baudos

Daugeliui aišku, kad gautą baudą reikia sumokėti, kitaip ją išieškos antstoliai. Vis tik ne visi žino, kad neretai administracinę baudą yra tik siūloma sumokėti, o tik po to tiriama, ar asmuo iš tiesų įvykdė pažeidimą. Tą pastebėjo vilnietis Arnas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kurio daugiabučio kieme stovintį automobilį nufotografavo ir apskundė kaimynas.

Viena iš nemaloniausių situacijų gyvenant daugiabutyje – už sienos vykstantis remontas arba dėl to kylančiu triukšmu nuolat besiskundžiantys kaimynai. Tad, kaip rasti kompromisą, kai vieniems reikia vykdyti remonto darbus, o kitiems reikia tylos ir ramybės? Tuo skundėsi vilnietė Neda, šiuo metu auginanti kūdikį ir dar 3 vyresnius vaikus. Ji pasakojo, kad jos kaimynai už sienos šiuo metu daro kapitalinį remontą.

Vairuotojams neretai kyla sunkumų ieškant, kur pastatyti automobilį. Kai kitos išeities nėra, kad ir trumpam gali tekti sustoti mokamoje zonoje. Vis tik net ir tokiu atveju galite gauti baudą. O kartais ją galite ir skųsti arba atgauti pinigus. Kol vairuotojai dalijosi įvairiomis istorijomis, kaip jiems, net nespėjus sumokėti ar išlipti, teko mokėti baudas, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip yra iš tiesų.

Taksi ar pavežėjų paslaugomis kartas nuo karto tenka pasinaudoti daugeliui. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad identiška kelionė visiems kainuoja tiek pat, vis tik važiuojant su mažamečiais vaikais gali tekti sumokėti daug daugiau. Socialiniame tinkle tarp gyventojų iškilo klausimas, ką daryti, jei esi su mažamečiu vaiku, o iškviestame taksi nėra kėdutės. „Manyčiau, kad visi taksistai mašinoje turi turėti kėdutę.

„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ buvo diskutuojama apie kelių eismo saugumą Lietuvoje. Laidoje dalyvavo policijos atstovas, Seimo narys Karolis Neimantas ir Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys, kurie aptarė planuojamus baudų už KET (kelių eismo taisyklių) pažeidimus didinimus ir idėją riboti greičio matavimo prietaisų skaičių.

Sėdint už automobilio vairo visas dėmesys turėtų būti sutelktas į kelią, tačiau vairuotojai neretai užsiima ir pašalinėmis veiklomis: valgo, geria, rūko, kalba telefonu ir pan. Už tai vairuotojas gali būti nubaustas, tad svarbu žinoti, kaip tą daryti, norint išvengti baudų ar teisių netekimo. Vilnietis Gintaras (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasiskundė, kad neseniai jį kelyje sustabdė policijos pareigūnai ir išrašė 60 eurų baudą, nes jis atsiliepė ir kalbėjo telefonu.

Vakar prieš vidurnaktį ugniagesiai skubėjo į Kėdainiuose esančią Šėtos gatvę, mat pranešta apie degančią sausą žolę. Apie 23:10 val. Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pranešimas apie gaisrą Kėdainių miesto Šėtos gatvėje – degė žolė. Į įvykio vietą išsiųsti ugniagesiai. Jiems atvykus paaiškėjo, kad liepsnos apėmusios apie 30 arų sausos žolės plotą. Ugnis sėkmingai užgesinta, didesnių nuostolių išvengta.

Gyvenant daugiabučiame name tenka taikstytis su įvairiu kaimynų elgesiu. Kol vieni triukšmauja ar filmuoja aplinkinius, kiti ne tik teršia aplinką, bet ir šiukšlina kitiems gyventojams pro langus. Tuo skundėsi vilnietė Evelina. Esą jos kaimynė jau daug metų pro savo buto langus purto kilimus, patalus, visokius maišelius, viską pilsto.  „Viskas skrenda tiesiai į vaiko kambarį per langą, nespėju palangės viduje valyti. Neatidaryti langų – ne išeitis. Visi langai – murzini, dulkėti.

Nuo antradienio Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. Tai dalis vairuotojų turi padaryti per dešimt dienų, nes balandžio 10-ąją įsigalios draudimas važiuoti žieminėmis, dygliuotosiomis, padangomis.  Pagal nustatytą tvarką nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Draudžiama važiuoti dygliuotosiomis padangomis.

Prasidėjus pavasariui, padaugėjo ir darbų sode. Pjaunama žolė, genėjamos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie bioskaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų.

Šiltėjant orams prasideda ir mėsos kepimo lauke sezonas. Visgi tiek dėl laužų miške, tiek dėl paprasčiausių šašlykinių ar kepsninių nuosavame kieme gal kilti didelių nemalonumų. Specialistai įvardijo ne tik baudas, bet ir papasakojo, kokių gaisrų ir atvejų yra buvę dėl neatsargaus gyventojų elgesio su ugnimi ir ką tai turi bendro su išeiginėmis ar išmokų gavimu.

Iki balandžio 10 dienos visi Lietuvos vairuotojai turi suskubti pasikeisti žiemines padangas į vasarines. Netinkamos padangos yra atiduodamos į jų surinkimo taškus, o atsikračius padangomis ne vietoje – už tai gresia baudos. Primename apie padangų pasikeitimą laiku. Už padangų išmetimą ne vietoje – baudos Socialiniame tinkle „Facebook“ Kėdainių rajono savivaldybė pasidalijo informacija, kuria priminė gyventojams laiku pasikeisti žiemines automobilių padangas į vasarines.

Už sąžiningą darbą tikimasi sąžiningo atlygio, tačiau taip būna ne visada. Pasitaiko darbdavių, kurie sugalvoja pagudrauti, pvz., sužymėti tik pusę darbuotojo išdirbto laiko ir išmokėti dvigubai mažesnį atlyginimą. O tuomet darbuotojui tenka įrodinėti, kad dirbo daugiau, bet ir tą padaryti pasiseka ne visiems. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietė Brigita, kuri dėl nėštumo sukelto pykinimo pasiėmė laikiną nedarbingumą. Iškart jam pasibaigus darbdavio elgesys su ja pasikeitė.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, lauke atsiranda ir daugiau veiklų. Pvz., siekdami sutaupyti kai kurie gyventojai sugalvoja kieme ar kur kitur lauke nuplauti automobilį. Tačiau ne visi žino, kad tą daryti – draudžiama.  Transporto priemonių plovimas tiek vandeniu, tiek cheminėmis medžiagomis teršia aplinką, todėl už tai gali grėsti net ir tūkstantį eurų viršijančios baudos. Savivaldybių atstovai nurodo, kur mašinas plauti galima, o pažeidėjus prašo fiksuoti ir skųsti.

Būti užfiksuotam greičio matuoklio ir mokėti baudą už greičio viršijimą nenori niekas. Tačiau visi žino, kad  uždengti savo automobilio numerio ženklą yra neteisėta. Vis tik tobulėjant technologijoms ir populiarėjant el. prekybai galima įsigyti plika akimi net nepastebimų priemonių automobilių numeriams uždengti. Nors už tokių daiktų naudojimą gresia nemenkos baudos, tokios prekės yra laisvai reklamuojamos visiems, pvz., socialiniuose tinkluose.

Šiemet kaip niekada anksti prasidėjo pavasariniai žolynų gaisrai. Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba skelbia, kad per praėjusį savaitgalį jie vyko į 5 žolės gaisrus visame Ukmergės rajone. Tarnybos darbuotojai prašo žmonių būti atidžius ir įspėja – bus pradedami vykdyti reidai dėl žolės deginimo. Pastebima, kad žolynų gaisrų skaičius itin išauga savaitgaliais.

Atėjus pavasariui ir prasidėjus aplinkos tvarkymo darbams, svarbu atsakingai rūpintis susidarančiomis žaliosiomis atliekomis: pernykščiais lapais, nugenėtomis medžių bei krūmų šakomis, sausa žole. Aplinkosaugininkai primena, kad šias atliekas galima kompostuoti, išvežti į specialias surinkimo aikšteles arba atiduoti atliekų tvarkytojams. Nusprendus atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų, kad būtų išvengta oro taršos ar gaisrų.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ir vėl kelia diskusijas tarp keleivių – oro linijos paskelbė, kad nuo 2025 m. gegužės mėnesio griežtai laikysis rankinio bagažo politikos ir neketina leisti keleiviams piktnaudžiauti esamomis taisyklėmis. Kas keičiasi ir ko reikėtų tikėtis keliaujant šia aviakompanija? Pasak bendrovės atstovų, pastaruoju metu vis daugiau keleivių bando į lėktuvą įsinešti didesnį nei leistina rankinį bagažą arba papildomus daiktus, kurie nėra įtraukti į bilieto kainą.

Atėjus pavasariui ir prasidėjus aplinkos tvarkymo darbams, svarbu atsakingai rūpintis susidarančiomis žaliosiomis atliekomis – pernykščiais lapais, nugenėtomis medžių bei krūmų šakomis, sausa žole. Aplinkosaugininkai primena, kad šias atliekas galima kompostuoti, išvežti į specialias surinkimo aikšteles arba atiduoti atliekų tvarkytojams. Nusprendus atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų, kad būtų išvengta oro taršos ar gaisrų.

Atėjus pavasariui ir prasidėjus aplinkos tvarkymo darbams, svarbu atsakingai rūpintis susidarančiomis žaliosiomis atliekomis – pernykščiais lapais, nugenėtomis medžių bei krūmų šakomis, sausa žole. Aplinkosaugininkai primena, kad šias atliekas galima kompostuoti, išvežti į specialias surinkimo aikšteles arba atiduoti atliekų tvarkytojams. Nusprendus atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų, kad būtų išvengta oro taršos ar gaisrų.

Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, tiek valstybinės institucijos, tiek įmonės, tiek ir patys gyventojai privalo prie savo namų ar pastatų iškelti tinkamas vėliavas, kitaip gali sulaukti baudų. Vėliavos turi būti tvarkingos, nenublukusios, prie pastatų iškeltos „garbingoje vietoje“ ir nuleistos konkrečiu nurodytu laiku. Turi sudaryti ne didesnį kaip 45 laipsnių kampą Lietuvos valstybinė vėliava turi būti iškeliama 7 val. ryto ir nuleidžiama 22 val.

Ar žinojote, kad dėl nesėkmių keliuose galite būti kaltinami sukčiavimu? O tikrieji apgavikai ne tik praranda draudimo išmokas, atlygina žalą ir moka baudas – draudimo bendrovės juos įtraukia į „juoduosius sąrašus“, taigi nė viena su tokiais asmenimis nebenori turėti reikalų. Dar sudėtingiau yra tada, kai esi kaltinamas sukčiavimu, nors iš tiesų taip nėra. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietis Arvydas (vardas pakeistas), kuris per porą metų pateko net į 5 avarijas.

Daugelis supranta, kad šiukšlinti yra draudžiama, tačiau tai rūpi ne visiems. Kol vieni senus baldus ar kitas dideles atliekas palieka šalia konteinerių, nors to daryti negalima, kiti net nepasivargina paieškoti konteinerių – išmeta tiesiog viduryje aikštelės. Taip nutiko Vilniaus rajone esančioje privačioje aikštelėje, kur nežinomas asmuo tiesiog atvežė ir išmetė savo baldus.

Vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisykles, gali tekti papurtyti pinigines. Seimo narys, „aušrietis“ Karolis Neimantas užsimojo padidinti baudas net 50 procentų. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą gali tekti pakloti virš 300 eurų, o už lengvą girtumą – beveik 2 tūkstančius eurų.  Įstatymo pataisų iniciatorius tikina, kad dabartinės baudos yra per mažos ir neatgraso vairuotojų nuo pažeidimų.

Žiemos pabaigoje tvarkant kiemus ir sodus, susikaupia pernykščiai lapai, nudžiūvusios šakos bei kitos augalinės atliekos. Vienas iš būdų jas panaudoti – kompostavimas, kuris padeda sumažinti atliekų kiekį ir praturtinti dirvožemį. Jei nusprendžiama jas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos taisyklių, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Svarbiausią informaciją apie žaliųjų atliekų tvarkymą rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje.

Įsidarbinus naujoje vietoje darbdaviai su darbuotojais sutaria dėl darbo užmokesčio, kuris tinka jiems abiem. Tačiau laikui bėgant alga turi didėti, ypač, jei darbuotojas gauna tik minimalią mėnesinę algą (MMA), kurios dydį kasmet koreguoja Vyriausybė. Vis tik ne visi darbdaviai tokių nurodymų laikosi, taigi algos kelti nesutinka. Klaipėdietis Kasparas pasiskundė, kad dirbdamas visu etatu jis gauna mažiau nei šių metų MMA, t. y. 607 eurus vietoje 777 eurų.

Ar esate susidūrę su situacija, kai už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio nepadarėte, gavote baudą? Arba jus iškvietė į mokyklą, kurioje mokosi ne jūsų vaikas? Jei ne, pasirodo, kad kai kurie su tokiomis situacijomis susiduria. Nors dažnai tai – žmogiška klaida ir tokios situacijos apskritai pasitaiko retai, žmonės dalijasi kurioziškomis istorijomis.

Šį sekmadienį tiek prie daugiabučių, tiek prie privačių namų Vasario 16-osios proga turės būti iškeltos valstybinės Lietuvos vėliavos, kitaip gyventojai susilauks baudų. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią nurodytą valandą, atitikti visus dydžio, spalvų ir netgi medžiagos reikalavimus. Naujienų portalas tv3.lt primena, kiek tokios vėliavos kainuoja ir kokių baudų galima susilaukti.

Mažai kam patiktų būti filmuojamiems kasdien, savo pačių kieme ar namuose. Vis tik asmens privatumas rūpi ne visiems – kai kurie įsirengia kameras neva dėl saugumo ar tvarkos palaikymo ir net nepagalvoja, kiek taisyklių patys pažeidžia ir kokių baudų gali susilaukti. Vienas sostinės gyventojas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kad jo kaimynas ant daugiabučio lauko sienos įsirengė stebėjimo kamerą.

Kol vieni rūpinasi aplinka ir rūšiuoja atliekas, kiti – jas vagia: išmesti elektronikos prietaisai masina ilgapirščius. Elektronikos atliekų surinkimo įmonė dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti pilnus glėbius senos technikos tempiantys vagišiai. Įmonės atstovai gūžčioja pečiais – iš tokių elektronikos prietaisų dalių užsidirbti įmanoma vos porą eurų, o įkliuvus policijai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Eurolyga paskelbė, kad Belgrado „Crvena Zvezda“ turės sumokėti 20 tūkst. baudą dėl sirgalių elgesio rungtynėse su Vilerbano ASVEL. Tai jau ne pirma bauda, kurią klubas turi padengti dėl sirgalių elgesio per rungtynes. Be to, nubaustas ir „Barcelona“ žaidėjas Chimezie Metu, kuriam skirta 4 tūkst. eurų bauda už elgesį su teisėjais rungtynėse su Pirėjo „Olympiakos“. Baudos neišvengė ir Vitorija „Baskonia“ treneris Pablo Laso, kuriam skirta 5 tūkst. eurų už teisėjų darbo komentavimą.

Kartais net ir nekaltas stebėjimas dėl rūpesčio, saugumo ar tiesos išaiškinimo gali tapti kriminaliniu nusikaltimu. Vis tik įvairią sekimo ar šnipinėjimo įrangą lietuviai perka išleisdami šimtus eurų ir tikrai ne visi laikosi įstatymų. Anot specialistų, sekti savo darbuotojus, automobilį, vaiką ar sutuoktinį vienais atvejais gali būti teisėta, kitais gali grėsti ir kalėjimas.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo šeštadienio, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d. Atkreipiame dėmesį, kad nuo sausio 1 d. galioja ir kitas draudimas: iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).  Atskleidė, ką draudžiama žvejoti Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d., taip pat nuo šios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėg...

Apsigyventi geroje kaimynystėje pasiseka ne visiems. Kol vieni gyventojai iš tiesų vykdo įvairius pažeidimus, kiti kaimynus nuolat skundžia ir kviečia įvairias tarnybas, net jei nėra dėl ko. Tad kyla klausimas, kaip su tokiu elgesiu kovoti. Už Kauno gyvenanti Aurelija (vardas pakeistas) pasiskundė, kad su šeima gyvena nuosavame name, tačiau turi piktybišką kaimynę, kuri nuolat juos skundžia įvairioms institucijoms. „Pvz.

Daugelis žmonių, turinčių augintinius, dažnai nežino viešosios tvarkos taisyklių, už kurių nepaisymą gresia nemenkos baudos. Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ apie tokias taisykles ir baudas kalba Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas.

Per pirmąsias dvi šių metų savaites dėl negaliojančios sveikatos pažymos nubausta 250 vairuotojų, BNS informavo Policijos departamentas. „Nuo sausio 1 iki 14 dienos surašyta 250 protokolų“, – BNS sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė. Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su medicininės pažymos galiojimu – nustatytu periodiškumu nepasitikrinę sveikatos vairuotojai nebegali dalyvauti eisme.

Pora daiktų prie buto durų, kur nors laiptinėje, rūsyje ar bendrame balkone iš pradžių gali atrodyti lyg menkniekis, tačiau už tai gali tekti mokėti ne tik baudas – tai gali kainuoti ir gyvybę. Dėl to specialistai primena, kokių taisyklių griežtai reikia laikytis, ir aiškina, kodėl už vieno asmens pažeidimus gali tekti mokėti visai laiptinei.

Nors baudos už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant skiriamos kone visose Europos šalyse, tačiau Norvegijoje ši suma yra gerokai išaugusi dėl kelių eismo saugumo sumetimų ir infliacijos. Tačiau vairuotojai yra raginami susimąstyti ne tik dėl skiriamų baudų, bet ir dėl pačių bei aplinkinių saugumo. Norvegijos vyriausybė, atsižvelgdama į planuojamą infliaciją, 4,9 proc. padidino baudų dydžius.

Nuo praėjusių metų lapkričio, Lietuvoje negali būti parduodamos elektroninės ir elektroninių cigarečių pildyklės su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu jame yra cukraus ar saldiklių. Visgi, vartotojai tikina šių produktų vis dar laisvai įsigyjantys prekybos ir degalinių tinkluose. Kalbinti degalinių tinklų „Circle K“ ir „Orlen“ atstovai patikino, kad įstatymo laikomasi griežtai ir draudžiamų el. cigarečių įsigyti galimybės nėra.

Artėjant 2025-iesiems gatvėse galima išgirsti vis daugiau triukšmo ir sprogimų – gyventojai Naujuosius metus sutinka šaudydami įvairius fejerverkus, petardas ir kitą pirotechniką. Vis tik svarbu nepamiršti taisyklių, kad švenčiant netektų mokėti baudų.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų.

Ar kada susimąstėte, kad asmens tapatybės kortelės arba paso gali prireikti ne tik kelionėms į užsienį, vykstant į ligoninę ar perkant prekes? Šis dokumentas Lietuvoje yra privalomas visada. Gyventojai yra skatinami nepamiršti juos užsisakyti arba pasikeisti laiku, nes net ir už negaliojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą gali grėsti bauda.

Tamsiuoju metų laiku specialistai primena, kad matomumas kelyje yra svarbi pačių pėsčiųjų atsakomybė, nes vairuotojai jų gali ir nepastebėti kelyje. Taigi turėti atšvaitus ir dar teisingai juos dėvėti yra privaloma, kitaip grės baudos. Anot pašnekovų, vis dar labai daug pėsčiųjų žūsta tamsoje, taip pat daugelis nežino, kur tiksliai atšvaitas turi būti uždėtas ar pakabintas, o taip pat ir nemažai suaugusiųjų atšvaitų visai nenešioja dėl stiliaus.

Nemaža dalis lietuvių, siekdami sutaupyti, vyksta apsipirkti į Lenkiją. Ir dažnai tai būna ne tik įvairūs drabužiai, daiktai ar maisto produktai, bet ir tabakas ar alkoholis, kurie Lenkijoje taip pat yra pigesni, nei Lietuvoje. Vis tik svarbu nepamiršti, kad kiekis, kiek galima įvežti gėrimų ar rūkalų, yra ribojamas.

Be pavadėlio, antsnukio ar ir be paties šeimininko lakstantys šunys aplinkiniams kelia ne tik baimę, bet ir pavojų. Tačiau ne visiems gyvūnų savininkams tai rūpi, o už tokį elgesį dažniausiai jiems užtenka susimokėti vos 15 eurų baudą.  Vienas gyventojas skundėsi nežinąs, kaip tvarkytis su kaimynais, kurie nesupranta, kad savo šunis reikia laikyti savo kieme.

Atvejai, kai darbdaviai neišmoka atlyginimo, Lietuvoje yra gana dažni. Tokį elgesį darbuotojai gali skųsti ir išsireikalauti ne tik jiems priklausančių pinigų, bet dar ir delspinigių. Vis tik kai kuriose darbovietėse mėginama gudrauti su priedais ir konfidencialumo sutartimis, kurios neleistų darbuotojams niekur kreiptis, kitaip teks mokėti baudas.

Vairuotojų užmaršumas taip pat turi kainą. Dėl greito gyvenimo tempo vairuotojai neretai pamiršta sumokėti už automobilio stovėjimą, pratęsti vairuotojo pažymėjo ar kitų dokumentų galiojimą, tad vėliau piniginę tenka patuštinti kone dvigubai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau iškritus pirmajam sniegui ir už lango temperatūros stulpeliui vis dažniau pasiekiant minusinę temperatūrą daugelis namuose pradeda kūrenti židinius. Tad svarbu žinoti, ko į židinį aplinkosaugininkai ragina šiukštu nemesti ir kokią sumą gali tekti pakloti už židinio kūrenimą atliekomis. Aplinkosaugininkai įspėja apie gresiančią administracinę atsakomybę dėl neleistinų medžiagų kūrenimo.

Dalis gyventojų į tam tikrus saugumo reikalavimus – ypač savo namuose – dažnai numoja ranka ir viliasi, kad nereikės tuo užsiimti, leisti tam pinigų, o baudų pavyks išvengti. Tokia situacija Lietuvoje yra su autonominiais dūmų detektoriais, kurių savo namuose neturi 2 iš 5 lietuvių, nors už tai gresia nemenkos baudos, viršijančios pačių prietaisų kainą, ir ką jau kalbėti apie gaisro pavojus. Autonominiai dūmų detektoriai Lietuvoje vidutiniškai gali atsieiti nuo 4 iki 30 ar 60 eurų.