Vis tik, kad ir kaip kitas vairuotojas būtų bepasielgęs, tokie veiksmai yra nelegalūs ir yra baudžiami.
Specialistai nurodė, kokias teises įgyjate, jeigu kažkas užstato jums pravažiavimą ar patį automobilį. Ir paaiškino, kaip derėtų elgtis tokiose situacijose, kad netektų baudų mokėti patiems.
Užstato automobilį, o po to grasina policija
Skaitytojas Justinas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad kaimynai jau ne pirmą kartą užstato jo automobilį.
„Pas mus prie daugiabučio nėra labai daug vietos, tai visi stato automobilius, kaip išeina, mėgina kaip nors įsprausti.
Tai taip ir nutinka, kad vieni palieka pravažiavimą, bet jį užstato kiti, atvažiuoja dar kiti ir galiausiai ryte susiruošęs į darbą ateini ir supranti, kad niekaip neišvažiuosi“, – piktinosi kaunietis.
Anot jo, jokio numerio palikta nebūna, o kur mašinos savininkas gyvena – nežinia.
„Porą kartų neiškentęs spyriau į padangą, patrigerinau (liet. suerzinau) tą mašiną, kad signalizacija įsijungtų – gal atkreips dėmesį, pamatys pro langą, ateis patraukti. Bet nepadėjo. Vieną kartą valytuvus pakėliau – gal bent tada atkreips dėmesį.
Tai kaip tyčia pastebėjo, pradėjo šaukti, grasinti, kad policiją iškvies. O tai ką man daryti, kai išvažiuoti negaliu, gal tralą galiu kviesti? Ar kaimynai gali bet kaip tą mašiną statyti ir nieko jiems nebus?“ – skundėsi Justinas.
Už automobilių stovėjimą – beveik 40 tūkst. protokolų
Advokatas Martynas Antanaitis visų pirma pabrėžė, kad yra draudžiama sustoti ar stovėti ten, kur transporto priemonė trukdytų vairuotojų ar pėsčiųjų eismą, trukdytų kitiems vairuotojams išvažiuoti, įvažiuoti ar įlipti į kitą transporto priemonę.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė aiškino, kad už tokį stovėjimą vairuotojams yra skiriamos 30–90 eurų baudos.
Tačiau vien tik per pirmus aštuonis 2024 m. mėnesius už šį pažeidimą buvo surašytas net 39 401 protokolas.
Be to, už šiuos pažeidimus teisę bausti turi ir savivaldybės viešosios tvarkos skyrius, tad pažeidimų gali būti ir daugiau.
Ką daryti, jei užstato pravažiavimą?
M. Antanaitis aiškino, kad pakliuvus į tokią situaciją (kai kitas automobilis užstato pravažiavimą ar pan.) reikia nufotografuoti / nufilmuoti automobilį, kad būtų aiškiai matomas pažeidimas:
„Reikėtų fiksuoti tikslią pažeidimo padarymo vietą (adresą), datą, laiką. Nuotraukose turėtų aiškiai matytis nusižengimo aplinkybės, transporto priemonė, jos valstybiniai numeriai, vieta (aplinka), taip pat, jei aktualu, kelio ženklai, jų galiojimo kryptis.“
Tuomet, jeigu atvejis nėra skubus (nėra trukdomas eismas, nėra vėluojama į darbą ar pan.), visą medžiagą reikia pateikti per „Epolicija.lt“ ar savivaldybės viešosios tvarkos skyriui, kalbėjo advokatas.
Tačiau pridūrė – jei įvykis yra skubus, apie tokį atvejį galima pranešti policijai tel. 112.
„Informacija bus perduota policijos budėtojui, kuris bandys susisiekti su automobilio savininku.
Jeigu tai nepavyks, į įvykio vietą bus išsiųstos policijos pajėgos, kurios priims sprendimą įvykio vietoje“, – nurodė J. Liutkienė.
Galite reikalauti atlyginti žalą – štai ko reikia
M. Antanaitis paminėjo – jei asmuo dėl kito automobilio niekaip negali išvažiuoti, pvz., į darbą, jis vis tiek neturi teisės to automobilio nutempti iškvietus automobilvežį (tralą):
„Priverstinai nuvežti transporto priemonę turi teisę administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai.“
Advokatas tik pabrėžė – jei dėl neteisėtų kito asmens veiksmų buvo patirta nuostolių, galima reikalauti jų atlyginimo.
Pašnekovas vardijo, kad patirta žala įrodinėjama visais leistinais įrodymais, pvz., išlaidas patvirtinančiais dokumentais: kvitais, mokėjimais ir kt.
„Jeigu vairuotojas vėluoja į darbą ir negali laukti dėl kitų svarbių aplinkybių, užfiksavus galimą nusižengimą rekomenduotina pasinaudoti alternatyviomis galimybės nuvykti į darbą ar kitą vietą, išsaugant tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad būtų pagrindas po to reikalauti žalos atlyginimo iš administracinį nusižengimą padariusio asmens“, – komentavo M. Antanaitis.
Už 2 eurų žalą – 50 eurų bauda
Anot advokato, padangų nuleidimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip svetimo turto sugadinimas, už kurį asmuo gali gauti baudą nuo 50 iki 750 eurų.
O, jei tos padangos ar kito turto vertė būtų didesnė kaip 165 eurai, gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė.
J. Liutkienės aiškinimu, paprasčiausias padangos nuleidimas (ne pradūrimas) yra baudžiamas, nes automobilio savininkui sukeltų nuostolių.
T. y. jeigu asmuo neturėtų priemonių padangai pripūsti, jis negalėtų naudotis automobiliu, taigi turėtų mokėti ir už autoserviso, ir už pavežėjo ar taksi paslaugas.
M. Antanaitis paminėjo, kad Lietuvos teisme yra vykęs ginčas, kai asmuo buvo nubaustas 50 eurų dydžio bauda už tai, kad išsuko ventilius ir nuleido padangas, padarydamas 2 eurų turtinę žalą:
„Jis sprendimus ginčijo, tačiau proceso baigtis tokia, kad asmuo liko nubaustas.“
Policijos atstovė nurodė, kad valytuvų užlenkimas taip pat yra nelegalus. Pvz., jei užvedus automobilį būtų sugadintas valytuvo mechanizmas, būtų skirta minėta 50–750 eurų bauda.
Vis tik pašnekovė negalėjo atsakyti, kiek yra buvę atvejų, susijusių su automobilių valytuvų pakėlimu, kadangi tokia statistika nėra renkama.
Gali tekti mokėti baudas ir už viešosios tvarkos pažeidimus
Advokatas pabrėžė, kad eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu: „Vairuotojai turi gerbti save ir kitus bei susilaikyti nuo nederamo elgesio.
Priklausomai nuo situacijos faktinių aplinkybių, atliktų veiksmų, asmens nederami gestai, pykčio protrūkiai, noras pamokyti gali baigtis ir teisine atsakomybe.“
Jis akcentavo, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ir kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų.
J. Liutkienė paminėjo ir tai, kad, jeigu kartotųsi tokie veiksmai, kaip automobilio signalizacijos iššaukimas vakaro ar nakties metu, dar galėtų grėsti atsakomybė ir už viešosios rimties trikdymą.
Asmenims būtų skirta 80–200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–300 eurų bauda.
Nors visur yra kaimynai, bet gyvenimas paprastesnis, kai jie toliau ir nepriplaukę.
