baudos

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir iždo kancleris Rishi Sunakas turės sumokėti baudas už COVID-19 karantino tvarkos pažeidimus Dauningo gatvėse, antradienį pranešė premjero biuro atstovė. „Ministras pirmininkas ir iždo kancleris šiandien gavo pranešimą, kad Londono policija ketina skirti jiems fiksuoto dydžio baudas“, – nurodė atstovė.

Šiltesni orai verčia ne tik atsiraitoti rankoves, bet ir susirūpinti automobilio padangų būkle. Žiema baigėsi, tad nuo balandžio 10 d. dygliuotas padangas vairuotojams teks pamiršti. Norintys pasikeisti ratus jau plūsta į autoservisus. Tiems, kas nespės pakeisti dygliuotų padangų iki nustatyto termino, grės baudos. Portalas tv3.lt teiravosi įvairių autoservisų, kada galima užsiregistruoti ir pasikeisti padangas.

Britų tyrėjai, nagrinėjantys ministro pirmininko Boriso Johnsono ir jo komandos įtariamus karantino dėl COVID-19 pažeidimus Dauningo gatvėje, antradienį rekomenduos kol kas skirti 20 baudų, pranešė Londono policija. „Šiandien pradėsime 20 pradinių pranešimų apie fiksuotas baudas, kurios bus skiriamos už COVID-19 taisyklių pažeidimus, perdavimą“, – nurodė sostinės policija ir pridūrė, kad nustačius įrodymų gali būti skiriamos tolesnės baudos.

Laima nebegali ramiai gyventi. Ji teigia, kad jos gyvenimo partneris – tikras siaubūnas. Moteriai dėl sveikatos problemų reikia specialios priežiūros, tačiau vyras ne tik neprižiūri, bet ją dar ir žemina, todėl Laima kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Laima pasakojo, kad su gyvenimo draugu jiedu kartu jau 17 metų, o ji turi 2 grupės invalidumą. „Jis, kai išgeria, mane muša, iš namų varo. Aš kviečiau ir policiją, rašiau pareiškimą, jis ir baudų gavo, turėjo skolų“, – pasakojo moteris.

Baudos dydis už greičio viršijimą turėtų būti nustatomas pagal žmogaus pajamas – tokią idėją siūlo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius. Anot jo, tai padėtų atgrasyti pažeidėjus nuo noro spustelti greičio pedalą. Visgi lietuviai tokį siūlymą vertina dvejopai. Tačiau ekspertai mano, kad tokiai idėjai Lietuva dar nepasiruošusi, o, anot teisininkų, ji prieštarautų Konstitucijai.

Po kiek daugiau nei mėnesio įsigalioja nauja tvarka vairuotojams – lieka nebedaug laiko įsigyti naujos sudėties vaistinėlėms. Policija primena, kad to nepadariusiems vairuotojams grės baudos. Be to, neturintieji naujos vaistinėlės gali neatitikti techninės apžiūros reikalavimų, jei automobilis turi daugiau trūkumų. Nuo balandžio 1 d. bus privaloma automobilyje turėti atnaujintą arba visiškai naują pirmosios pagalbos rinkinį.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi pensininkė Lidija, kuri sulaukė netikėto laiško dėl Kauno mieste gautos baudos už automobilio stovėjimą. Klaipėdietė tikina, kad Kaune nėra buvusi jau daugelį metų, o savo automobilio taip pat niekam neskolina. Situacija domėjosi gelbėtoja Sandra Žutautienė. Baudą gavusi pajūrio gyventoja dievagojosi, kad paskutinį kartą laikinojoje sostinėje lankėsi prieš daugiau nei 40 metų. „Aš nebuvau Kaune. Aš net nežinau, kaip nuvažiuoti į tą Kauną.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma dėl Sausio 13-ąją vykusio protesto kreipėsi į policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą ir nusiuntė jam laišką. Politikas teigia, kad per tokius renginius už viešosios tvarkos trikdymus reikėtų išrašyti protokolus ir skirti baudą. Jis tikisi, kad ateityje taip ir bus. Apie kreipimąsi J. Razma paskelbė savo socialiniame tinkle Facebook ir pasidalino raštu.

Gyventojai skundžiasi, kad nusipirkę būstus negali juose gyventi. Daugiabutis pastatytas, tačiau neįregistruotas. Statytojai bankrutuoja, todėl daugiabučiu nebesirūpina. Statybos inspekcija tikina, kad jame gyventi draudžiama, žmonės gali gauti baudas iki 1,5 tūkst. eurų, todėl siūlo gyventojams patiems įregistruoti pastatą.

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

Nuo gegužės griežtės baudos už aplinkos teršimą – Seimas antradienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jei katalizatorių automobilyje nebus, už pakartotinį pažeidimą gali grėsti bauda net virš 2 tūkst. eurų. Kaip politikai skelbė, tikimasi, kad padidintos baudos atgrasys savininkų siekius automobiliuose montuoti nelegalią įrangą, leidžiančią nuslėpti išmetamų teršalų kiekį.   Už pakeitimus antradienį balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau kuris laikas kalba apie pasiryžimus numatyti griežtesnes bausmes nedrausmingiems ir nesąžiningiems mokesčių mokėtojams, penktadienį rašo portalas vz.lt.   Siekdama sudrausminti mokestinius pažeidėjus, VMI pradeda diskusijas, kad Mokesčių administravimo įstatyme būtų numatytos naujos rūšies sankcijos. Vienas svarstomų variantų – baudos, kurios būtų skaičiuojamos ne nuo nesumokėtų mokesčių, o nuo įmonės pajamų.

Nuo ateinančio pirmadienio Velse darbuotojams grės bauda, jeigu jie vyks į darbą, nors galėtų dirbti namuose. Kaip žinoma, iki šiol galiojo tik gairės, raginančios dirbti iš namų.

Baimė ir nežinomybė, sveikatai ar net gyvybei pavojingos seksualinės praktikos – tai žmogaus, įkliuvusio į prostitucijos liūną, realybė. Nepaisant tragiškų sekso darbuotojų išgyvenimų, pirkėjų noras patenkinti lytines aistras neslopsta, tad paklausa vis auga. Lietuvoje prostitucija sėkmingai plinta internete, o lytinį aktą dažniausiai galima nusipirkti didžiuosiuose miestuose.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pareiškė, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.   „Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.

Už į aplinką išleistus teršalus įmonių vadovai bus baudžiami griežčiau – Seimas kelis kartus padidino baudas.      Už neteisingą išgaunamo paviršinio vandens, nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitą ar ataskaitas įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys bus baudžiami 600–900 eurų bauda. Dabar baudos siekia 110-300 eurų. Tiek pat didinamos baudos už neteisingai naudojamus vandens išgavimo ar nuotekų įrenginius.

Dažniausiai esame įpratę stebėti, kaip policijos atstovai užtikrina žmonių saugumą keliuose ar patruliuojant gatvėse, visgi kontrolė gali būti vykdoma ir tada, kai kiti asmenys šiukšlina ar netgi išmeta nuorūką pro automobilio langą. Perspėjama, kad už tokius veiksmus gyventojams gali kaip reikiant atsirūgti.

Konkurencijos taryba pripažino, kad Lietuvos krepšinio lyga (LKL) ir 10 LKL klubų sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kai nusprendė nemokėti krepšininkams atlyginimų ar kitokių finansinių kompensacijų už likusią sezono dalį, nutraukus 2019–2020 m. krepšinio čempionatą dėl pandemijos. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pažeidimą LKL ir klubams skirtos nuo 1 070 iki 16 510 Eur dydžio baudos.

Lietuvos keliuose – vis dar nesaugu, o apie tai kalbama nuolat. Kasmet autoįvykiuose žmonės žūsta ar lieka sunkiai sužaloti. Vairavimo, elgesio kelyje įpročiai sunkiai kinta ne tik naudojant įvairias prevencines priemones, siekiant skatinti saugumą kelyje, bet ir skiriant baudas už tam tikrus kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Spalio pabaigoje Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kraupus epizodas.

Įpareigojus gyventojus dėvėti tik medicinines veido kaukes arba respiratorius dalis gyventojų sujudo, kad tegu jų tokiu atveju valdžia padalina nemokamai. Teisininkai sutinka, kad to reikalauti prielaidų yra, o savivalda savo ruožtu tikina spręsianti visas problemas ir žmogus be kaukės tikrai neliks.

Antradienio vakarą Eurolyga paskelbė apie nuobaudas dviems komandos: Atėnų „Panathinaikos“ ir Tel Avivo „Maccabi“. Abi ekipos nubaustas dėl incidentų, įvykusių šeštajame ture. „Panathinaikos“ baudos sulaukė dėl savo aistruolių elgesio. Pastarieji rungtynių su Stambulo „Anadolu Efes“ metu naudojo lazerius ir deglus. Toks fanų elgesys Graikijos grandui kainuos 10 tūkst. eurų. Tuo tarpu „Maccabi“ klubui pritaikyta kur kas mažesnė bauda – 2 tūkst. eurų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pakeitus Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d.  didėja įvairios baudos. Nuo kito mėnesio pradžios darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1,4 tūkst.

Ketvirtadienį Seimui ketinama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Tokį statymo projektą registravo grupė Seimo narių: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Andrius Kupčinskas, Audrius Petrošius, Simonas Gentvilas, Laurynas Kasčiūnas, Algirdas Stončaitis, Jonas Pinskus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė dalies Seimo narių siūlymui didinti baudas įmonėms už netinkamą nuotekų tvarkymą, tačiau siūlo jas kiek švelnesnes. Tokia išvada bus teikiama Seimui.  Seimo nariai siūlo įteisinti 20 kartų didesnes sankcijas įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, nes dabar baudos neatgraso pažeidėjų.  Vyriausybė siūlo padidinti baudas proporcingai, kad būtų pasiekti tikslai ir jos nebūtų per griežtos.

Seimas spręs, ar didinti baudas už vengimą mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Seimas antradienį priėmė svarstyti 10 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma baudas pažeidėjams didinti iki 50-100 proc. nesumokėtp mokesčio.   Už pataisų svarstymą balsavo 68 Seimo nariai, o susilaikė 10 parlamentarų. Toliau pataisų  Seimas imsis lapkritį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams svarbu, kad miško vagysčių mažėja: tai susiję ir su atsakingu visuomenės požiūriu, ir didesnėmis baudomis. Vis dėlto, kadangi norinčiųjų neteisėtai pasipelnyti, vis tiek dar yra, aplinkosaugininkai paaiškina, kaip elgtis įtarus vagystę. Kaip sako l. e. p. Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij, didesnės baudos už miško vagystę tikrai efektyvios.

Pradėjusi atidžiau stebėti įmones, Valstybinė mokesčių inspekcija dar kartą konstatuoja – prabangūs nauji automobiliai, registruojami įmonių vardu, skirti ne tik darbo reikalams tvarkyti. Tą išduoda kelių eismo taisyklių pažeidimai – baudos kartais skiriamos visai ne įmonės darbuotojams, o jų šeimos nariams, ir už keliones savaitgaliais kurortuose. Mokesčių inspekcija atkerta, kad įmonėms sąžiningai deklaruojant mokesčius, biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų.

Parduotuvėse ir toliau tenka tramdyti bandančius sukčiauti su galimybių pasu – teisėsauga jau pradėjo tris ikiteisminius tyrimus. Jų taikiklyje ir vienas užsienietis, kuriam gresia tūkstantinė bauda. Pareigūnai dar kartą pabrėžia: galimybių pasas – oficialus dokumentas ir  nusižengimų su juo tikrai netoleruos. Lietuvoje blogėjant epodemiologinei situacijai, ekspertai ragina sekti Italijos pavyzdžiu ir dar labiau išplėsti galimybių paso naudojimą.

Verslininkai paskelbę, kad jau nuo šios savaitės aptarnaus klientus tik su galimybių pasais, sulaukė neigiamų komentarų ir piktų žinučių. Jie baiminasi, kad supykę klientai specialiai gali padirbinėti galimybių pasus. Juk patikrinimo metu bauda tektų verslui. Vis tik NVSC įspėja, kad taisyklių privalo laikytis visi. O baudos nuo 500 eurų iki 6 tūkst. eurų gresia visiems.

Miškus niokojančius keturračių vairuotojus dalis politikų siūlo tramdyti tūkstantinėmis baudomis ir net keturračių konfiskavimu. Keturračių vairuotojai minimas bausmes laiko per daug drastiškomis, o jiems pritaria ir Aplinkos ministras – sako, kad tokia siūloma tvarka transporto priemonę atimti net iš taikių Dzūkijos grybautojų. Vyriausybė taip pat Seimą ragina nepersistengti.

Vasara –  žolės pjovimo metas, o štai Panevėžio savivaldybės atstovai apleistuose ir nešienautuose privačiuose sklypuose griebiasi fotoaparato ir liniuotės. Tikrintojai centimetrais matuoja nenupjautą žolę ir jei ji aukštesnė nei 20 centimetrų, šeimininkams gresia baudos ir didesni mokesčiai. Tokiu būdu mėginama kovoti su apsileidėliais. Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams.

Australijos policija skyrė baudas dviem pasideginti išėjusiems ir galiausiai iš miškų išgelbėtiems nuogaliams, kurie ten buvo pasiklydę išgąsdinti elnio. Vyrai paskambino ir pagalbos paprašė sekmadienį maždaug 18 val., pasiklydę Karališkajame nacionaliniame parke į pietus nuo Sidnėjaus, sakoma pirmadienį paskelbtame policijos pareiškime. „Pamatėme du nuogus vyrus, besikaitinančius saulėje paplūdimyje Pietų pakrantėje, – žurnalistams sakė policijos komisaras Mickas Fulleis.

Atėjus vasarai gyventojai ėmė plūsti prie vandens telkinių. Vieni renkasi pajūrį, o kiti – upių ar ežerų pakrantes. Tačiau žmonės skundžiasi, kad ne prie visų pakrančių gali taip paprastai prieiti. Poilsiautojus veja lauk privačių valdų savininkai. Institucijos tikina, kad savininkai, neteisėtai aptvėrę pakrantes, gali sulaukti iki 290 eurų baudos. Tačiau poilsiautojai, padarę žalą gamtai, gali būti nubausti iki 300 eurų bauda.

Prasidėjus vasarai žolės pjovėjai ėmė sulaukti vis daugiau gyventojų skambučių su užsakymais. Anot jų, vieni žmonės patys nenori pjauti žolės ir net neturi tam reikalingos įrangos, kiti, vyresnio amžiaus – patys nebepajėgia pasirūpinti kiemu. O dar kiti bijo nemenkų baudų už neprižiūrėtus sklypus. Nupjauti vieną arą kainuoja 3–5 eurus. Vilniuje ir jo rajone žolės pjovimo paslaugas teikiantis Ernestas pasakojo, kad šiemet darbų sezonas prasidėjo anksčiau.

Iki birželio pradžios daugiabučių gyventojai, norintys atsisakyti dujų balionų, galėjo teikti prašymus finansinei paramai gauti. Kaip nurodo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), per tris mėnesius nuo paraiškų teikimo pradžios gauta 917 daugiabučių namų prašymų kompensuoti išlaidas. Kitais metais bus prašoma skirti dar 10 milijonų eurų, kad ir kiti gyventojai galėtų pasikeisti dujų balionus, o tiems, kurie piktybiškai vengs atsisakyti, grės baudos.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektui. Jo metu išsiskyrė institucijų nuomonės dėl baudų prekybos tinklams. Konkurencijos taryba jas norėtų didinti, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam priešaravo.

Seime į priekį juda pataisos dėl didesnių baudų už žiaurų elgesį su gyvūnais. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, dar liko balsavimas dėl projekto priėmimo. Jomis siūloma, kad už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitus gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus nebeliktų įspėjimo – iš karto būtų taikoma bauda nuo 30 iki 120 eurų. Numatoma didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.

Seimas nusprendė, kad nutempti nenaudojamas ir vietą užimančias mašinas savivaldybės galės šitiek daug nesiterliodamos su neatsakingais savininkais. Nebeliks raštiško perspėjimo, o jei automobilis ilgiau nei tris mėnesius išregistruotas, jį pareigūnai be didesnių ceremonijų galės išgabenti į saugomą aikštelę. Viena tokia aikštelė sostinėje jau pilna, atidaryta dar viena. Tiesa, dalis specialistų aiškina, kad su nedrausmingais mašinų savininkais reikėtų kovoti kitais būdais.

Seimo nariai siūlo anuliuoti baudas už greičio viršijimą, jei policijos pareigūnai nespėja jų pažeidėjams atsiųsti per 20 darbo dienų. Esą šiuo metu dažnas lietuvis baudą už greičio viršijimą gauna ir po kelių mėnesių ar po metų, arba dar gražiau kelias ar keliasdešimt senų baudų vienu metu, o visą tą laiką toliau nesudrausmintas spaudžia akceleratoriaus padalą. Policija Seimo narių siūlymais abejoja, esą visus pažeidimus apdoroti taip greitai neįmanoma.

Antradienio vakarą konfliktas užfiksuotas tarp keleivės ir viešojo transporto keleivių kontrolierių, į įvykio vietą iškviesti ir pareigūnai. Pranešta, kad sulaikytas asmuo konfliktiškas ir atsisako pateikti asmens tapatybę identifikuojantį dokumentą. Atvykę pareigūnai konfliktą išsprendė, pasirodo, kad įvyko nesusipratimas.

Pavasarį į gatves ir kelius išriedėję motociklininkai papildė eismo įvykių statistiką. Motociklininkai nėra drausmingiausia eismo dalyvių kategorija, rašoma pranešime spaudai. Apie tai byloja ir pastarųjų dviejų savaičių policijos pareigūnų susitikimai su jais. Nemažai jų vairavo motociklus, net neįgiję teisės vairuoti, nedėvėdami apsauginių šalmų, neblaivūs, jų transporto priemonės buvo neįregistruotos, jiems neatlikta techninė apžiūra, nebuvo apdraustos civilinės atsakomybės draudimu.

Nuo kitų metų pabaigos daugiabučiuose namuose turi nelikti maisto ruošimui naudojamų dujų balionų. Valstybės skirta 726 eur kompensacija balionų keitimui gyventojų nepritraukė. Kaip skelbia Energetikos ministerija (ENMIN), prašymų jiems pakeisti dar nepateikė daugiau nei pusė juos naudojančių daugiabučių. Šiuo metu Lietuvoje 1,5 tūkst. trijų aukštų ir didesni daugiabučių namų ūkiai  tebesinaudoja nesaugiais suskystintų naftos dujų (SND) balionais.

Paryžiaus policija vėlai penktadienį skyrė baudas daugiau nei 100 žmonių, vakarieniavusių suvaržymų dėl koronaviruso nepaisiusiame pogrindiniame restorane, taip pat sulaikė šios veiklos organizatorių. Tokių veiksmų imtasi prieš savaitę pirmąkart nuskambėjus kaltinimams, kad kai kurie šalies ministrai yra dalyvavę panašiuose taisykles pažeidžiančiuose renginiuose.

Staiga „prabudę“ greičio matuokliai pateko ir į politikų akiratį. Gyventojai pasipiktino dėl gautos saujos baudų, o Seimo nariai aiškina, kad šiuo atveju matuokliai prarado savo pirminę užduotį – skatinti prevenciją. Už matuoklius atsakingos institucijos tikino, kad šios situacijos neturėtų pasikartoti, tačiau apgailestavo, kad nei matuokliai, nei kitos priemonės neatgraso lietuvių nuo greičio viršijimo. Seimo Ekonomikos komitete vyko diskusija dėl stacionarių greičio matuoklių.

Nuo liepos pardavėjams, neinformavusiems pirkėjų apie mažesnės kainos ar nuolaidos dydį, grės nuo 500 iki 5 tūkst. eurų baudos.   Seimas antradienį 129 balsais už priėmė tai numatančias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas.   Seimas praėjusią savaitę jau įpareigojo prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, galiojusią bent mėnesį.

Laisvės partijos teisingumo ministrė bei dalis kitų parlamentarų siūlo keisti įstatymus taip, kad policija už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl lytinės tapatybės, rasės, religijos, tautybės bei kitų panašių dalykų žmonės baustų piniginėmis baudomis nuo 560 iki 1200 eurų. Į nusižengimų dėl neapykantos sąrašą įtraukiama nauja, abejonių kelianti sąvoka – asmens lytinė tapatybė – tai yra asmens lyties pajautimas bei savęs priskyrimas kokiai nors lyčiai.

Svarbi žinia visiems, kada nors nepelnytai gavusiems administracinę baudą, tačiau nesiryžusiems ieškoti teisingumo. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuo šiol savo nekaltumą teisme įrodžiusiam žmogui valstybė privalės atlyginti advokato išlaidas. Viskas prasidėjo nuo Žilvino Rumino, esą jis vairavo neblaivus. Penkerius metus – tiek laiko Žilvinas Ruminas mynė Lietuvos teismų slenkstį. Istorija prasidėjo dar 2016-aisiais, kai per reidą Vilniaus centre jį sustabdė policija.

Lietuvos policija perspėja besireiškiančius internete – galvokite, ką kalbate ir rašote. Vienas socialinių tinklų veikėjas save vadinantis Maybachu už daugybę keiksmažodžių per savo transliacijas jau sulaukė kelių šimtų eurų baudos, nepavyko apsiginti net teisme. Vis dėlto, kol kas socialiniuose tinkluose necenzūrinės leksikos nors vežimu vežk, tad tiek policija, tiek teisininkai perspėja, kad jeigu jau nutarėte pasikeikti, būkite pasiruošę nemalonumams ir baudoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį ketina atversti  „Zero live show“ reklamos Turgelių bažnyčioje bylą.  Šią bylą LAT turėjo pradėti nagrinėti dar pernai rudenį, tačiau dėl karantino pirmasis posėdis buvo atidėtas.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 metų spalį už reklamą aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui ir Ainiui Storpirščiui skyrė 1 tūkst. eurų baudas, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.