„Tekę susidurti su atveju, kai darbdavys baudžia darbuotoją piniginėmis baudomis už tai, kas jam nepatinka darbuotojo elgesyje.
Arba tekę susidurti su atveju, kai darbdavys, nieko darbuotojui apie tai nežinant, pasinaudojo juo ir darbuotojo vardu nupirko prekes, taip jam užtraukdamas atsakomybę dėl tų prekių. Žinoma, tokie atvejai – neteisėti“, – pasakoja advokatas dr. Arvydas Budnikas.
Naujienų portalui tv3.lt jis įvardijo dažniausius darbdavių pažeidimus ir kokia atsakomybė jiems už tai gresia.
Neišmokėtą algą ar dienpinigius galite prisiteisti
Remdamasis dažniausiai darbo ginčų komisijose ir teismuose nagrinėjamais ginčais advokatas nurodė, kad įprastai jie kyla dėl neteisingo algos apskaičiavimo ar nemokėjimo.
Pvz., 2024 m. liepos duomenimis, dažniausiai pasitaikantys ginčai buvo tarp transporto įmonių ir jų darbuotojų dėl nesumokėtos algos ir dienpinigių, kuriuos darbuotojai prašė priteisti.
A. Budnikas pabrėžė, kad pažeidus užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką darbdaviui gali tekti mokėti 300–1450 eurų baudas. Pažeidimą pakartojus, bauda gali siekti ir 3 tūkst. eurų.
O, jeigu darbdavys tyčia pažeidžia užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką, jam gresia 2,7 tūkst.–6 tūkst. eurų bauda.
Pašnekovas pridūrė, kad atsakomybė darbdaviams gresia, jeigu yra vykdomas nelegalus darbas. T. y., kai:
- darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir / arba apie darbuotojo priėmimą į darbą nepraneša „Sodrai“ mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios;
- dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti / gyventi / dirbti Lietuvoje, neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.
Už nelegalų darbą darbdaviui (fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui) gresia baudos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų bauda.
Be to, net ir nelegalaus darbo atveju darbuotojas gali prisiteisti iš darbdavio atlyginimą, jei jis nebuvo išmokėtas.
Nežymi darbo laiko ar viršvalandžių – 3 tūkst. eurų bauda
Anot advokato, dažnai pasitaiko, kad darbdaviai nežymi darbuotojo viršvalandžių ir nenori už juos mokėti.
Jis akcentavo, kad darbas viršvalandžiais galimas tik su darbdavio žinia ar nurodymu ir tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais arba su rašytiniu darbotojo sutikimu / prašymu.
A. Budnikas primena, kad už viršvalandžius turi būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis (1,5 VDU).
Už viršvalandinį darbą naktį ar poilsio dieną turi būti mokamas nemažiau kaip dvigubas darbuotojo atlyginimas (2 VDU), o švenčių dieną – ne mažiau kaip 2,5 darbuotojo VDU.
Jo aiškinimu, jei darbdavys piktnaudžiauja, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą, įrodyti, kad dirbo viršvalandžius, ir prašyti, kad juos priteistų.
Pašnekovas paminėjo, kad darbdavys privalo apskaitos žiniaraštyje žymėti darbo laiką (nebent darbuotojas dirba nekintančiu darbo dienos trukmės ir dienų per savaitę skaičiaus rėžimu), įtraukti viršvalandžius, darbą naktimis, švenčių ar poilsio dienomis.
Jei darbdavys to nedaro arba sužymi neteisingai, jam yra skiriama 300–1450 eurų arba (nusižengus pakartotinai) 1,4 tūkst.–3 tūkst. eurų bauda.
Darbdaviai dažnai neteisėtai atleidžia iš darbo
Taip pat dažnas atvejis yra neteisėtas darbuotojų atleidimas, kurį galima ginčyti abiem pusėms pateikiant įrodymus, nurodė advokatas.
Jis primena, kad darbdavys be darbuotojo kaltės darbo sutartį gali nutraukti, kai:
- darbuotojo funkcija tampa pertekline;
- darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų;
- darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, keisti darbo laiką ar vietovę;
- darbuotojas nesutinka tęsti darbo santykių, jei verslas ar jo dalis buvo perduoti;
- teismo ar darbdavio organo sprendimu darbdavys pasibaigia.
„Darbdavys gali sumanyti nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojo kaltės nėra, neva dėl objektyvių nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių. Dažnai būna, kad darbdaviai pažeidžia minėtą straipsnį ir neįrodo, kad atleidžiant darbuotoją buvo kokia nors sąlyga jį atleisti.
Taip pat labai dažnai pažeidžiama atleidimo tvarka teigiant, kad neva darbuotojas tapo nereikalingas dėl struktūrinių pertvarkymų. Tą reikia aptarti detaliau, nes tai – labai dažnas darbdavio motyvas atsikratyti darbuotojo“, – dėstė A. Budnikas.
Darbdavys negali atleisti be darbuotojo pasiaiškinimo
Pasak advokato, dažnas ir visad aktualus pažeidimas – darbuotojo atleidimas neva dėl jo kaltės, dėl ko darbdavys gali nutraukti sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.
Vis tik, kaip vardijo pašnekovas, atleisti darbuotoją dėl jo kaltės galima, tik kai darbuotojas antrą kartą per 12 mėn. padaro savo pareigų pažeidimą arba padaro šiurkštų pareigų pažeidimą, t. y.:
- nepasirodo darbe be pateisinamos priežasties;
- darbe pasirodo neblaivus ar apsvaigęs;
- atsisako privalomo sveikatos patikrinimo;
- darbo metu smurtauja, priekabiauja, diskriminuoja ir pan.;
- darbo metu ar darbo vietoje įvykdo nusikaltimo požymių turinčią veiką;
- padaro kitus šiurkščius pažeidimus.
„Darbdaviai daro tokius pažeidimus: neleidžia darbuotojui pasiaiškinti dėl jo kaltės, o tiesiog ima ir atleidžia, nors privaloma prieš tai duoti pasiaiškinti.
Arba menkavertį nusižengimą neteisėtai prilygina šiurkščiam darbo pažeidimui. Pvz., už tai, kad apie atostogas nebuvo informuota įmonės buhalterė, teigia, kad neteisėtai atostogavo ir atleidžia dėl kaltės“, – vardijo A. Budnikas.
Darbdaviui – 3 tūkst. eurų bauda ar 8 metai kalėjime
Anot advokato, kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Vis tik jis neslėpė – dažnai būna bylų dėl to, kad darbdavys saugumo neužtikrina, o dėl to gali nukentėti darbuotojai.
A. Budniko teigimu, jeigu darbdavys pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, o dėl to įvyko mirtinas atsitikimas darbe ar buvo kitų sunkų padarinių, darbdaviui gali grėsti ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas iki 8 metų (tačiau tik tuomet, kai ši nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo).
Jeigu darbdavys tinkamai nepraneša apie nelaimingą atsitikimą darbe arba jį nuslepia, jam gali būti skiriama 90–1450 eurų bauda, o kitiems atsakingiems asmenims gali tekti sumokėti 20–740 eurų baudas.
Vis tik, jeigu įmonės vadovas yra pričiumpamas nesilaikant minėtų saugos reikalavimų, bet dėl to neatsirado jokių sunkių pasekmių, jam gali būti skiriama 240–880 eurų bauda.
O, jeigu dėl šio nusižengimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar kiti sunkūs padariniai, vadovui gresia ir 1 tūkst.–2 tūkst. eurų bauda.
Pašnekovas vardijo, kad už pakartotinius, padarinių nesukėlusius pažeidimus yra skiriamos 900–3000 eurų baudos.
Jis paminėjo ir tai – jeigu darbdavys nenušalina nuo darbo neblaivaus arba nuo kitų medžiagų apsvaigusio darbuotojo, darbdaviui gresia 550–1500 eurų bauda.
