draudimas

Dėl klerkų vangumo lietuviai klimpsta į tūkstantines skolas „Sodrai“. Jau aštuonerius metus galioja tvarka, kad į užsienį išvykę, bet to nedeklaravę žmonės gali būti atleisti nuo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio, jei įrodys, kad sveikatos draudimo įmoką mokėjo užsienyje. Tik bėda, kad net 8 metus valdininkai nesugalvoja, kokius dokumentus turi pateikti nedirbę ir užsienyje studijavę ar ten pašalpas gavę lietuviai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vis daugiau lietuvių privalo apdrausti ne tik automobilį, bet ir butą arba namą, kuriame gyvena. Ypač, jeigu būstas yra pirktas su banko paskola. Ir net, jeigu per metus namai iš esmės niekaip nepasikeičia, tos pačios draudimo bendrovės siūlomo tokio paties draudimo įmoka gali gerokai išaugti. O ir konkurentai nieko pigiau nesiūlo. Taigi nors žmogus gauna tokią pačią paslaugą, už ją yra priverstas mokėt daug daugiau. Tuo metu draudimo bendrovės šiemet fiksuoja dar didesnius pelnus nei pernai.

Dėl audros Vėlinių savaitgalį draudimo bendrovių klientai patyrė daugiau nei 300 tūkst. eurų žalą, sako draudikai. „Lietuvos draudimas“ pranešė sulaukęs beveik 300 kreipimųsi dėl audros sukeltų žalų, o jos padariniams kompensuoti skirta suma viršijo 200 tūkst. eurų, o draudimo bendrovė BTA rezervavo 100 tūkst. eurų nuostoliams padengti.  Tuo metu bendrovės „Ergo“ ir „Gjensidige“ skaičiavo mažesnius nuostolius – į jas kreipėsi atitinkamai 10 ir 20 klientų.

Draudimai rūkyti žmonėms daugiabučių balkonuose ties čia nesibaigia. Mėgstantys rūkyti asmenys to daryti, yra tikimybė, negalės dar keliose specifinėse vietose, pavyzdžiui, lauko kavinės. Tai yra kol kas tik rekomendacija iš Europos Komisijos, tačiau nežinia, kaip ją priims Lietuvos verslai. Europos Komisija siūlo rekomendaciją plėsti zonas, kuriose būtų nerūkomos cigaretės bei elektroninės cigaretės. Į šias vietas įtraukta ne tik miestų parkai, autobusų stotelės, bet ir lauko kavinių terasos.

Lauke sparčiai krentanti temperatūra primena apie automobilių padangų keitimą. Nors pakeisti vasarines automobilio padangas į žiemines pagal Lietuvoje galiojančias Kelių eismo taisykles (KET) yra privaloma iki lapkričio 10-osios, draudimo ekspertai pataria nelaukti paskutinės minutės. Pasirūpinę tuo anksčiau ne tik sutaupysite laiko, bet ir kelyje jausitės gerokai saugiau.

Seimas svarstys Vidaus reikalų ministrės parlamentarės Agnės Bilotaitės siūlymą supaprastinti eismo įvykių įforminimą, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių. Siūloma, kad tokiais atvejais policija užfiksuotų eismo įvykio vietą, duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) ir perduotų draudikams. „Policija užfiksuotų tokį įvykį.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pataisas, kurios numato alaus ir vyno kainų bei nuolaidų reklamos per televiziją ir radiją draudimą. Iki šiol Latvijoje pagal šį įstatymą buvo draudžiama reklamuoti alkoholinius gėrimus, išskyrus dviejų rūšių – alaus ir vyno.

Žuvinto biosferos rezervatas – unikali Lietuvos vieta, kurioje saugomos vertingos paukščių populiacijos, tiek nuolat gyvenančios, tiek migruojančios, todėl norint apsaugoti jų natūralią aplinką ir ramybę, čia draudžiama atlikti vieną veiksmą. Siekiant apsaugoti paukščius, skraidymas bepiločiais orlaiviais bei kitomis skraidymo priemonėmis mažesniame nei 1 kilometro aukštyje yra ribojamas, socialiniuose tinkluose pranešė Žuvinto biosferos rezervatas.

Dažnėjant atvejams, kai kraunami elektriniai paspirtukai sukelia gaisrus, draudikai įspėja: tokie įvykiai gali atnešti daugiatūkstantinės žalos ne tik savininkui, bet ir kaimynams. Jie ragina gyventojus peržiūrėti savo turimas draudimo sąlygas ir įsitikinti, kad nelaimės atveju būtų įmanoma kompensuoti patirtą žalą. Dažnėjantys gaisrai dėl paspirtukų „Vis dažniau girdime apie atvejus, kai dideli gaisrai kyla dėl elektrinių paspirtukų sprogimo.

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytė-Nielsen užsiminus, kad Liberalų sąjūdis nepalaikys draudimo sutarčių apmokestinimo, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pastebi – jei dėl priemonės nebus sutarta, gynybos finansavime atsiras skylė. Jis priminė, kad draudimo saugumo įnašas yra skirtas pakeisti laikiną bankų solidarumo mokestį, tad jo nepalaikantys turėtų pasiūlyti alternatyvas. „Turbūt mes vėl labai nuklystame į detales.

Dažnėjant atvejams, kai kraunami elektriniai paspirtukai sukelia gaisrus, draudikai įspėja: tokie įvykiai gali atnešti daugiatūkstantinės žalos ne tik savininkui, bet ir kaimynams. Jie ragina gyventojus peržiūrėti savo turimas draudimo sąlygas ir įsitikinti, kad nelaimės atveju būtų įmanoma kompensuoti patirtą žalą, rašoma „Novamedia“ pranešime spaudai. „Vis dažniau girdime apie atvejus, kai dideli gaisrai kyla dėl elektrinių paspirtukų sprogimo.

Australija gali tapti pirmąja pasaulio šalimi, kuri valstybės lygiu uždraus paaugliams naudotis socialiniais tinklais. Taip šalies valdžia siekia grąžinti vaikus iš virtualaus pasaulio į realybę, kur vaikai vėl žaidžia kiemuose, gyvai bendrauja tarpusavyje, o ne vėpso į ekranus. „Noriu matyti vaikus ne prie įrenginių, o futbolo aikštelėse, baseinuose ir teniso kortuose“, – rėžė Australijos ministras pirmininkas Anthonis Albanesas.

Per vieną savaitę – du dideli gaisrai, kuriuos sukėlė elektriniai paspirtukai. Vien per šiuos metus jau sprogo ir degė 11 elektrinių paspirtukų. Ekspertai dar kartą primena, kaip saugiai naudotis paspirtukais ir kodėl jų negalima krauti laiptinėje ar prieškambaryje, o draudėjai paaiškina, kuo skiriasi draudimai ir kuris padengs daugiau gaisro padarytos žalos. Rugsėjo 10 d. rytą trylikos aukštų daugiabutį Kaune sudrebino sprogimas.

Šiemet Mokslo ir žinių diena bus švenčiama skirtingai: vieni ją paminėjo jau penktadienį, kiti šventę rengs tikrąją rugsėjo 1 d. – sekmadienį. O dauguma gėles mokytojams neš pirmadienį. Vis tik alkoholio pardavimai jau 18-tus metus iš eilės bus draudžiami būtent Rugsėjo 1-ąją. Tad rytoj alkoholio parduotuvėse nebus galima įsigyti išvis, nors paprastai jis būtų parduodamas nuo 10 iki 15 val.

Gaunate pranešimą apie eismo įvykį, kurio nepadarėte – taip, tai įmanoma. Vienam lietuviui kaip tik nutiko tokia situacija, kai jis norėjo apsidrausti automobilį.  Pilietis savo istorija anonimiškai pasidalino Dainiaus Dainausko administruojamoje „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“. „Atėjo metas vėl drausti automobilį, pradėjau domėtis draudimų kainomis, ieškoti draudimo įmonės, kuri pasiūlytų geriausią kainą. Pastebėjau, kad visos įmonės siūlo gan aukštas draudimo kainas.

Venecijoje įvedamas 25 asmenų turistų grupių apribojimas ir draudimas naudoti megafonus, siekiant sumažinti milžiniškas minias ir pagerinti vietinių įspūdingojo Italijos miesto gyventojų gyvenimo kokybę. Masinis turizmas nuo seno kamavo Veneciją – vieną iš garsiausių turistų traukos centrų pasaulyje. Atostogautojus ypač vilioja miesto senamiestis su garsiąja Šv. Morkaus aikšte, Rialto tiltu ir kanalų vaizdais.

Sekmadienį Lietuvoje prasidėjusios audros padaryti nuostoliai kol kas siekia 1,15 mln. eurų, tačiau šis skaičius gali augti, sako bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus. „Per pirmadienį sulaukėme apie beveik 2 000 pranešimų apie patirtas žalas. Kadangi dalis šalies regionų audros metu liko be elektros, tikėtina, kad nemažai žalų bus registruojamos vėliau. Tad prognozuojame, kad suma žaloms išmokėti dar tikrai augs“, – pranešime cituojamas M. Norkus.

Daugiau nei pusė gyventojų Baltijos šalyse keliaudami dažniausiai naudojasi kelionių draudimu, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apklausos duomenimis, labiausiai kelionių draudimu naudojasi estai (62 proc.)., visada ar dažniausiai kelionių draudimą nurodė naudojantys 54 proc. lietuvių ir latvių. Tik ilgų kelionių metų draudimu nurodė besinaudojantys 16 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 16 proc. estų respodentų. Atitinkamai 4, 2 ir 3 proc.

Rasti savo automobilį subraižytą, įlenktomis durelėmis ar kitaip apgadintą yra viena nemaloniausių situacijų, su kuria susiduria nemažai vairuotojų. Kai kurie kaltininką numano, kitiems tenka vaikytis vėją laukuose. Vis tik kaip elgtis abiem atvejais, siekiant susigrąžinti pinigus už padarytą žalą? Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje matyti, kad stovėjimo aikštelėje vienas automobilis yra itin prigludęs prie jo automobilio.

Temperatūrai šoktelėjus iki 30 laipsnių, britai plūstelėjo į paplūdimius. Tačiau ekspertai įspėjo, kad už kelių mažai žinomų įstatymų pažeidimą Jungtinėje Karalystėje rūkantiems paprastas bei elektronines cigaretes gali tekti sumokėti iki 2,5 tūkst.

Jau kurį laiką stebime vis aktyviau vykstantį visuomenės perėjimą prie draugiškesnių aplinkai transporto priemonių. Daugiau elektrinių automobilių renkasi ne tik namų ūkiai, įmonės taip pat pradėjo kurti elektromobilių parkus, kaip rodo „If“ draudimo portfelių analizė Baltijos šalyse. Analizė atskleidė, kad lengvieji elektriniai automobiliai Baltijos šalyse 2021 m. sudarė 1,6 proc. įmonių autoparkų, 2022 m. skaičius padidėjo iki 2,6 proc., 2023 m. – iki 4,7 proc.

Neadekvatus elgesys prekybos centre, vagystės parduotuvėje ar restorane gali prišaukti draudimą ten lankytis ar bent jau prašymą kojos ten nebekelti. Vis tik kyla klausimas, ką tokio reikia prisidirbti, kad tavęs nebeįleistų net vaistinė. Skaitytojas Armandas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo neįprastu atradimu Kaune.

Lietuvoje vyraujant permainingiems orams ir perkūnijai, patiriama nemažai žalos. Štai, sekmadienį Vilniuje atvira liepsna degė dviejų aukštų gyvenamasis namas, į kurį trenkė žaibas. Ugniagesiai gelbėtojai dalinasi patarimais, kaip išvengti pavojaus, prasidėjus perkūnijai. O specialistai aiškina, kaip apdrausti save ir savo turtą bei kiek kainuoja namuose įrengti apsaugą nuo žaibo.

Šią savaitę Seimo Kultūros komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. Šiuo metu numatyta, kad pastarasis ribojimas galioja iki 2024 metų spalio 1 dienos.

Lietuvoje kiekvieną dieną įvyksta didesnių ar mažesnių eismo įvykių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai po avarijos vairuotojai kratosi atsakomybės ar pateikia klaidingus parodymus. Tačiau, panašu, gudrauti bus vis sunkiau – automobiliai apie jus surinks visą informaciją, o pagrindiniai pokyčiai jau prasidėjo.

Siekdamas apsaugoti gyventojų „ramybę ir sveikatą“, turistų kasmet gausiai lankomas Italijos miestas Milanas siūlo naują įstatymą, kuriuo būtų uždrausta pardavinėti ledus po vidurnakčio. Įstatymo projektą pateikė miesto vietos valdžia. Jei naujasis įstatymas bus priimtas, jis gali įsigalioti gegužė ir galioti iki lapkričio, o tai tikrai nedžiugins vietos pardavėjų, kurie įpratę pardavinėti ledus vėlai vakare, nes tai yra itališkos kultūros dalis.

Gyvybės draudimas tapo įprasta priemone kaupti vaiko ateičiai, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Jos rezultatai atskleidė, kad 32 proc. šalies gyventojų yra arba anksčiau buvo sudarę gyvybės draudimo sutartį savo vaikui. Dažniausiai sutartis sudaroma norint sukaupti pinigų vaiko studijoms arba profesinės karjeros pradžiai, taip pat – dėl galimybės pasirinkti papildomas draudimo apsaugas.

Policijos ekipažas pastebėjo nakties metu nuošalioje vietoje stovintį automobilį. Aplinkui būriavosi jaunimo kompanija, pamatęs tarnybinį automobilį vienas vyrukas greitai užėjo už „Citroen“ galo. Susitikimą užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Vaikinai tvirtino nieko draudžiamo neturintys, tačiau patikrinus vietą, kur šalinosi jaunuolis, buvo rastas popieriaus gniužulas, o jame galimai narkotinė medžiaga – marihuana.

Pastaruoju metu kai kuriose užsienio šalyse vis daugiau vairuotojų susiduria su netikėta problema. Net jeigu nepadaro eismo įvykių, naujo draudimo poliso kaina staiga pastebimai išauga. Dabar aiškėja, kad automobilių gamintojai, gyventojams net nieko nežinant, renka duomenis apie kasdienius jų vairavimo įpročius – staigų stabdymą, greičio viršijimą, „pagazavimą“, staigius posūkius ir pan.

Socialinio tinklo „Facebook“ aplinkos apsaugos departamento puslapyje pranešama, kad netrukus įsigalios draudimas genėti saugotinus medžius bei krūmus. Aplinkos apsaugos departamento puslapyje rašoma, kad draudimas genėti ar kirsti saugotinus medžius ar krūmus viešuosiuose želdynuose įsigalioja nuo kovo 15-os dienos.

Nusiplauti purvus ar dulkes nuo savo automobilio nuosavame ar daugiabučio kieme neatrodo kaip nusikaltimas. Vis tik tą daryti yra draudžiama dėl aplinkos taršos. Savivaldybių teigimu, transporto priemonių negalima plauti tam neskirtose vietose, vadinasi, leidžiama tik plovyklose. Net už plovimą tik su vandeniu galima gauti baudas iki 600 eurų, o už mašiną, blizginamą chemija, – iki 1200 eurų.

Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais po 20 valandos ir sekmadieniais po 15 valandos kai kuriems tautiečiams nesuprantamas. Norimu metu negalėdami įsigyti alkoholinių gėrimų, kai kurie imasi įvairių gudrybių, kad galėtų apeiti šį įstatymą.

„Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teigia, kad 2023 m. darbo rinka išliko stabili, apdraustųjų skaičius buvo 12,5 tūkst. didesnis, nei 2022 m., o nedarbo išmokos gavėjų skaičius išaugo tik metų pradžioje. Taip pat ji pastebėjo, kad „Sodros“ biudžeto rezultatas buvo teigiamas, visgi nedarbo draudimo rūšių balansas šiemet bus 7 mln. eurų mažesnis nei pernai. „Kalbant apie visą darbo rinką, situacija praėjusiais metais atrodė teigiamai.

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir konstatavo, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės Tytuvėnų Bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje 2012 m. kilo gaisras, pastatus apdraudusiai draudimo bendrovei turės sumokėti dvigubai daugiau, nei buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas.

Apdrausti svarbu ne tik savo turtą, bet taip pat ir save, ir savo vaikus. Draudimas gali padėti finansiškai, kai tenka atlyginti žalą už vaiko išdaigas, kai prireikia skubios medicininės pagalbos, taip pat suteikia galimybę paslaugas gauti itin greitai, nelaukiant eilėse. Pavyzdžiui, galima pasiimti telemedicinos draudimą ir konsultaciją su gydytoju gauti čia ir dabar, nuotoliniu būdu.

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Ne gyvybės paslaugas ir Lietuvoje teikianti bendrovė „Balcia Insurance“ („Balcia“) pranešė per praėjusius metus pritraukusi 120 mln. eurų įmokų – 48 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Išmokėtų kompensacijų suma didėjo 71 proc. iki 72 mln. eurų. Bendrovės investicijos į verslo plėtrą pernai įvertintos 4,1 mln. eurų. „Balcia“ pagrindinę būstinę turi Latvios sostinėje, padalinius – Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Praėjus beveik savaitei po sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, aiškėja, kad ir savo būstą apdraudę gyventojai patirs didžiulius nuostolius. TV3 žinių kalbintas Viršuliškių daugiabučio gyventojas pasakoja, kad buvo apdraudęs tiek būstą, tiek jame esantį turtą, tačiau iš draudimo bendrovės išgirdo, kad jam bus atlyginta mažiau nei pusė buto vertės. Kai kurie namų netekę žmonės jau kreipėsi į Vilniaus savivaldybę vienkartinei išmokai gauti.

Norėdami išvengti nuostolių gyventojai domisi ne tik būsto draudimu, bet ir buitinės technikos ir kitų daiktų, esančių namuose. Draudikai tikina, kad apdrausti galima viską, tačiau įspėja, kad kai kurių daiktų draudimas gali būti labai brangus ir atsieiti kelis šimtus eurų per mėnesį. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie būsto draudimą. Jauna šeima neseniai įsigijusi būstą svarsto apdrausti ne tik buto sienas, bet ir daiktus.

Nuo naujųjų metų pinigines gresia dar labiau patuštinti sodo traktoriukų, dar vadinamų žoliapjovėmis, greitų paspirtukų ir galbūt net elektrinių dviračių savininkams. Seimas skubiai Lietuvoje įteisina europinę direktyvą, pagal kurią šioms transporto priemonėms, kaip ir automobiliams, bus privalomas civilinės atsakomybės draudimas.  Vilkaviškyje gyvenantis verslininkas Marius Rudzevičius savo valdose žolę pjauna sodo traktoriuku.

Prasideda žiemos atostogų metas. Vis daugiau žmonių didžiąsias metų šventes sutinka svetur. Kad poilsis užsienyje neapkarstų, ligonių kasų specialistai gyventojus ragina nepamiršti pasirūpinti savo sveikatos draudimu – nemokamai užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ir keliauti saugiai. Pasiekė rekordą Į užsienį 2021 m. keliavo 304 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai dvigubai daugiau – beveik 739 tūkst., rodo Valstybės duomenų agentūros statistika.

Seimas įpareigojo galingų paspirtukų ir žoliapjovių savininkus drausti civilinę atsakomybę bei įteisino elektroninę visų eismo įvykių deklaracijos formą. Siūlomas žoliapjovių ir paspirtukų draudimas buvo sukėlęs itin daug diskusijų.    Už Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš 25 buvo, o 27 susilaikė.

Nors automobiliai „apginkluojami“ vis pažangesnėmis saugumo technologijomis, o būtiniausios saugaus eismo taisyklės į galvą įkalamos dar mokantis vairuoti, tačiau kartais kelyje negelbsti net tai. Vienas tokių pavyzdžių – patekimas į akląją zoną ar nepastebėjimas joje esančios kitos transporto priemonės. Draudimo bendrovės ERGO ekspertas dalinasi patarimais, kurie gali padėti išvengti bent dalies kelyje pasitaikančių incidentų.

Opozicijos balsais prieš Seimui nepavyko priimti pataisų, įpareigojančių galingų paspirtukų ir žoliapjovių savininkus drausti civilinę atsakomybę.   Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo tik 64 Seimo nariai, o norint įstatymą priimti reikėjo bent 71 balso. Pataisų priėmimą blokavo opozicija.   Dėl įstatymo priėmimo Seimas balsuos vėliau.

Nuo gruodžio 15 iki sausio 31 d. vėgėlių žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose. Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu, nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje), pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto, dėmesį atkreipia Aplinkos apsaugos departamentas.

Įsibėgėjus kalėdinės prekybos maratonui prekybos centruose drastiškai išauga žmonių minios, o stovėjimo aikštelėse padaugėja chaoso. Žiemą ant kelio esantis ženklinimas matosi ne visuomet, nuolat skubantiems žmonėms trūksta kantrybės ir atidumo. Iš dalies – dėl prekybos centrų požiūrio, iš dalies – dėl žmonių neatidumo šiuo laikotarpiu išauga ir nemalonių techninių eismo įvykių tikimybė.

Teisingumo ministerija svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šitaip ministerija reaguotų į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sausį paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vairavimo sąlygoms šalies keliuose ir gatvėse prastėjant, draudikai įspėja apie sukčiavimus keliuose, kai apgaule inicijuoti fiktyvų eismo įvykį dar paprasčiau dėl nepalankių oro sąlygų. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius bendra neteisėtų bandymų išgauti išmokas suma jau viršijo 2,3 mln. eurų. Ekspertai pažymi, kad sukčiavimo keliuose apimtys kasmet auga.

Seimas antradienį patvirtino subalansuotą 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 24, o 35 susilaikė.  Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad „progresas didinant PSFD biudžetą yra didžiulis“.  „(Biudžeto – BNS) augimas sudarys galimybę ženkliai pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje“, – Seimo posėdyje teigė jis.   Jis pripažino, kad planuojamas PSDF rezervas yra per didelis.