Vis tik, patikrinus didžiųjų valstybinių įmonių viešuosius pirkimus, tokių mokymų yra, ir ne vienas.
Pavyzdžiui, energetikos paslaugų bendrovė „Ignitis grupė“ už 314,60 euro įsigijo 5 mėn. trunkančius „Metaforinių kortų naudojimo“ mokymus (beje, to mokosi ir daugelis kitų valstybės įstaigų ar įmonių).
Valstybės kapitalo valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ už 15 tūkst. eurų nusipirko mėnesį trunkančius „Talentų ugdymo“ mokymus.
„Lietuvos paštas“ išleido 5 929 eurus mokydamas savo darbuotojus naudotis „Linkedin“ platforma.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 300 eurų skyrė mokymams „Komandos harmonija“.
O valstybiniais miškais besirūpinanti Valstybinių miškų urėdija išleido beveik 5 tūkst. eurų „Smurto, diskriminavimo, priekabiavimo ir lygių galimybių“ mokymams.
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo minėtų įmonių, kodėl ir kam perkami šie ir kiti panašūs mokymai.
Metaforinės kortos – kruopščiai atrinkti mokymai?
Be metaforinių kortų naudojimo „Ignitis grupė“ mokymams perdegimo tema išleido 5 626,50 euro, sveikos mitybos tema – 724,79 euro, gerovės mentorių identiteto patyriminiams mokymams – 2 395,80 euro.
Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė patikino, kad „Ignitis grupė“ tikslingai investuoja į savo darbuotojų mokymą, augimą ir tobulėjimą, tad visi mokymai esą yra kruopščiai atrinkti ir reikalingi.
„Labai vertiname, kad grupėje turime „Gerovės mentorių“ programą. Tai – mūsų kolegos savanoriai, šalia savo tiesioginių užduočių tapę gerovės mentoriais. Jie padeda spręsti darbuotojų gerovės klausimus ir inspiruoja teigiamus pokyčius visoje organizacijoje.
O svarbiausia – sudaro daugiau galimybių kolegoms jaustis gerai, būti išklausytiems, įgyti daugiau psichologinio atsparumo. Keletas jūsų paminėtų mokymų pirkimų yra būtent šių savanorių veiklai skirtos priemonės ir paslaugos“, – komentavo atstovė.
Perklausta apie metaforinių kortų mokymus ji aiškino, kad ne visi žmonės gali aiškiai ir atvirai kalbėti apie savo savijautą. Todėl gerovės mentoriai buvo mokomi naudotis vaizdinėmis priemonėmis – kortelėmis, kurių pagalba žmonės geriau įvardija savo savijautą, lengviau dalinasi grįžtamuoju ryšiu ir reflektuoja.
L. Beganskienė pabrėžė, kad visi mokymai yra perkami iš grupės pelno, o ne iš gyventojų pinigų.
Ugdė talentus už beveik 15 tūkst. eurų
Be 14,9 tūkst. eurų talentų ugdymui „LTG grupė“ 5 808 eurus skyrė „Teams“ tiesioginių renginių mokymams ar 1 452 eurus „Skaidrių meistriškumo dirbtuvėms“.
Ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė nurodė, kad „LTG grupė“ plečia savo veiklą kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl įmonėje yra įgyvendinami vieningi darbuotojų ugdymo ir tobulėjimo principai.
Ji išskyrė, kad darbuotojų ugdymas vyksta 70–20–10 principu, pagal kurį:
- 70 proc. ugdymo, tobulėjimo ir mokymosi veiklų vyksta per darbuotojo darbinę patirtį;
- 20 proc. – mokymasis iš įvairias patirtis ir kompetencijas turinčių kolegų, ekspertų, lyderių;
- 10 proc. – iš struktūrizuotų ir tikslinių mokymų renginių.
S. Trinkūnaitė-Rimkienė vardijo, kad, renkant ugdymą darbuotojams, atsižvelgiama į kylančius iššūkius, tikslus, pokyčius. Daug dėmesio skiriama darbininkų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Taip pat keičiasi įmonėje taikomos technologijos.
Vis tik ji nenurodė, kokie tiksliai talentai buvo ugdomi už 15 tūkst. eurų arba ko tiksliai buvo mokoma naudojantis „Teams“ ar skaidrėmis už daugiau nei 7 tūkst. eurų.
Atstovė tik pridūrė, kad vienam darbuotojui mokymams numatyta skirta iki 150 eurų per metus.
Mokymams skiria 120 tūkst. eurų kasmet
5 929 eurus komunikacijos „Linkedin“ platformoje mokymams ir 5 324 eurus viešojo kalbėjimo mokymams skyręs „Lietuvos paštas“ šiuo metu turi 2 500 darbuotojų.
Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas pažymėjo, kad čia dirba daugybės skirtingų pareigybių darbuotojai, tad ir mokymai jiems esą yra planuojami ir skiriami tikslingai, atsižvelgiant į darbo specifiką ir jiems keliamus tikslus.
„Siekdami užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ir aukštus klientų aptarnavimo standartus, didelį dėmesį skiriame darbuotojų ugdymui ir jų kompetencijų stiprinimui.
Kiekvienais metais įvairiems darbuotojų mokymams yra skiriama apie 120 tūkst. eurų per metus (vienam darbuotojui tai yra mažiau nei 50 eurų)“ – kalbėjo atstovas.
Anot jo, viešojo kalbėjimo mokymai buvo skirti kolegoms, kurie atliko vidinių mentorių funkciją ir keliaudami po „Lietuvos pašto“ skyrius padėjo diegti atnaujintą Klientų aptarnavimo standartą organizacijoje.
O „Linkedin“ platformos mokymų būtinybę esą padiktavo bendrovės plėtra į Latviją ir Estiją: „Siekiame, kad žinia apie mūsų paslaugas pasiektų kuo platesnę auditoriją, tarp jų ir kitų verslų atstovus, kurių didelė dalis naudojasi minėtąja platforma.
Būtent todėl didelė dalis pardavimų, rinkodaros, operacijų ir tinklo darbuotojų dalyvavo mokymuose apie efektyvią komunikaciją ir žinučių rašymą „Linkedin“ platformoje.“
L. Zadarackas atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos paštas“ pats uždirba pajamas, kurias investuoja į savo darbuotojų kompetencijų ugdymą ir paslaugų kokybės gerinimą.
Priekabiavimas, smurtas ir diskriminacija miškuose
Į klausimą, kam ūkine veikla miškuose užsiimančios įmonės darbuotojams reikia mokymų nuo smurto, diskriminavimo ir priekabiavimo, kainuojančių 4 980 eurų, Valstybinių miškų urėdijos Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Izolda Baltutė atsakė remdamasi Darbo kodeksu.
Atstovė nurodė, kad Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
„Valstybinių miškų urėdijos vidinė kultūra yra paremta bendradarbiavimu, pagarba ir pasitikėjimu vienas kitu, siekiant šviesti darbuotojus, kas yra diskriminavimas, priekabiavimas bei psichologinis smurtas.
Šių ir panašių mokymų tikslas – padėti darbuotojui atpažinti ir suprasti, kas yra psichologinis smurtas darbe, diskriminacija, kaip elgtis konkrečiose situacijose, siekiant suvaldyti konfliktą“, – dėstė pašnekovė.
Anot jos, vidinių personalo apklausų metu gauti rezultatai rodo, kad darbuotojai mokymus vertina kaip vieną svarbiausių motyvacinių priemonių.
I. Baltutė pridūrė, kad mokymų biudžetas jau kelis metus išlieka toks pats – vidutiniškai 200 eurų vienam specialistui.
Aktyvaus klausymosi praktikos už 7,2 tūkst. eurų
Vilniaus apskrities VMI vadovė Virginija Ginevičienė nurodė, kad mokymai „Komandos harmonija“ (300 eurų) buvo pasirinkti sujungus „ilgametę bendravimo, bendradarbiavimo patirtį turinčią komandos dalį su naujai prisijungusia komandos dalimi“.
Pasak jos, reorganizacijų metu, siekiant sklandaus komandų bendro darbo, ypač, kai kalbama apie teritorinę atskirtį, tenka didinti komandos įsitraukimą ir stiprinti bendrystę.
VMI pirkti mokymai „Grįžtamasis ryšys organizacijoje“ (3580 eurų) ar „Grįžtamasis ryšys vadovo darbe“ (3630 eurų) esą atitinka Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų sąraše esantį vadovų lyderystės kompetencijos tobulinimą.
„Mokymų metu buvo ugdomi vadovų pasiruošimo metiniam vertinimo pokalbiui su darbuotoju įgūdžiai, aiškių žinučių formulavimo technikos, aktyvaus klausymosi praktikos, aptarti tipiniai reagavimo į grįžtamąjį ryšį būdai ir kt.“ – apie 7,2 tūkst. eurų kainavusius mokymus pasakojo VMI Personalo vadybos ir ugdymo skyriaus vedėja Eglė Raišutytė.
Ji paminėjo, kad, prieš įsigyjant mokymų paslaugas, yra atliekami rinkos tyrimai, vertinama viešoje erdvėje esanti informacija apie galimus mokymų tiekėjus, programas, turinį ir kaip tai atliepia VMI poreikius.
2024 m. VMI kvalifikacijos tobulinimui skirta 125 tūkst. eurų, Vilniaus apskrities VMI mokymams skirta 12 tūkst. eurų.
