Seime norima patvirtinti įstatymo projektą, kuris numatys didesnes baudas už KET pažeidimus. Siūloma nuobaudas vairuotojams didinti 50 proc.
K. Neimantas, paklaustas, ar verta didinti baudų sumas (kai šiuo metu jas yra siūloma didinti 50 proc.), jis pritarė šiai idėjai.
„Verta, jeigu trumpai atsakyti, tai verta būtų ir dar daugiau, mano asmenine nuomone. Aš daugiau remiuosi į esamą situaciją čia, Lietuvoje ir, sakykime, esamą situaciją aplink mūsų kaimynines šalis ir panašaus ekonominio lygio pragyvenimo ekonomikas, kitas valstybes.
Tai, jeigu žiūrėtume tik į kelių, į greičio pažeidimus, sakykime, tie pakeitimai nėra daryti nuo 2008 metų. Tai mes galime per visokius pyragus pjaustyti ir žiūrėti, kaip mūsų ekonomika kito, kaip mūsų finansai kito, kaip mūsų perkamoji galia kito ir kaip, iš esmės, nebeturi įtakos apskritai tos, drįsčiau sakyti, netgi esamos dabartinės baudos“, – kalbėjo jis.
Mažos baudos kelia juoką
Pasak Seimo nario, tam tikros baudos už greičio viršijamą Lietuvoje kelia juoką.
„Nesvarbu, kiek tu viršysi, jeigu tu neviršiji daugiau negu 50 kilometrų per valandą, tuomet rizikuoji prarasti apskritai teises. Tai Lietuvoje yra toks nusistovėjęs naratyvas, kad aš galiu viršyti plius 10 kilometrų per valandą greitį, nes manęs niekas nebaus ir gausiu tik įspėjimą.
Viršydamas 10-20 kilometrų per valandą, nesvarbu, mieste ar užmiestyje, aš gausiu 12-os eurų baudą, jeigu tai pirmą kartą ir manęs dar niekas nesustabdė ir nepagavo, kitaip pasakysime, tai aš išvis turėsiu 6 eurų baudą, nes pirma minimali taikoma 50 proc. nuolaida.
Tai iš tikrųjų labai juokinga, nes mes netgi regionuose, aš nekalbu apie Lietuvos didmiesčius, jau kaip ir dienos pietų nebegalime už 6 eurus nusipirkti. Tai gal tada išvis nereikia tų baudų?“, – pastebėjo specialistas.
K. Neimantas atkreipė dėmesį, kas visgi yra svarbiausias – ar eismo saugumas, ar surenkamų baudų kiekis.
„Tai mes pradėjom tiktais iš kitos pusės, bet, be abejo, svarbiausia yra eismo saugumas, nelaimingi atsitikimai ir apskritai įvykių kiekis keliuose. Aš sau, sakykime, apsibrėžiau tokius tris esminius dalykus, kas yra svarbiausia, kad sumažintų visą nelaimingų atsitikimų skaičių.
Įvardinčiau, kad tai yra sąmoningumas, būtent kas ir yra mano teikiamo projekto kaip skatinamoji priemonė, kad žmogus įjungtų smegenis ir pradėtų galvoti, ar verta vis dėlto man viršyti greitį, ar verta man tas baudas mokėti už nieką, ar vis dėlto vairuoti saugiai“, – dalinosi pašnekovas.
Infrastruktūra Lietuvos: vienas iš esminių aspektų
„Kitas dalykas – kelių būklė ir infrastruktūra, kaip sakykime šalies, kaip vieną esminių dalykų išskirsiu. Ir trečias dalykas yra, ką mes irgi, tiksiausiai, pasieksime, tai yra automobilių amžius, kuris Lietuvoje, kaip bebūtų gaila, vis dėlto senėja, o ne jaunėja, nuo nepriklausomybės laikų.
Tai sąmoningumas yra numeris vienas. Kartais sąmoningumo mes žmogui neįskiepysime, neįdiegsime, neprisiėmę tam tikrų priemonių, nes tikriausiai ir jūs dažnas pagalvojate, kad, sakykime, kol niekas nepasakė, aš apie tai nepagalvojau. Tai kaip ir visiems žinomas dalykas, bet mes tiesiog nesusimąstome, nes mes neįvykdėme nelaimingo atsitikimo.
Turime naujausias žinias ir gan dažnai pasikartojančias, kad kažkas atsisėda, išgeria už vairo, pavyzdžiui, kas mano galva, išvis nėra priimtinas dalykas, o sankcijos turėtų būtų didesnės“, – pabrėžė vairuotojų sąmoningumo svarbą keliuose jis.
Ar baudų dydžiai turi įtaką eismo saugumui?
V. Grašys teigė, kad baudų dydis turi savotišką įtaką eismo saugumui.
„Pagal teoriją, didžiausią įtaką turi tai, kad yra bausmės neišvengiamumas. Jeigu padarei pažeidimą, bet kokiu atveju, susilauksi bausmės. Bausmės dydis, manome, irgi turi tam tikrą įtaka tų asmenų, kurie niekada nemokėjo ir turbūt nemokės baudų, priklausomai nuo tų naujų dydžiai.
Vien tai, kad mes kalbame apie tas baudas, vien tai, kad yra svarstomi dalykai tikrai kažką pasieks auksis ir pasieks smegenis ir tas pokytis padarys pokytį vairuotojo elgesyje. Šiam momentui policija yra pasiskaičiavusi, kad daugiau negu 10-20 kilometrų per valandą paskirta 6 eurų bauda valstybei kainuoja apie 8 eurus“, – komentavo komisaras.
Tam tikros baudų sumos priverstų vairuojančius asmenis daugiau kalbėti apie saugų vairavimą ir elgesį keliuose.
„Valstybė prisimoka tam, kad pamokyti tą, na, sakykime, nedrausmingą vairuotoją, susilaukti tam tikros atsakomybės. Manau, kad valstybėje taip tikrai neturėtų būti.
Ir vėlgi tas sistemingas turbūt baudų dydžių peržiūrimas, prisidėtų prie to, kad visuomenė kalba apie eismo saugumą, įstatymų leidėjai priima sprendimus, nuosekliai sprendimus, prisidedančius prie eismo saugumo“, – pabrėžė ir policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas.
V. Grašys pateikė pavyzdį, kaip Norvegijoje bauda už naudojimąsi telefonu automobilyje gali atsieti tūkstančius eurų.
„Noriu pasakyti, ką kalbėjau su savo artimu giminaičiu, kuris gyvena Norvegijoje, tai nuo praėjusių metų jo pasakymų, Norvegijoje už mobiliojo telefono naudojimąsi bauda yra 1 000 eurų.
Tai jis sakė, kad šis nutarimas kardinaliai pakeitė situaciją, dabar nepamatysi Norvegijoje vairuotojo, rankose turinčio mobilųjį telefoną. Na, vadinasi, ta 1 000 eurų bauda turi įtaką turbūt“, – sakė jis.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“ galite klausytis čia:
