Už Kauno gyvenanti Aurelija (vardas pakeistas) pasiskundė, kad su šeima gyvena nuosavame name, tačiau turi piktybišką kaimynę, kuri nuolat juos skundžia įvairioms institucijoms.
„Pvz., pasistatėme šiltnamį – iškvietė statybų inspekciją, nes jai nepatinka toje vietoje šiltnamis. Padėjome šakelių krūvelę – iškvietė aplinkosaugą.
Ir tai tęsiasi jau keleri metai. Atvykusios tarnybos jokių pažeidimų nenustato. Buvome užsisodinę tujomis, išlaikant visus atstumus, tai kažko pripylė po tujomis ir visos nudžiuvo“, – pasakojo gyventoja.
Ji teiravosi, ar yra būdų, kaip tokį kaimynės elgesį sustabdyti ir visą šią melagingų iškvietimų virtinę užbaigti, kadangi iš viso jau buvo 8 tokie nepasitvirtinę skundai.
Skundai turi būti pragrįsti
Advokatas dr. Arvydas Budnikas aiškino, kad kiekvienam iš mūsų yra suteikta teisė institucijoms teikti skundus ir prašymus.
Vis tik jis pažymėjo – kad nekiltų atsakomybė, skundžiant kaimyną skundas turėtų būti pagrįstas ir pateikiami atitinkami pažeidimo įrodymai.
Be viso to, prieš skundžiant reikėtų pagalvoti, ar verta gadintis santykius su kaimynais ir rizikuoti savo paties gerove nepagrįsto skundo atveju.
„Kartais kaimynui, kuris laiko save pilietišku, arba mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, o gal šiaip turintis piktų kėslų, gali kilti noras skųsti kitą kaimyną dėl kokių nors galimų pažeidimų ar nusikalstamų veikų.
Jeigu kaimynas draugiškai gyventi nenori ir teikia pavienį skundą ar nuolatinius skundus prieš kitą kaimyną, tai jau geriau tas skundas ar skundai būtų pagrįsti realiais įrodymais apie pažeidimą, nes kitu atveju skundžiančiajam gali tekti atsakyti“, – įspėjo advokatas.
Pasak teisininko, kad jam pačiam praktikoje yra tekę susidurti su kaimynų ginčais, kai vienas kaimynas nuolat be pagrindo skundžia kitą kaimyną institucijoms:
„Vienu atveju užteko parašyti pretenziją neteismine tvarka ir skundimas pasibaigė, kitu atveju teko bylinėtis teisme.“
Kokius įrodymus pataria rinkti
A. Budnikas paminėjo, kad tokiais atvejais nukentėjęs kaimynas gali nesinaudoti teisėsaugos pagalba ir pats civiline tvarka teikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo prieš nepagrįstus skundus teikiantį kaimyną.
Jis vardijo, kad žalos mastą būtų galima įrodyti pateikiant, pvz., psichologo pažymą apie pablogėjusią sveikatos būklę, gydytojų išvadas, vaistų pirkimo dokumentus ir kt.
„Tiek teikiant pareiškimą policijai dėl melagingo įskundimo ar persekiojimo, tiek ir ieškinį dėl žalos atlyginimo civiline tvarka, reikėtų turėti neteisėtų veiksmų atlikimo įrodymus.
Tokie įrodymai būtų kaimyno skundai ir institucijų atsakymai, kuriais tie skundai būtų atmetami ir pripažįstami nepagrįstais. Kuo didesnis teiktų skundų ir atmetimų mastas, tuo lengviau būtų įrodyti persekiojimo ir žalos padarymo faktą bei mastą“, – dėstė advokatas.
Už bereikalingą trukdymą – įspėjimas arba baudos
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis paminėjo, kad bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nėra reikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų.
O priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba – nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.
Taip pat jis pridūrė, kad, jei asmuo teikia melagingus parodymus, melagingas eksperto išvadas, vengia ar atsisako duoti parodymus, naikina įrodymus ar juos slepia, naudojasi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, jam gresia dar ir 300–860 eurų bauda.
Vis tik R. Matonis pripažino – jeigu kaimynė, kaip minimu atveju, kviečia skirtingas tarnybas, policija nelabai kuo gali padėti.
„Policijos įstatyme yra numatyta galimybė oficialiai tik įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio.
Tačiau už tokio įspėjimo pažeidimą atsakomybė nenumatyta, tai – daugiau prevencinė priemonė“, – nurodė departamento atstovas.
Jis tik pridūrė, kad bet kokiu atveju reikėtų vertinti asmens pranešimą apie galimai padarytą tiesės pažeidimą. Taigi pareigūnai kiekvienu individualiu atveju vertintų, ar taikytų tokią poveikio priemonę.
Kada pasikartojančių skundų gali nenagrinėti?
Paklaustas, ko būtų galima imtis minėtu ir panašiais atvejais, policijos atstovas neslėpė, kad tai – ganėtinai sudėtinga situacija:
„Visų pirma reiktų apsišarvuoti kantrybe ir į netinkamą veiksmą neatsakinėti netinkamu veiksmu.“
Jis tik paminėjo, kad tam tikrais atvejais prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas. Pvz., kai skundas yra grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais, jo turinys yra nekonkretus ar nesuprantamas.
Tai pat, kai paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą arba sprendimą viešojo administravimo subjektas jau yra pateikęs ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
„Vadovaujantis šia nuostata, kartotiniai pareiškimai turėtų būti nenagrinėjami. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, gavus pareiškimą yra vertinamos visos aplinkybės ir priimamas teisingiausias sprendimas“, – komentavo R. Matonis.
Jis negalėjo nurodyti, kaip dažnai tenka susidurti su atvejais, kai tas pats žmogus nuolat kviečia įvairias institucijas. Tačiau patikino, kad praktikoje tokių atvejų yra.
Bausmės už persekiojimą ir melagingą skundimą
Anot A. Budniko, jeigu vienas kaimynas kitą kaimyną be pagrindo skųstų tariamo nusikaltimo padarymu teisėsaugai, tai nukentėjęs kaimynas galėtų pats teikti policijai pareiškimą prieš jį įskundusį kaimyną pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl melagingo įskundimo.
Advokatas aiškino, kad žmogui, kuris pranešė apie nebūtą nusikaltimą arba melagingai įskundė įstaigai / pareigūnui nekaltą asmenį ir dėl to jis buvo pradėtas persekioti, gresia viešieji darbai, bauda ar net laisvės atėmimas iki 2 metų.
O tas, kas papildomai suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Pašnekovas paminėjo – jeigu nepagrįstas įskundimas nėra susijęs su tariamos nusikalstamos veikos padarymu, bet yra susijęs su kitokio pobūdžio tariamais pažeidimais ir jeigu tokių nepagrįstų skundų yra labai daug, tuomet nukentėjęs kaimynas gali teikti policijai pareiškimą dėl neteisėto žmogaus persekiojimo.
Tokiu atveju tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo žmogų ir dėl to nukentėjusysis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą, mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui, emocinei būsenai, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
