Dvyliktokų vardu rašęs mokinys tikina, kad mokiniams nusibodo tylėti. Todėl atvirai išdėsto jų pastebėtas švietimo sistemos ydas.
„Jaučiuosi pasipiktinęs visa šia sukurta sistema. Negana to, kad kiekvienas baigiantis mokyklą gimnazistas jaudinasi dėl begalės dalykų, o dar prisideda ir nuolatiniai egzaminų keitimai iš pačios NŠA, kuri turėtų mus padrąsinti, vietoj to varo į dar didesnę neviltį“, – laiško pradžioje atvirauja vaikinas.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Nacionaline švietimo agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Institucijos pateikė bendrą atsakymą, kuriame dalį problemų pripažįsta, tačiau likusias vardija kaip stiprybes. Mini, jog per pastaruosius metus įvyko iš tiesų nemažai pokyčių, tačiau stengiamasi atsižvelgti į švietimo bendruomenės poreikius.
„Pagrindiniai iš jų – naujos ugdymo programos ir išskaidytų valstybinių brandos egzaminų tvarka. <...> Ugdymo turinio ar kiti atnaujinimai visada daromi dalyvaujant tų sričių ekspertams, mokytojams, mokslininkams, kartu ieškant geriausių sprendimų“, – tvirtinama institucijų parengtame laiške.
Ministerija šiemet vadovėliais aprūpins tik dalį mokinių
Negana to, kad patys mokytojai pamokoms turi ruoštis nuo nulio, duodama tik pamokos tema, dar ir mokiniai neturi vadovėlių, piktinasi laišką rašęs mokinys.
„Kaip mes galime mokytis be jų [vadovėllių]? Kurių temų nėra sename vadovėlyje, turime fotografuotis iš žemesnių klasių. Ar tai ne juokinga? Kaip mus mokytojai gali paruošti egzaminams, žinant, kokia kartelė užkelta, norint įstoti į universitetą, jei mokytojai nėra užtikrinti, kaip tai padaryti?
O net nekalbu apie juokingus atlyginimus, kuriuos gauna už beprotiškai sunkų darbą. Neretai tenka dirbti per kelias mokyklas, miegoti 5 valandas, pateikti kokybišką medžiagą ir visvien sugebėti pasitikti mokinius su šypsena“, – mokytojų ir mokinių sunkumus neturint struktūruotos mokymosi medžiagos, vardija dvyliktokas.
ŠMSM ir NŠA pripažįsta, jog dalies vadovėlių trūksta, tačiau šiemet žada vadovėliais aprūpinti pradinių klaisių mokinius, o likusius – tik dalimi vadovėlių.
„Vadovėlio parengimas ir išleidimas paprastai užtrunka apie 2–4 metus. Leidyklos dirba sparčiai, atsakingai laikosi numatytų planų. Trečius metus vadovėliams įsigyti mokykloms skiriame dvigubai daugiau lėšų, kad mokykloje esantis vadovėlių fondas būtų kuo greičiau atnaujintas naujais“, – teisinamasi laiške.
Kita vertus, teigia, kad didžiąją dalį mokymosi medžiagos galima rasti senuose vadovėliuose, esą programos pakeistos vos 5-10 proc. Likusios mokymo medžiagos mokytojams siūlo ieškoti švietimo portale www.emokykla.lt.
„Taip pat yra sukurtas Užduočių bankas, kurio pagalba mokytojai gali sudaryti ir mokiniams paskirti užduočių rinkinius pagal skirtingas temas. Atlikdami užduotis iš Užduočių banko mokiniai iš karto gali pamatyti savo rezultatus, mokytojams nereikia atskirai vertinti mokinių darbų“, – pažymima institucijų laiške.
Literatūros kūrinius esą rasti sunku, nes šie per seni: „Juokinga“
Nepaisant jau paminėtų problemų, kurios kamuoja švietimo bendruomenę, naujai į programą įtrauktų literatūros kūrinių esą dažnai tiesiog neįmanoma rasti.
„Juokinga, Švietimo ministerija mano, kad nesuprasime, kaip atnaujinta programa. Įdedami senų seniausi kūriniai, kurių net nėra bibliotekose ar knygynuose. Tai pajuoka. Kaip, jūsų manymu, mokiniams skaityti literatūrą, jei jos paprasčiausiai nėra? Nemanote, kad pirmiausia turėtų būti išleidžiama, o po to tik naujinama programa?“ – kelia klausimus mokinys.
Tiesa, naujai literatūrai turi ir kitokios kritikos, esą ši skatina dar didesnį liūdesį, taip pat nepalieka laiko kitoms veikloms.
„Paaugliai turi skaityti literatūrą kuri kartais skatina panirti į dar didesnį liūdesį. 12 klasėje skaitomi autorių kūriniai, kurie dažnai kalba apie depresiją, savižudybę, išprotėjimą. Nemanote, kad laikas išbristi iš gūdaus sovietmečio ir atnešti į Lietuvą nors kiek šviesos?
Yra nuostabių jaunosios kartos lietuvių rašytojų, kurie kalba savęs pažinimo, ugdymo temomis, ar skatina kabintis į pasaulį. Tokia begalė kūrinių pateikta sąraše, kad susidaro toks įspūdis, jog turime naktimis nemiegoti, neskirti laiko kitiems dalykams, kurie galbūt kai kam net svarbesni, o kada dar lieka laiko mokytis sukurtą naują rašymo dalies užduotį? Kada nustosime būti mulkinami?“ – nuogąstauja dvyliktokas.
ŠMSM ir NŠA tuo tarpu tikina, kad literatūra atrinkta pagal mokinių amžių ir brandą.
„Vienas svarbiausių programinių kūrinių atrankos kriterijų – jų tinkamumas mokinių amžiui, jų socioemocinei ir kognityvinei brandai. Dalis kūrinių yra privalomi, kiti – pasirenkami iš kelių siūlomų (pvz., to paties autoriaus ar to paties laikotarpio kūrinių) ar laisvai pasirenkami mokytojo. <...> Taigi, nemaža dalis literatūros yra pasirenkamoji, mokytojai taip pat turi įtakos nuspręsti, kokius konkrečiai kūrinius klasei skaityti ir analizuoti“, – rašoma institucijų atsakyme.
B lygio pasirinkimas gali užverti duris į universitetą: „Mums sakoma, kad mes to neverti“
Dvyliktoko teigimu, B lygio matematikos egzamine surinkti balai bus dauginami iš mažesnio balo negu A lygio.
„Ne vienas mokinys ar švietimo darbuotojas pritaria, kad tai absurdiška. A lygio [egzaminą] laikantys moksleiviai jau automatiškai gauna aukštesnį įvertinimą, vien dėl to, kad laiko aukštesniu lygiu. Puiku, kad egzaminas skirstomas pagal lygius, tačiau ar neturėtų ateiti sąmoningas supratimas, kad čia didelė neteisybė ir būsimų studentų žlugdymas?
Ne kiekvienas yra gabus mokytis matematiką A lygiu ir dar tokiu tempu, tokiais krūviais. Praeitais metais mokiniai džiaugėsi B lygio egzaminu, nes manė, kad švietimo sistema juos gelbėja ir tiki, kad mokytis universitete gali visi. O dabar mums sakoma, kad mes to neverti. UTOPIJA“, – piktinasi vaikinas.
Institucijų pateiktame atsakyme imta kritikuoti buvusi sistema, kai A ir B lygio egzaminai buvo tokie patys. Tačiau dabar esą B lygio egzaminas parengtas taip, kad jį mokiniai išlaikytų paprasčiau negu anksčiau ir įstotų į norimą aukštąją mokyklą.
„Svarbu, kad trijų laikytų egzaminų aritmetinis vidurkis siektų 41–50 balų, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos (koleginės ar universitetinės). Pagal atnaujintą programą organizuojamo valstybinio brandos egzamino riba atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, todėl jame yra proporcingai didesnis skaičius užduočių, atitinkančių slenkstinį lygį, t. y. lengviausių.
Tai reiškia, kad mokinys, mokęsis B kursu ir turintis patenkinamą metinį įvertinimą, turėtų pajėgti surinkti reikiamą taškų skaičių, kad valstybinis brandos egzaminas būtų išlaikytas.
Valstybinio egzamino užduotys formuluojamos taip, kad A ar B kursą išėję mokiniai būtų pajėgūs pasiekti bent slenkstinį pasiekimų lygį (35 taškų) atitinkamo kurso egzamine. Paprastai tariant, didėjant egzamino išlaikymo kartelei daugėja ir slenkstinį pasiekimų lygį atitinkančių (lengviausių) užduočių egzamine“, – tikinama ŠMSM ir NŠA oficialiame atsakyme.
Taip pat pridurta, kad išlaikius B lygio egzaminą į universitetą įstoti visgi įmanoma. Tiesa, tikėtina tai padaryti bus sunkiau, mat, nepriklausomai nuo rezultatų, skaičiuojant konkursinį balą B kursu laikytas egzaminas bus dauginamas iš 0,7, o A – iš 1,1 koeficiento. Taip skaičiuojami bus matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminų rezultatai.
„Nors stojantiesiems reikės pasiekti skaitine prasme didesnį egzaminų rezultatų vidurkį negu ankstesniais metais, dėl galimybės per visus egzaminus surinkti 100 taškų, o dalį jų – jau III gimnazijos klasėje, taip pat atitinkamai turint didesnę proporciją nesudėtingų užduočių, reikšmingesnio egzamino išlaikymo kartelės pokyčio nėra“, – aiškinama institucijų parengtame laiške.
Žadėti 5 balai prie egzamino rezultatų iš mokinių atimti nebus: mokiniai esą apie tai nežinojo
Ministerijos ir NŠA teigimu, brandos egzaminai yra išskaidyti dalimis siekiant sudaryti sąlygas mokytis nuosekliau, o galutinis mokinio valstybinio brandos egzamino vertinimas nepriklausytų nuo vienos dienos sėkmės ar nesėkmės.
Prasidėjus mokinių egzaminų ir tarpinių atsiskaitymų bandymams dar pagal nuėjusios valdžios sprendimus mokiniams buvo pranešta, kad šie galės egzaminus perlaikyti, o geresnis rezultatas bus rašomas į dienynus ar kitas balų suvedimo sistemas.
Tačiau, mokinio teigimu, viskas vyksta priešingai, negu buvo žadėta, ir šių praeitais metais pridėtų 5 balų dvyliktokai esą netenka egzaminą perlaikę.
Tiesa, mokiniai galės perlaikyti ne visų mokomųjų dalykų pirmąją egzamino dalį arba vadinamą tarpinį atsiskaitymą, matematikos bei lietuvių kalbos egzaminų pirmosios dalies – ne.
Nors egzamino išlaikymo riba yra 35 taškų, o visa pirmoji egzamino dalis yra verta - 40-ies taškų, mokinio paminėti 5 taškai, pagal ministeriją ir NŠA, visgi bus pridėti, bet tik tuo atveju, jei mokinys pasieks 35 taškų išlaikymo ribą. Neišlaikę egzamino mokiniai iš tiesų 5 taškų neteks.
„Tačiau ir tai nėra nauja, tai patvirtinta ir paviešinta prieš rengiant pirmuosius tarpinius patikrinimus praėjusiais metais. Niekas dėl šito nesikeičia ir apgailestaujame, jei kažkas skleidžia netikslią informaciją“, – tikinama ministerijos ir NŠA atsakyme.
Mokinys: „Vertinimas kaitaliojamas į kairė ir į dešinę“
Vis dėlto lieka neaišku, kodėl informacija mokinių nepasiekė, nes dvyliktokas ironizuoja, kad ir egzaminų vertinimas keičiasi bene kasdien.
„Tarpinių patikrinimų kiekis, vertinimas taip pat kaitaliojamas į kairę ir į dešinę. Vieną dieną matematikos tarpinius patikrinimus laikome du po 20 balų, o kitą turime vieną tarpinį patikrinimą 20 balų ir galutinį egzaminą 80 balų.
Lietuvių tarpinio kalbėjimo dalis turėjo būti vertinama 20 taškų suma, o kai juos išlaikėme, sužinojome, kad jie vis dėlto buvo vertinami 30 balų ir rašymo dalis verta yra 70“, – laiške rašo vaikinas.
Kaip teigė institucijos, matematikos mokytojai išreiškė argumentuotą siūlymą atsisakyti antrojo tarpinio patikrinimo, todėl skaičiuojant 2025 metų valstybinio matematikos valstybinio brandos egzamino galutinį įvertinimą esą bus taikoma išimtis.
„Pirma dalis sudarys 20 proc. galutinio įvertinimo, o antra dalis – 80 proc. (jei mokinys perlaikys matematikos tarpinį patikrinimą, jo pirma dalis sudarys 40 proc. galutinio įvertinimo, o antra dalis – 60 proc. – tokia egzamino struktūra išliks ateityje)“, – tikinama bendrame ŠMSM ir NŠA atsakyme.
Taip pat patvirtina, kad galutinį valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą sudarys 30 proc. taškų, surinktų iš pirmos egzamino dalies ir 70 proc. – iš antros egzamino dalies.
„Sutarus su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais, nuspręsta perskaičiuoti tarpinio patikrinimo taškus iš 20 į 30“, – pažymima laiške.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš įvykstant kokioms nors švietimo reformoms mokiniai privalo būti informuojami iš anksto.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
