Vienas sostinės gyventojas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kad jo kaimynas ant daugiabučio lauko sienos įsirengė stebėjimo kamerą.
Vyras nurodė, kad prieš kaimynas kamerą laikė viduje ant palangės ir taip stebėjo kiemą, o dabar ji yra lauke, nukreipta į bendrą kiemo aikštelę, tad filmuojami visi praeinantys, įeinantys ir išeinantys.
„Ar galima taip be leidimo ir sutikimo pasikabinti kamerą daugiabutyje prie savo buto lango?“ – teiravosi gyventojas.
Filmavimui privaloma gauti sutikimus
Advokatų kontoros „Jlegis“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokato padėjėja, besispecializuojanti duomenų apsaugos teisės srityje, Dovilė Urnikienė pabrėžė, kad be kitų gyventojų sutikimo kameros įsirengti negalima, nebent stebėjimo laukas apimtų tik kameros savininkui priklausančią teritoriją ar patalpas.
Anot jos, visais kitais atvejais yra būtina įgyvendinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, taigi visų pirma išsiaiškinti, ar be filmavimo nėra kitų priemonių tikslui pasiekti, pvz., norint užtikrinti viešąją tvarką galbūt užtektų teritorijos apšvietimo ir aptvėrimo.
Tačiau, jeigu kitomis priemonėmis įvesti tvarkos nepavyktų, aplinkos filmavimas turėtų būti vykdomas minimaliai, t. y. tik ten ir tik tada, kai rizika pažeidimams įvykti yra didžiausia.
D. Urnikienė nurodė, kad norint stebėti laiptinę, daugiabutį ar kelių daugiabučių kiemą reikėtų atitinkamai gauti daugumos (50 proc. + 1) laiptinės, daugiabučio ar daugiabučių butų savininkų sutikimą, kurį jie bet kada galėtų atšaukti, tad balsuoti tektų iš naujo.
Pašnekovė paminėjo, kad net ir esant daugumos pritarimui filmavimas gali būti neteisėtas, jei surenkama per daug informacijos apie privatų gyvenimą, pvz., jei kamera yra nukreipta į vieną butą, matoma, kada kas ir su kuo išeina ar ateina ir pan.
„Jlegis“ atstovė atkreipė dėmesį, kad daugumos gyventojų sutikimas nėra vienintelė sąlyga – prieš pradedant vaizdo stebėjimą turi būti sutarta ir numatyta, kokiose konkrečiose vietose bus įrengtos kameros, kiek laiko bus saugomi įrašai, kaip bus užtikrinamas jų saugumas, kaip jie bus sunaikinami, kokie asmenys turės prieigą prie kamerų įrašų ir t. t.
Apie kamerą turi įspėti ženklai
Vis tik „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatė Jolita Juškaitė atkreipė dėmesį, kad gauti visų filmuojamų asmenų sutikimą yra neįmanoma, kadangi daugiabutyje ar kieme lankosi ir kiti asmenys, pvz., svečiai, pašto darbuotojai.
Taigi prieš patekdami į kameros akiratį asmenys turi būti įspėjami, kad bus filmuojami.
Advokatės aiškinimu, tam dažniausiai pasitelkiami informaciniai ženklai (įspėjimo lentelės apie filmavimą), kur pateikiama nuoroda į filmavimo pagrindą, priežastį (pvz., QR kodas) ir kontaktai.
Ji vardijo, kad įspėjamasis ženklas turi būti akių lygyje, jame turi būti vaizduojamas tos šalies naudojamas kameros simbolis, kalba ir lengvai skaitomas šriftas.
Nesilaikant šių reikalavimų įspėjimas gali būti laikomas netinkamu.
Kas gali matyti, saugoti ir trinti kameros įrašus?
„Jankauskas ir partneriai“ atstovė akcentavo, kad kiekvienas į vaizdo stebėjimą patekęs asmuo turi teisę susipažinti su filmuota medžiaga, reikalauti jos kopijos ar reikalauti ją ištrinti.
Pasak advokatės, yra griežtai draudžiama viešai skelbti, platinti ar neteisėtiems tikslams (pvz., šantažui, stebėjimui) naudoti filmuotą medžiagą.
Nebent įrašai būtų reikalingi asmeninei nuosavybei apsaugoti ar teisėsaugos institucijų prašymu, kai buvo padarytas pažeidimas, nusikaltimas ir yra vykdomas tyrimas.
„Asmens duomenis idealiausiu atveju reikėtų ištrinti po kelių dienų. Kuo ilgesnis saugojimo laikotarpis nustatomas (ypač, jei viršija 72 val.), tuo daugiau reikia pateikti argumentų, susijusių su tikslo teisėtumu ir saugojimo būtinumu“, – dėstė J. Juškaitė.
O D. Urnikienė pridūrė, kad dažniausiai tokie įrašai nėra saugomi labai ilgai – nuo paros iki 2 savaičių.
Baudos ir bausmės už nelegalų filmavimą
Pasak kontoros „Jlegis“ atstovės, jei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) nustato, kad asmuo, vykdęs vaizdo stebėjimą, pažeidė BDAR reikalavimus, ji gali skirti administracinę baudą, kurios dydis gali siekti iki 2–4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 mln.–20 mln. eurų:
„Tačiau tai yra maksimalios baudos. Bauda gali būti ir minimali skaitinė išraiška. Be to, VDAI gali skirti ir poveikio priemones, pvz., įspėjimą, įpareigojimą, nustatyti laikiną arba galutinį draudimą tvarkyti duomenis ir kt.“
D. Urnikienė pridūrė, kad asmenys, kurie mano, kad filmuojant buvo pažeistos jų teisės į privatumą, gali kreiptis ir į teismą, reikalauti, kad kamera būtų pašalinta, o jos savininkas atlygintų turtinę / neturtinę žalą.
O tam tikrais išskirtiniais atvejais privatumo pažeidimai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę, kur maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki 3 metų.
Kur kreiptis ir kokius įrodymus pateikti?
Anot pašnekovių, jei kaimynas nelegaliai įsirengia kamerą, visų pirma reikėtų į jį kreiptis raštu ar žodžiu ir prašyti kameras pašalinti ar nukreipti.
Jeigu asmuo neatsako arba jokių veiksmų nesiima, tuomet galima kreiptis į daugiabučio namo administratorių, bendriją ar savivaldybę dėl bendro naudojimo patalpų taisyklių pažeidimo.
Jei ginčo išspręsti nepavyksta, tada galima teikti skundą VDAI.
J. Juškaitė vardijo, kad tokiu atveju reikėtų pateikti šiuos įrodymus:
- informaciją apie kameros savininką (jei žinoma);
- nuotraukas / vaizdo įrašus, kurie užfiksuoja kamerą, jos vietą, nukreipimo kampą ir filmuojamos teritorijos diapazoną;
- visą korespondenciją su kameros savininku, t. y. raštiškus skundus / pranešimus, kuriuose savininkui buvo nurodoma, kad tokia kamera buvo įrengta be gyventojų sutikimo ir buvo išreikšti prašymai ją nuimti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
