per daug pagerinti sąlygas tik tam, kad jie dalyvautų. Šita sąlyga dingo, valstybė negali būti šantažuojama“, – sakė D. Maikštėnas.
Parlamentas vasarą taip pat nusprendė, kad vietoje iki šiol galiojusių 90 kalendorinių dienų šio aukciono dalyvių registracijai bus nustatytas bendras 120 dienų terminas. Jis būtų skaičiuojamas nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo dienos.
Lapkritį skelbsimo konkurso dalyviai dokumentus galės teikti iki 2025 m. kovo 18 d. Tuomet bus pradėtas kvalifikacijos tikrinimo etapas, kuriam numatyta iki 30 darbo dienų.
Potencialų konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Bendra numatoma konkurso trukmė – apie 7 mėnesius, tad laimėtojas preliminariai turėtų būti žinomas 2025 m. birželio mėnesį.
Seimo priimtuose pakeitimuose nustatytas minimalus parko vystymo mokestis – ši suma turės siekti bent 5 mln. eurų. Be to, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai 5 mln. eurų didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai. Vystymo mokesčiui bus taikomas ir infliacijos pokytis.
Atsižvelgiant į metinę infliaciją, keitimais taip pat įtvirtinama galimybė vėjo jėgainės pagamintos elektros pardavimo kainą perskaičiuoti kasmet, priklausomai nuo valstybės skiriamo skatinimo apimties.
Be to, numatoma, kad tais atvejais, kai duomenys skaičiuojant vystytojui reikalingas investicijas į elektrinės gamybos įrenginių įsigijimą ir elektrinės įrengimą yra senesni negu tų metų, kai buvo apskaičiuota didžiausia galima sandorio kaina, šie duomenys būtų indeksuojami praėjusių metų metinės infliacijos Lietuvoje koeficientu.
Ankstesnė tvarka numatė, kad, skaičiuodama didžiausią ir žemiausią sandorio kainas, VERT naudojo viešai prieinamus duomenis, kurie galėjo būti 4-5 metų senumo ir dėl to neatspindėdavo realių elektrinių ir jų prijungimo prie tinklų sąnaudų. Tad keičiama didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodika ir numatoma, kad didžiausia galima kaina būtų kuo artimesnė 1 MWh (megavatvalandės) elektros energijos gamybos sąnaudoms.
Apie planus investuoti į šalies antrojo jūrinio vėjo parko infrastruktūrą buvo paskelbęs ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
