Paaiškėjo, kad ateityje daugelis vairuotojų baudų gali ir neišvengti, mat naujosios technologijos ir kompiuteriai neturi priėjimo prie vairuotojų duomenų – ir nežino, kur ir kaip vairuotojams atsiųsti informaciją, kuri būdavo geltonuose lapeliuose.
Iki šiol geltonus lapelius Vilniuje gauna visi vairuotojai, pamiršę susimokėti už stovėjimą. Tačiau jau greitai tokių lapelių neliks. Ir vairuotojams yra pasiūlytos dvi alternatyvos: registruotis į savitarną, pateikti visus savo duomenis ir tik tada gauti pranešimą, arba kiekvieną dieną tikrinti internete – gavote baudą ar ne?
Geltoni lapeliai, iš tikrųjų, nėra pranešimas apie skirtą baudą – jais savivaldybė už parkavimą nesusimokėjusiems vairuotojams suteikdavo šansą išvengti baudos vėliau susimokant paros parkavimo tarifu.
Tai galima padaryti per tris dienas ir tik tada neužsimokėjusiems skiriamos baudos – nuo trisdešimties eurų už pirmąkart daromą pažeidimą. Dabar Vilniaus susisiekimo paslaugos sumanė daugiau geltonų lapelių vairuotojams nebeklijuoti.
„Pranešimai už padarytus pažeidimus bus jau ne popieriniai, o perkelti į skaitmeninę erdvę, į įvairias duomenų bazes, į savitarnos svetaines“, – teigia „Susisiekimo paslaugų“ Kontrolės skyriaus vadovas Domantas Putrimas.
Tokius pakeitimus jau palaimino Vilniaus miesto taryba. O pakeitimams numatė 200 tūkstančių eurų. Pasak „Susisiekimo paslaugų“, automobilius tikrins ne kontrolieriai, o specialūs automobiliai su prikabintomis kameromis. Neva užteks pravažiuoti gatve ir kompiuteris užfiksuos, kuri mašina sumokėjusi už parkavimą, o kuri ne.
„Jis skenuos, skenuos ir automatiškai kameroje yra procesorius, kuris vykdys duomenų apdorojimą ir tikrins, ar yra sumokėta, ar yra leidimai įvairūs“, – aiškina D. Putrimas.
Tačiau vilniečiai išsigando, kad miesto valdžia dabar juos baus daug dažniau. Mat nepamatę geltono lapelio tikrai neprisimins susimokėti už parkavimą, taip pat dažnai ir nesupras, kad stovėjo apmokestinamoje vietoje. Mat Vilniaus valdžia sugalvojo sistemą, tačiau nesugalvojo, kaip padaryti, kad naujos technologijos žinotų, kur ir kaip vairuotojui siųsti elektroninį priminimą susimokėti už automobilio stovėjimą.
Tad perspėjimus, kurie būdavo geltonuosiuose lapeliuose gaus tik tie, kas užsiregistruos Vilniaus miesto susisiekimo paslaugų savitarnos puslapyje:
„Kam aš turiu registruotis? Dar kartą. Jeigu kažkam reikia, jie turi mane surasti, aš neprivalau registruotis.“
„Tai blogai. Ne visi gi gali naudotis internetu ir žiūrėti kažką ten. Aiškiau truputį tokiais būdais.“
„Lapeliai geriau sakote? – Manyčiau, kad taip. Tiesiog tu gauni lapelį ir viską tu žinai.“
„Vyresniems gal, suprantu, sudėtinga. Bet jauniems, manau, kad tik lengvina tokie dalykai: tu gauni pranešimą, susimoki ir ramu viskas.“
„Kodėl aš turiu pateikti pavardę, vardą. Duomenų apsaugos įstatymas yra? Ar nėra? Kodėl aš turiu visiems tai skelbti? Jeigu jums reikia, jūs gi ieškote. Ne aš ieškau, kad nusikaltau, o manęs ieško, kad nusikaltau.“
Miesto valdantieji ir toliau aiškina, kad vienintelis sprendimas yra gyventojams patiems registruotis savitarnoje ir pateikti savo asmeninius duomenis.
Kodėl už automobilių stovėjimą atsakinga institucija neapgalvojo tokio gyventojams lengvai perprantamo trūkumo, paaiškinti negali. Tik priduria, kad šį projektą dar tobulins.
„BDAR problemos yra sprendžiamos ir aš manau, kad jos tikrai greit bus išspręstos“, – sako Vilniaus miesto tarybos narys Linas Kvedaravičius.
Pasirodo, už automobilių stovėjimą mieste atsakingos „Susisiekimo paslaugos“ kreipėsi į „Regitrą“ prašydamos perduoti duomenis apie automobilių savininkus, tačiau šie atsisakė tai padaryti. Miesto valdantiesiems tai tapo rebusu.
„Tai iki sprendimo įgyvendinimo yra laiko. Tai stengsimės aktyviai komunikuoti, kad kuo didesnis ratas žmonių šitą naujovę sužinotų“, – kalba D. Putrimas.
Mat, lapelių ant automobilių už nesumokėtą stovėjimą neliks nuo spalio. Tad gyventojams prisitaikyti prie pokyčių skirta pusė metų.
