Prekybininkai spėja, kad rugsėjo 1 d. sutapus su penktadieniu alkoholinių gėrimų pardavimai dieną prieš ir dieną po galimai bus didesni nei įprastai.
Jų teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai užsimiršę pirkėjai mėgina pirmąją rudens dieną nusipirkti alkoholio. Tačiau draudimas keisčiausiai atrodo užsieniečiams – tenka aiškintis su pardavėjais.
Prekybos tinklų atstovai pasidalijo ir pastebimais pokyčiais: lietuviai išgeria vis daugiau nealkoholinio alaus, tačiau bendrai alkoholio pirkimai mažėja ir vis mažiau domina įprasti gėrimai.
Alkoholio pardavimai išauga iki 40 proc.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis neslėpė, kad paprastai, dieną prieš rugsėjo 1-ąją, alkoholinių gėrimų pardavimai padidėja apie 10 proc.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad daugiausia alkoholio nuperkama penktadieniais: „Kadangi šį kartą rugsėjo 1-oji sutampa su penktadieniu, alkoholio pardavimai gali būti didesni – nuo 15 iki 25 proc.“
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė irgi nurodė, kad alkoholio pardavimai rugpjūčio 31 d. padidėja – jo nuperkama 30 proc. daugiau.
Ji įvardijo, kad didesni pardavimai fiksuojami visose kategorijose, išskyrus alų. Daugiau perkama tiek putojančio vyno, tiek stipriųjų alkoholinių gėrimų.
„Maximos“ atstovės ryšiams su žiniasklaida Ramintos Gecevičiūtės teigimu, taip pat stebimi išaugę alkoholinių gėrimų pardavimai tiek prieš rugsėjo 1-ąją, tiek dieną po jos.
„Rugpjūčio 31 d., pavyzdžiui, alaus, palyginus su kitomis rugpjūčio dienomis, pirkėjai įsigyja trečdaliu daugiau. Rugsėjo 2 d. alaus pardavimai padidėja apie 20 proc.
Bendrai visų alkoholinių gėrimų pardavimai paskutinę rugpjūčio dieną šokteli apie 35–40 proc., rugsėjo 2 dieną – 30 proc.“ – atskleidė pašnekovė.
Draudimas trikdo užsieniečius
Anot „Maximos“ atstovės, nors šis draudimas prekybos tinkluose galioja jau daug metų, kartais pirkėjams tenka apie jį priminti: „Tačiau mūsų tinklo lankytojai į tokį priminimą reaguoja supratingai ir geranoriškai.“
„Iki“ komunikacijos vadovė nurodė, kad tokių atvejų būna, bet ne tarp lietuvių. V. Budrienės teigimu, daugiausia šio draudimo nesupranta užsienio svečiai ar čia gyvenantys emigrantai:
„Jiems keista yra suvokti, kad rugsėjo 1 d. alkoholinių gėrimų parduotuvėse nenusipirksi. Mūsų pardavėjų klausinėja apie priežastis. Lietuviai yra jau pakankamai susipažinę su tvarka, ką rodo ir rugpjūčio 31 d. padidėję pardavimai.“
Kitų prekybos tinklų atstovai teigė, kad tokių nesusipratimų beveik nebepasitaiko, nes tvarka nėra nauja – pirkėjai yra įpratę.
Alkoholio kainos kils
„Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė nurodė, kad gėrimų kainas lentynose pastaruosius porą metų lėmė tos pačios ekonominės sąlygos, kurios darė įtaką ir kitų maisto produktų kainoms.
Prekybos tinklas pastebi, kad dėl to klientai esą vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas – Lietuvoje gaminamus privačių „Lidl“ prekės ženklų gaminius.
„Norfos“ atstovas spaudai teigė, kad alkoholinių gėrimų kainos yra gana stabilios. Pasak D. Ryliškio, pastarąjį kartą jos kilo tuomet, kai buvo padidinti akcizai.
„Iki“ komunikacijos vadovė neslėpė, kad dėl akcizo pokyčio, deja, lentynos kainos kyla. Jos teigimu, 2024 metai nebus išimtis – sausio 1 d. akcizas vėl kils.
V. Budrienė įvardijo, kad alkoholinių gėrimų pirkimų mažėjimą lemia ir griežti ribojimai, ir kainų kilimas, ir didelis kainų skirtumas kaimyninėse šalyse:
„Lenkijoje alkoholiniai gėrimai – ženkliai pigesni, o Latvijoje nėra tokie griežti įstatymai: galima reklamuoti gėrimus, daryti jiems akcijas ir t. t.“
Rinką perima nealkoholiniai gėrimai
„Lidl“ atstovė atskleidė, kad reikšmingiausias pokytis – kelerius metus iš eilės augantis nealkoholinių gėrimų – vyno, alaus ar alaus kokteilių – populiarumas:
„Tokius gėrimus klientai perka tiek įprastomis dienomis, tiek ir alkoholio prekybos ribojimo metu.“
Tą pačią tendenciją išskyrė „Rimi“ ir „Maxima“.
„Pavyzdžiui, šių metų sausio–liepos mėnesiais nealkoholinio alaus pirkėjai įsigijo virš 4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Per visus 2022 m. mūsų prekybos tinkle besilankantys gyventojai suvartojo virš 3,2 mln. litrų nealkoholinio alaus“, – atskleidė „Maximos“ atstovė.
Ji pridūrė, kad alkoholinių gėrimų pardavimai kasmet mažėja, bet neženkliai.
Lietuviški alkoholiniai gėrimai – vis mažiau populiarūs?
„Iki“ atstovė pastebi tai, kad alkoholinių gėrimų įvairovė nuolat didėja: vis atsiranda naujų produktų, prekių ženklų, lietuviai daug keliauja, atveža naujų idėjų, ypač tai matosi kokteilių vartojime.
„Populiarūs lietuviški produktai tampa ne tokie populiarus, pirkėjai perka mažiau degtinės ar brendžio.
Tačiau populiarėja džinai, romai, tekilos ar likeriai – visa tai miksuojama į kokteilius. Taip pat putojantys vynai“, – dėstė V. Budrienė.
Tą pastebi ir D. Ryliškis. Jo teigimu, „Norfos“ pirkėjai kartas nuo karto renkasi įvairesnius gėrimus, nori išbandyti kažką naujo.
O „Maximos“ atstovė išskyrė tai, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, asortimente nebeliko Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų alkoholinių gėrimų: alaus, degtinės ir t.t.
17-tus metus iš eilės bus vykdomi tikrinimai
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda primena, kad jau nuo 2006 m. galioja Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną.
Anot pašnekovo, šio draudimo tikslas – ugdyti sąmoningą visuomenę bei priminti, kad alkoholio vartojimas ir mokslas bei žinios – nesuderinami dalykai.
Jo teigimu, kaip ir kiekvieną rugsėjo 1-ąją, NTAKD kartu su policijos įstaigomis vykdys ūkio subjektų stebėseną ir priežiūrą, siekdamas užtikrinti tinkamą įstatymo laikymąsi.
„Siekiant operatyviai užkardyti pastebėtus daromus pažeidimus, rekomenduojame apie tai nedelsiant pranešti policijai, kuri tokiu atveju atvyks ir užfiksuos pažeidimo faktą“, – pabrėžė G. Karanda.
Vis tik, jo teigimu, departamentas nėra gavęs pranešimų dėl šios nelegalios veiklos rugsėjo 1 d.
Pašnekovas įvardijo, kad už nustatytų reikalavimų nesilaikymą baudžiama nuo 144 iki 579 eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 579 iki 1448 eurų bauda.
Įvykę ir planuojami pokyčiai
NTAKD pastebi, kad nuo draudimo įvedimo įvyko nemažai teigiamų pokyčių.
„Džiugina ir teikia vilties tas faktas, jog 2021 ir 2022 m. nebuvo fiksuota nei vieno apsinuodijimo alkoholiu atvejų tarp nepilnamečių. Šie teigiami pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad vis daugiau gyventojų domisi sveiku gyvenimo būdu ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija.
Todėl raginame tėvus bei jaunuolius ir toliau būti atsakingais, o verslo subjektus raginame laikytis nustatyto draudimo rugsėjo 1-ąją parduotuvėse neprekiauti alkoholiniais gėrimais“, – kalbėjo atstovas.
Tv3.lt redakcija primena, kad vasaros pradžioje Seime kelią skynėsi nauja iniciatyva, kad, rugsėjo 1 dienai sutapus su laisvadieniu, alkoholio prekyba būtų draudžiama ne rugsėjo 1 d., o artimiausią darbo dieną.
Vis tik G. Karanda į tai žiūri skeptiškai. Pasak jo, pirmajai mokslo metų dienai sutampant su poilsio diena, objektyviai neįmanoma nustatyti visuotinio draudimo prekybai alkoholiniais gėrimais, kadangi susidaro situacijų, kai įvairios ugdymo įstaigos pirmąją mokslo metų dieną gali švęsti skirtingu metu.
Dėl to, pašnekovo teigimu, būtų nepasiektas draudimo tikslas – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą moksleiviams.
Toks reguliavimas, departamento nuomone, yra nesuderintas su Švietimo įstatymo nuostatomis.
