baudos

Šį sekmadienį tiek prie daugiabučių, tiek prie privačių namų Vasario 16-osios proga turės būti iškeltos valstybinės Lietuvos vėliavos, kitaip gyventojai susilauks baudų. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią nurodytą valandą, atitikti visus dydžio, spalvų ir netgi medžiagos reikalavimus. Naujienų portalas tv3.lt primena, kiek tokios vėliavos kainuoja ir kokių baudų galima susilaukti.

Mažai kam patiktų būti filmuojamiems kasdien, savo pačių kieme ar namuose. Vis tik asmens privatumas rūpi ne visiems – kai kurie įsirengia kameras neva dėl saugumo ar tvarkos palaikymo ir net nepagalvoja, kiek taisyklių patys pažeidžia ir kokių baudų gali susilaukti. Vienas sostinės gyventojas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kad jo kaimynas ant daugiabučio lauko sienos įsirengė stebėjimo kamerą.

Kol vieni rūpinasi aplinka ir rūšiuoja atliekas, kiti – jas vagia: išmesti elektronikos prietaisai masina ilgapirščius. Elektronikos atliekų surinkimo įmonė dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti pilnus glėbius senos technikos tempiantys vagišiai. Įmonės atstovai gūžčioja pečiais – iš tokių elektronikos prietaisų dalių užsidirbti įmanoma vos porą eurų, o įkliuvus policijai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Eurolyga paskelbė, kad Belgrado „Crvena Zvezda“ turės sumokėti 20 tūkst. baudą dėl sirgalių elgesio rungtynėse su Vilerbano ASVEL. Tai jau ne pirma bauda, kurią klubas turi padengti dėl sirgalių elgesio per rungtynes. Be to, nubaustas ir „Barcelona“ žaidėjas Chimezie Metu, kuriam skirta 4 tūkst. eurų bauda už elgesį su teisėjais rungtynėse su Pirėjo „Olympiakos“. Baudos neišvengė ir Vitorija „Baskonia“ treneris Pablo Laso, kuriam skirta 5 tūkst. eurų už teisėjų darbo komentavimą.

Kartais net ir nekaltas stebėjimas dėl rūpesčio, saugumo ar tiesos išaiškinimo gali tapti kriminaliniu nusikaltimu. Vis tik įvairią sekimo ar šnipinėjimo įrangą lietuviai perka išleisdami šimtus eurų ir tikrai ne visi laikosi įstatymų. Anot specialistų, sekti savo darbuotojus, automobilį, vaiką ar sutuoktinį vienais atvejais gali būti teisėta, kitais gali grėsti ir kalėjimas.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo šeštadienio, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d. Atkreipiame dėmesį, kad nuo sausio 1 d. galioja ir kitas draudimas: iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).  Atskleidė, ką draudžiama žvejoti Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d., taip pat nuo šios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėg...

Apsigyventi geroje kaimynystėje pasiseka ne visiems. Kol vieni gyventojai iš tiesų vykdo įvairius pažeidimus, kiti kaimynus nuolat skundžia ir kviečia įvairias tarnybas, net jei nėra dėl ko. Tad kyla klausimas, kaip su tokiu elgesiu kovoti. Už Kauno gyvenanti Aurelija (vardas pakeistas) pasiskundė, kad su šeima gyvena nuosavame name, tačiau turi piktybišką kaimynę, kuri nuolat juos skundžia įvairioms institucijoms. „Pvz.

Daugelis žmonių, turinčių augintinius, dažnai nežino viešosios tvarkos taisyklių, už kurių nepaisymą gresia nemenkos baudos. Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ apie tokias taisykles ir baudas kalba Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas.

Per pirmąsias dvi šių metų savaites dėl negaliojančios sveikatos pažymos nubausta 250 vairuotojų, BNS informavo Policijos departamentas. „Nuo sausio 1 iki 14 dienos surašyta 250 protokolų“, – BNS sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė. Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su medicininės pažymos galiojimu – nustatytu periodiškumu nepasitikrinę sveikatos vairuotojai nebegali dalyvauti eisme.

Pora daiktų prie buto durų, kur nors laiptinėje, rūsyje ar bendrame balkone iš pradžių gali atrodyti lyg menkniekis, tačiau už tai gali tekti mokėti ne tik baudas – tai gali kainuoti ir gyvybę. Dėl to specialistai primena, kokių taisyklių griežtai reikia laikytis, ir aiškina, kodėl už vieno asmens pažeidimus gali tekti mokėti visai laiptinei.

Nors baudos už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant skiriamos kone visose Europos šalyse, tačiau Norvegijoje ši suma yra gerokai išaugusi dėl kelių eismo saugumo sumetimų ir infliacijos. Tačiau vairuotojai yra raginami susimąstyti ne tik dėl skiriamų baudų, bet ir dėl pačių bei aplinkinių saugumo. Norvegijos vyriausybė, atsižvelgdama į planuojamą infliaciją, 4,9 proc. padidino baudų dydžius.

Nuo praėjusių metų lapkričio, Lietuvoje negali būti parduodamos elektroninės ir elektroninių cigarečių pildyklės su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu jame yra cukraus ar saldiklių. Visgi, vartotojai tikina šių produktų vis dar laisvai įsigyjantys prekybos ir degalinių tinkluose. Kalbinti degalinių tinklų „Circle K“ ir „Orlen“ atstovai patikino, kad įstatymo laikomasi griežtai ir draudžiamų el. cigarečių įsigyti galimybės nėra.

Artėjant 2025-iesiems gatvėse galima išgirsti vis daugiau triukšmo ir sprogimų – gyventojai Naujuosius metus sutinka šaudydami įvairius fejerverkus, petardas ir kitą pirotechniką. Vis tik svarbu nepamiršti taisyklių, kad švenčiant netektų mokėti baudų.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų.

Ar kada susimąstėte, kad asmens tapatybės kortelės arba paso gali prireikti ne tik kelionėms į užsienį, vykstant į ligoninę ar perkant prekes? Šis dokumentas Lietuvoje yra privalomas visada. Gyventojai yra skatinami nepamiršti juos užsisakyti arba pasikeisti laiku, nes net ir už negaliojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą gali grėsti bauda.

Tamsiuoju metų laiku specialistai primena, kad matomumas kelyje yra svarbi pačių pėsčiųjų atsakomybė, nes vairuotojai jų gali ir nepastebėti kelyje. Taigi turėti atšvaitus ir dar teisingai juos dėvėti yra privaloma, kitaip grės baudos. Anot pašnekovų, vis dar labai daug pėsčiųjų žūsta tamsoje, taip pat daugelis nežino, kur tiksliai atšvaitas turi būti uždėtas ar pakabintas, o taip pat ir nemažai suaugusiųjų atšvaitų visai nenešioja dėl stiliaus.

Nemaža dalis lietuvių, siekdami sutaupyti, vyksta apsipirkti į Lenkiją. Ir dažnai tai būna ne tik įvairūs drabužiai, daiktai ar maisto produktai, bet ir tabakas ar alkoholis, kurie Lenkijoje taip pat yra pigesni, nei Lietuvoje. Vis tik svarbu nepamiršti, kad kiekis, kiek galima įvežti gėrimų ar rūkalų, yra ribojamas.

Be pavadėlio, antsnukio ar ir be paties šeimininko lakstantys šunys aplinkiniams kelia ne tik baimę, bet ir pavojų. Tačiau ne visiems gyvūnų savininkams tai rūpi, o už tokį elgesį dažniausiai jiems užtenka susimokėti vos 15 eurų baudą.  Vienas gyventojas skundėsi nežinąs, kaip tvarkytis su kaimynais, kurie nesupranta, kad savo šunis reikia laikyti savo kieme.

Atvejai, kai darbdaviai neišmoka atlyginimo, Lietuvoje yra gana dažni. Tokį elgesį darbuotojai gali skųsti ir išsireikalauti ne tik jiems priklausančių pinigų, bet dar ir delspinigių. Vis tik kai kuriose darbovietėse mėginama gudrauti su priedais ir konfidencialumo sutartimis, kurios neleistų darbuotojams niekur kreiptis, kitaip teks mokėti baudas.

Vairuotojų užmaršumas taip pat turi kainą. Dėl greito gyvenimo tempo vairuotojai neretai pamiršta sumokėti už automobilio stovėjimą, pratęsti vairuotojo pažymėjo ar kitų dokumentų galiojimą, tad vėliau piniginę tenka patuštinti kone dvigubai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau iškritus pirmajam sniegui ir už lango temperatūros stulpeliui vis dažniau pasiekiant minusinę temperatūrą daugelis namuose pradeda kūrenti židinius. Tad svarbu žinoti, ko į židinį aplinkosaugininkai ragina šiukštu nemesti ir kokią sumą gali tekti pakloti už židinio kūrenimą atliekomis. Aplinkosaugininkai įspėja apie gresiančią administracinę atsakomybę dėl neleistinų medžiagų kūrenimo.

Dalis gyventojų į tam tikrus saugumo reikalavimus – ypač savo namuose – dažnai numoja ranka ir viliasi, kad nereikės tuo užsiimti, leisti tam pinigų, o baudų pavyks išvengti. Tokia situacija Lietuvoje yra su autonominiais dūmų detektoriais, kurių savo namuose neturi 2 iš 5 lietuvių, nors už tai gresia nemenkos baudos, viršijančios pačių prietaisų kainą, ir ką jau kalbėti apie gaisro pavojus. Autonominiai dūmų detektoriai Lietuvoje vidutiniškai gali atsieiti nuo 4 iki 30 ar 60 eurų.

Per pastaruosius metus Lietuvos keliuose šimtais padaugėjo momentinių ir vidutinio greičio matuoklių, kurie verčia vairuotojus mažinti greitį arba mokėti už greičio viršijimą. Valstybės kontrolė skelbia – už Lietuvos kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ pastaraisiais metais statydama naujus greičio matuoklius gerokai perlenkė lazdą.  Statė greičio matuoklius ten, kur avarijų skaičius lygus nuliui, o be to naujiems matuokliams išleido bene milijoną eurų.

Konkurencijos taryba pripažino, kad bendrovė „Giantera“, oficiali prekės ženklo „Dr. Ohhira“ produkcijos atstovė Lietuvoje, ir 19 šios produkcijos platintojų susitarė neparduoti maisto papildų bei kosmetikos priemonių mažesnėmis nei tiekėjos nurodytomis kainomis ir netaikyti vartotojams nuolaidų ar akcijų. Už sudarytą draudžiamą susitarimą įmonėms iš viso skirta 1 415 520 Eur baudų, rašoma Konkurencijos tarybos pranešime žiniasklaidai.

Rudens metu daugeliui sodininkų norisi susitvarkyti savo lauko aplinką ir pasirūpinti, kad žemė nebūtų nuklota nukritusiais lapais. Visgi, ne vienas jų pamiršta, kad svarbu ne tik sugrėbti lapus, bet ir tinkamai juos tvarkyti. Už netinkamą lapų ir kitų žaliųjų atliekų kompostavimą gresia triženklės baudos, specialistai primena, kad jų šiukštu negalima mesti į komunalinius konteinerius, o už netinkamą žaliųjų atliekų deginimą taip pat gresia atsakomybė.

Kartas nuo karto viešumoje pasigirsta istorijų, kai už apgadintus greičio matuoklius lietuvių reikalaujama sumokėti penkiaženklę sumą, viršijančią ir 46 tūkst. eurų. Po tokių pranešimų kyla ir nemažas pasipiktinimas – už ką reikia tiek mokėti ir ar trikojų taisymas iš tiesų gali tiek atsieiti? Vis tik pasirodo, kad už seno matuoklio sutvarkymą mokama apie 50 proc. daugiau, negu policija sumokėjo už naują, kartu su jo integravimu ir darbuotojų mokymais.

Atlyginimą į savo banko sąskaitą gavę darbuotojai ne visada gilinasi, iš ko jis susidėjo, ar buvo teisingai priskaičiuoti viršvalandžiai, atostoginiai, išskaičiuoti mokesčiai. Visa tai turėtų matytis vadinamajame algalapyje, kurio nesuteikusiam darbdaviui gresia nemenkos baudos. Specialistai pabrėžia, kad informaciją apie gautas pajamas, išdirbtą laiką ir kt. darbdavys kartu su atlyginimu kas mėnesį turi išduoti kiekvienam darbuotojui be jokio prašymo.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja teigė, kad tikrai nesididžiuoja savo poelgiu ir gailisi, todėl nori perspėti ir kitus vairuotojus. Ją pribloškė, kai sužinojo, kad iš policijos gavo baudą už trumpą naudojimąsi telefonu prie vairo, kai sustojo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui. Policija praneša, kad jų duomenimis, per metus nustatoma per 50 tūkst. tokių pažeidėjų.

Rūkantys asmenys neretai mėgsta prisidegti cigaretę ar užrūkyti elektroninę cigaretę nepagalvodami, kad pažeidžia įstatymus. Už rūkymą neleistinose vietose gresia ir baudos. Zarasų rajono savivaldybės administracija socialiniuose tinkluose pasidalijo informacija, kuriose vietose rūkyti draudžiama.

Eurolyga paskelbė sprendimus dėl incidentų, įvykusių per Eurolygos ketvirtąjį, šeštąjį ir septintąjį turus. Šūsnį baudų susirinko Belgrado „Crvena Zvezda“ atstovai.

Dar nuo pavasario automagistralėje Vilnius–Kaunas buvo taisomas 10 km ruožas, taigi kelias buvo susiaurintas, o greitis sumažintas iki 70 km/h. Vis tik vairuotojams tai – nė motais. Esą visi kaip lakstė, taip ir laksto. Tuo skundėsi vilnietis Tomas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kurį, neseniai grįžtantį iš Kauno 90 km/h greičiu, lenkė „absoliučiai visi“. „Kelis kartus vos į užpakalį neįvažiavo, esą per lėtai judu, visiems eismą trikdau.

Chuliganiško vairavimo gali būti įvairaus: grėsmę keliantis greičio viršijimas, pavojingas manevravimas, kitų eismo dalyvių lenkimas ir pan. Tokiam elgesiui daugeliu atveju yra numatyta kokia nors atsakomybė, sudrausminanti bent dalį vairuotojų.

FIA išlaidų kontrolės valdyba, atlikusi „Formulės 1“ jėgainių gamintojų finansinių dokumentų tyrimą, nustatė, kad „Alpine“ ir „Honda“ padarė tam tikrus procedūrinius pažeidimus. Nors 2023 m. „Alpine“ ir „Honda“ išlaidų limito neviršijo, bet dėl tam tikrų pažeidimų turės sumokėti baudas. „Honda“ teks sumokėti 600 tūkst. JAV dolerių baudą, o „Alpine“ – 400 tūkst. JAV dolerių. FIA teigimu, nėra jokių požymių, jog „Alpine“ ir „Honda“ tyčia siekė sukčiauti.

Paprastai darbuotojų algos yra mokamos į jų banko sąskaitą, tačiau yra nemažai išimčių, kada darbdavys gali mokėti ir grynaisiais pinigais. Visgi už juos didesnės vertės daiktų vis tiek nenusipirksite – teks dėti į banką, kitaip grės baudos. Tokia tvarka Lietuvoje yra nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesne nei 5 tūkst. suma. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kad per šį laiką gavo net 22 tūkst.

Gyvenantys nuosavame name kiemo aplinką kuria ir puoselėja taip, kaip patys nori. Tačiau panašu, kad toks požiūris nėra teisingas. Netgi savo kieme tam tikrose vietose negalima sodinti medžių ir kitų augalų. Vilnietė Augustė pasakojo, kad į namą, su vyru prieš 5 metus, persikėlė, nes norėjo tylos ir ramybės. „Daugiabutyje to nebuvo, be to, auginame šunį, todėl sulaukdavome kaimynų skundų, kad jis loja ir jiems trukdo. Taigi, nepatenkinti kaimynai tik pagreitino sprendimą keltis į namą.

Nepasaint to, kad darbas sudaro nemažą dalį gyvenimo, ne visi skiria legalų darbdavio elgesį nuo draudžiamo. Taigi dalyje darboviečių žmonės yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Dėl šios priežasties darbuotojams yra svarbu žinoti savo teises ir nesitaikstyti su tokiu darbdavių elgesiu. „Tekę susidurti su atveju, kai darbdavys baudžia darbuotoją piniginėmis baudomis už tai, kas jam nepatinka darbuotojo elgesyje.

Atrodo, kad triukšmo problema yra gan opi – policija skambučių dėl garsios muzikos ar vakarėlių nakties metu sulaukia gana dažnai. Vis tik daug sunkiau yra pričiupti ir nubausti tuos, kurie ramybę drumsčia dieną, net jei tą daro nuolatos. Tokiu atveju, panašu, padėti negali niekas – belieka išsikraustyti. Skaitytoja Akvilina (vardas pakeistas) pasakojo, kad virš jos buto gyvenantys kaimynai turi mažametį vaiką, kuris nėra vedamas į darželį.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado žmonių paliktas atliekas. Vyras atvirauja: „Tai ne pirmas kartas.“ Kazlų Rūdos savivaldybėje esantis miškas, galintis būti švaria ir ramia gamtos prieglobsčio vieta, vėl tapo žmonių aplaidumo liudijimu.

Galbūt esate pastebėję, kad reikšdami savo nepasitenkinimą, taip pat keršto, o galbūt pamokymo ar dėmesio atkreipimo tikslais dalis vairuotojų kitus įspėja pakeldami jų automobilių valytuvus, iššaukdami signalizaciją ar netgi nuleisdami padangą. Vis tik, kad ir kaip kitas vairuotojas būtų bepasielgęs, tokie veiksmai yra nelegalūs ir yra baudžiami. Specialistai nurodė, kokias teises įgyjate, jeigu kažkas užstato jums pravažiavimą ar patį automobilį.

Įspėja dėl lapų: kai kuriems jų kompostuoti ar tvarkyti kaip visada šiemet nepavyks

Kartais prie atliekų konteinerių galime išvysti paliktas tokias šiukšles, kurių ten palikti negalima. Būna paliktų net baldų ar kitų didelių daiktų. Tačiau taip atsikratyti nereikalingomis atliekomis – nevalia. O kad gyventojai būtų drausminami, prie konteinerių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nelegaliai atsikratantieji atliekomis baudžiami ir piniginėmis baudomis, kurios gali taip patuštinti piniginę, kad daugiau pažeidimų nesinorės daryti.

Kartas nuo karto pasigirsta istorijų apie nelegalų darbuotojų įdarbinimą, jų išnaudojimą ir neišmokėtas algas. Taip pat būna atvejų, kuomet dėl keistų aplinkybių žmonių nepriima į darbą, mažina algą, etatus ar net atleidžia dėl lyties, amžiaus, ligos ar kitos diskriminacijos.

Vilniaus vairuotojai stulpų tarsi nepastebi: nors metai dar nesibaigė, jau muša rekordus. Šiemet eismo įvykių metu buvo sugadinti net 204 apšvietimo stulpai. UAB „Vilniaus apšvietimas“ prabilo ir apie baudas. „Per 2023 metus buvo užfiksuoti net 234 eismo įvykiai, kai buvo sugadinti miesto apšvietimo stulpai.

Be darbo sutarčių dirbantys ir algą „vokeliuose“ gaunantys gyventojai apie nelegalią savo darbovietės veiklą dažnai nepraneša, nes baiminasi netekti darbo, gero atlyginimo ir nenori atsakyti už tai, kad dirbo neteisėtai. Tačiau ne visi supranta, kad taip dirbdami ne tik jie, bet ir jų šeima praranda teises į įvairias išmokas, kompensacijas, paskolas, taip pat mažėja ir jų pensija.

Institucijoms toliau ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas, pažymi viceministras. „Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti.

Jos mokėti neskubėkite: atsakė, į ką atkreipti dėmesį

Paukščiams padėti norintys gamtos mylėtojai neretai mėgsta juos palesinti, tačiau tai gali užtraukti nemenką baudą. Štai, Vilniaus autobusų stotyje įspėjama, kad už netinkamą paukščių lesinimą žmonėms gali grėsti nuo 50 iki 230 eurų bauda. Ornitologas Gediminas Petkus pastebi, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokiu lesalu reikėtų lesinti paukščius.

Šiemet Mokslo ir žinių diena bus švenčiama skirtingai: vieni ją paminėjo jau penktadienį, kiti šventę rengs tikrąją rugsėjo 1 d. – sekmadienį. O dauguma gėles mokytojams neš pirmadienį. Vis tik alkoholio pardavimai jau 18-tus metus iš eilės bus draudžiami būtent Rugsėjo 1-ąją. Tad rytoj alkoholio parduotuvėse nebus galima įsigyti išvis, nors paprastai jis būtų parduodamas nuo 10 iki 15 val.

Alkoholio vartojimas prie vaikų dažnai yra laikomas neatsakingu tėvų elgesiu. Vis tik neretai pasitaiko, kad, daugiau ar mažiau, bet alkoholį geria visi aplinkiniai ir, išskyrus vaikus, nėra nė vieno blaivaus asmens.