baudos

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pakeitus Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d.  didėja įvairios baudos. Nuo kito mėnesio pradžios darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1,4 tūkst.

Ketvirtadienį Seimui ketinama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Tokį statymo projektą registravo grupė Seimo narių: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Andrius Kupčinskas, Audrius Petrošius, Simonas Gentvilas, Laurynas Kasčiūnas, Algirdas Stončaitis, Jonas Pinskus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė dalies Seimo narių siūlymui didinti baudas įmonėms už netinkamą nuotekų tvarkymą, tačiau siūlo jas kiek švelnesnes. Tokia išvada bus teikiama Seimui.  Seimo nariai siūlo įteisinti 20 kartų didesnes sankcijas įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, nes dabar baudos neatgraso pažeidėjų.  Vyriausybė siūlo padidinti baudas proporcingai, kad būtų pasiekti tikslai ir jos nebūtų per griežtos.

Seimas spręs, ar didinti baudas už vengimą mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Seimas antradienį priėmė svarstyti 10 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma baudas pažeidėjams didinti iki 50-100 proc. nesumokėtp mokesčio.   Už pataisų svarstymą balsavo 68 Seimo nariai, o susilaikė 10 parlamentarų. Toliau pataisų  Seimas imsis lapkritį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams svarbu, kad miško vagysčių mažėja: tai susiję ir su atsakingu visuomenės požiūriu, ir didesnėmis baudomis. Vis dėlto, kadangi norinčiųjų neteisėtai pasipelnyti, vis tiek dar yra, aplinkosaugininkai paaiškina, kaip elgtis įtarus vagystę. Kaip sako l. e. p. Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij, didesnės baudos už miško vagystę tikrai efektyvios.

Pradėjusi atidžiau stebėti įmones, Valstybinė mokesčių inspekcija dar kartą konstatuoja – prabangūs nauji automobiliai, registruojami įmonių vardu, skirti ne tik darbo reikalams tvarkyti. Tą išduoda kelių eismo taisyklių pažeidimai – baudos kartais skiriamos visai ne įmonės darbuotojams, o jų šeimos nariams, ir už keliones savaitgaliais kurortuose. Mokesčių inspekcija atkerta, kad įmonėms sąžiningai deklaruojant mokesčius, biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų.

Parduotuvėse ir toliau tenka tramdyti bandančius sukčiauti su galimybių pasu – teisėsauga jau pradėjo tris ikiteisminius tyrimus. Jų taikiklyje ir vienas užsienietis, kuriam gresia tūkstantinė bauda. Pareigūnai dar kartą pabrėžia: galimybių pasas – oficialus dokumentas ir  nusižengimų su juo tikrai netoleruos. Lietuvoje blogėjant epodemiologinei situacijai, ekspertai ragina sekti Italijos pavyzdžiu ir dar labiau išplėsti galimybių paso naudojimą.

Verslininkai paskelbę, kad jau nuo šios savaitės aptarnaus klientus tik su galimybių pasais, sulaukė neigiamų komentarų ir piktų žinučių. Jie baiminasi, kad supykę klientai specialiai gali padirbinėti galimybių pasus. Juk patikrinimo metu bauda tektų verslui. Vis tik NVSC įspėja, kad taisyklių privalo laikytis visi. O baudos nuo 500 eurų iki 6 tūkst. eurų gresia visiems.

Miškus niokojančius keturračių vairuotojus dalis politikų siūlo tramdyti tūkstantinėmis baudomis ir net keturračių konfiskavimu. Keturračių vairuotojai minimas bausmes laiko per daug drastiškomis, o jiems pritaria ir Aplinkos ministras – sako, kad tokia siūloma tvarka transporto priemonę atimti net iš taikių Dzūkijos grybautojų. Vyriausybė taip pat Seimą ragina nepersistengti.

Vasara –  žolės pjovimo metas, o štai Panevėžio savivaldybės atstovai apleistuose ir nešienautuose privačiuose sklypuose griebiasi fotoaparato ir liniuotės. Tikrintojai centimetrais matuoja nenupjautą žolę ir jei ji aukštesnė nei 20 centimetrų, šeimininkams gresia baudos ir didesni mokesčiai. Tokiu būdu mėginama kovoti su apsileidėliais. Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams.

Australijos policija skyrė baudas dviem pasideginti išėjusiems ir galiausiai iš miškų išgelbėtiems nuogaliams, kurie ten buvo pasiklydę išgąsdinti elnio. Vyrai paskambino ir pagalbos paprašė sekmadienį maždaug 18 val., pasiklydę Karališkajame nacionaliniame parke į pietus nuo Sidnėjaus, sakoma pirmadienį paskelbtame policijos pareiškime. „Pamatėme du nuogus vyrus, besikaitinančius saulėje paplūdimyje Pietų pakrantėje, – žurnalistams sakė policijos komisaras Mickas Fulleis.

Atėjus vasarai gyventojai ėmė plūsti prie vandens telkinių. Vieni renkasi pajūrį, o kiti – upių ar ežerų pakrantes. Tačiau žmonės skundžiasi, kad ne prie visų pakrančių gali taip paprastai prieiti. Poilsiautojus veja lauk privačių valdų savininkai. Institucijos tikina, kad savininkai, neteisėtai aptvėrę pakrantes, gali sulaukti iki 290 eurų baudos. Tačiau poilsiautojai, padarę žalą gamtai, gali būti nubausti iki 300 eurų bauda.

Prasidėjus vasarai žolės pjovėjai ėmė sulaukti vis daugiau gyventojų skambučių su užsakymais. Anot jų, vieni žmonės patys nenori pjauti žolės ir net neturi tam reikalingos įrangos, kiti, vyresnio amžiaus – patys nebepajėgia pasirūpinti kiemu. O dar kiti bijo nemenkų baudų už neprižiūrėtus sklypus. Nupjauti vieną arą kainuoja 3–5 eurus. Vilniuje ir jo rajone žolės pjovimo paslaugas teikiantis Ernestas pasakojo, kad šiemet darbų sezonas prasidėjo anksčiau.

Iki birželio pradžios daugiabučių gyventojai, norintys atsisakyti dujų balionų, galėjo teikti prašymus finansinei paramai gauti. Kaip nurodo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), per tris mėnesius nuo paraiškų teikimo pradžios gauta 917 daugiabučių namų prašymų kompensuoti išlaidas. Kitais metais bus prašoma skirti dar 10 milijonų eurų, kad ir kiti gyventojai galėtų pasikeisti dujų balionus, o tiems, kurie piktybiškai vengs atsisakyti, grės baudos.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektui. Jo metu išsiskyrė institucijų nuomonės dėl baudų prekybos tinklams. Konkurencijos taryba jas norėtų didinti, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam priešaravo.

Seime į priekį juda pataisos dėl didesnių baudų už žiaurų elgesį su gyvūnais. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, dar liko balsavimas dėl projekto priėmimo. Jomis siūloma, kad už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitus gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus nebeliktų įspėjimo – iš karto būtų taikoma bauda nuo 30 iki 120 eurų. Numatoma didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.

Seimas nusprendė, kad nutempti nenaudojamas ir vietą užimančias mašinas savivaldybės galės šitiek daug nesiterliodamos su neatsakingais savininkais. Nebeliks raštiško perspėjimo, o jei automobilis ilgiau nei tris mėnesius išregistruotas, jį pareigūnai be didesnių ceremonijų galės išgabenti į saugomą aikštelę. Viena tokia aikštelė sostinėje jau pilna, atidaryta dar viena. Tiesa, dalis specialistų aiškina, kad su nedrausmingais mašinų savininkais reikėtų kovoti kitais būdais.

Seimo nariai siūlo anuliuoti baudas už greičio viršijimą, jei policijos pareigūnai nespėja jų pažeidėjams atsiųsti per 20 darbo dienų. Esą šiuo metu dažnas lietuvis baudą už greičio viršijimą gauna ir po kelių mėnesių ar po metų, arba dar gražiau kelias ar keliasdešimt senų baudų vienu metu, o visą tą laiką toliau nesudrausmintas spaudžia akceleratoriaus padalą. Policija Seimo narių siūlymais abejoja, esą visus pažeidimus apdoroti taip greitai neįmanoma.

Antradienio vakarą konfliktas užfiksuotas tarp keleivės ir viešojo transporto keleivių kontrolierių, į įvykio vietą iškviesti ir pareigūnai. Pranešta, kad sulaikytas asmuo konfliktiškas ir atsisako pateikti asmens tapatybę identifikuojantį dokumentą. Atvykę pareigūnai konfliktą išsprendė, pasirodo, kad įvyko nesusipratimas.

Pavasarį į gatves ir kelius išriedėję motociklininkai papildė eismo įvykių statistiką. Motociklininkai nėra drausmingiausia eismo dalyvių kategorija, rašoma pranešime spaudai. Apie tai byloja ir pastarųjų dviejų savaičių policijos pareigūnų susitikimai su jais. Nemažai jų vairavo motociklus, net neįgiję teisės vairuoti, nedėvėdami apsauginių šalmų, neblaivūs, jų transporto priemonės buvo neįregistruotos, jiems neatlikta techninė apžiūra, nebuvo apdraustos civilinės atsakomybės draudimu.

Nuo kitų metų pabaigos daugiabučiuose namuose turi nelikti maisto ruošimui naudojamų dujų balionų. Valstybės skirta 726 eur kompensacija balionų keitimui gyventojų nepritraukė. Kaip skelbia Energetikos ministerija (ENMIN), prašymų jiems pakeisti dar nepateikė daugiau nei pusė juos naudojančių daugiabučių. Šiuo metu Lietuvoje 1,5 tūkst. trijų aukštų ir didesni daugiabučių namų ūkiai  tebesinaudoja nesaugiais suskystintų naftos dujų (SND) balionais.

Paryžiaus policija vėlai penktadienį skyrė baudas daugiau nei 100 žmonių, vakarieniavusių suvaržymų dėl koronaviruso nepaisiusiame pogrindiniame restorane, taip pat sulaikė šios veiklos organizatorių. Tokių veiksmų imtasi prieš savaitę pirmąkart nuskambėjus kaltinimams, kad kai kurie šalies ministrai yra dalyvavę panašiuose taisykles pažeidžiančiuose renginiuose.

Staiga „prabudę“ greičio matuokliai pateko ir į politikų akiratį. Gyventojai pasipiktino dėl gautos saujos baudų, o Seimo nariai aiškina, kad šiuo atveju matuokliai prarado savo pirminę užduotį – skatinti prevenciją. Už matuoklius atsakingos institucijos tikino, kad šios situacijos neturėtų pasikartoti, tačiau apgailestavo, kad nei matuokliai, nei kitos priemonės neatgraso lietuvių nuo greičio viršijimo. Seimo Ekonomikos komitete vyko diskusija dėl stacionarių greičio matuoklių.

Nuo liepos pardavėjams, neinformavusiems pirkėjų apie mažesnės kainos ar nuolaidos dydį, grės nuo 500 iki 5 tūkst. eurų baudos.   Seimas antradienį 129 balsais už priėmė tai numatančias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas.   Seimas praėjusią savaitę jau įpareigojo prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, galiojusią bent mėnesį.

Laisvės partijos teisingumo ministrė bei dalis kitų parlamentarų siūlo keisti įstatymus taip, kad policija už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl lytinės tapatybės, rasės, religijos, tautybės bei kitų panašių dalykų žmonės baustų piniginėmis baudomis nuo 560 iki 1200 eurų. Į nusižengimų dėl neapykantos sąrašą įtraukiama nauja, abejonių kelianti sąvoka – asmens lytinė tapatybė – tai yra asmens lyties pajautimas bei savęs priskyrimas kokiai nors lyčiai.

Svarbi žinia visiems, kada nors nepelnytai gavusiems administracinę baudą, tačiau nesiryžusiems ieškoti teisingumo. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuo šiol savo nekaltumą teisme įrodžiusiam žmogui valstybė privalės atlyginti advokato išlaidas. Viskas prasidėjo nuo Žilvino Rumino, esą jis vairavo neblaivus. Penkerius metus – tiek laiko Žilvinas Ruminas mynė Lietuvos teismų slenkstį. Istorija prasidėjo dar 2016-aisiais, kai per reidą Vilniaus centre jį sustabdė policija.

Lietuvos policija perspėja besireiškiančius internete – galvokite, ką kalbate ir rašote. Vienas socialinių tinklų veikėjas save vadinantis Maybachu už daugybę keiksmažodžių per savo transliacijas jau sulaukė kelių šimtų eurų baudos, nepavyko apsiginti net teisme. Vis dėlto, kol kas socialiniuose tinkluose necenzūrinės leksikos nors vežimu vežk, tad tiek policija, tiek teisininkai perspėja, kad jeigu jau nutarėte pasikeikti, būkite pasiruošę nemalonumams ir baudoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį ketina atversti  „Zero live show“ reklamos Turgelių bažnyčioje bylą.  Šią bylą LAT turėjo pradėti nagrinėti dar pernai rudenį, tačiau dėl karantino pirmasis posėdis buvo atidėtas.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 metų spalį už reklamą aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui ir Ainiui Storpirščiui skyrė 1 tūkst. eurų baudas, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė pluoštą įstatymų, numatančių didesnes baudas protestuotojams ir Vakarų socialinių tinklų milžinėms, Kremliui siekiant nuslopinti kylantį pasipriešinimą. Nauji įstatymai – oficialiai paskelbti trečiadienį – buvo priimti sausį ir vasarį dešimtims tūkstančių žmonių išėjus į gatves protestuoti prieš Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimą ir V. Putino valdžią prieš šį rudenį numatytus parlamento rinkimus.

Įkvėpus sportiniam automobiliui iš sniego Ramygaloje prie kelio išdygo dar viena ratuota sniego skulptūra: policijos automobilis, besmegenis, vaizduojantis policininką, su greitį ribojančia lazdele ir sniego trikojis. Idėjos sumanytojai džiaugiasi, kad į tokį žaismingą policijos postą sureagavo ir vairuotojai, iškart puolė mažinti greitį. Panevėžio rajono gyventojai ir toliau stebina kūrybiškumu.

Tvorų ežerų pakrantėse statytojams siūloma skirti 10 kartų didesnes baudas. Septyni socialdemokratai įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Siūloma už vandens telkinių ar pakrančių apsaugos juostų pažeidimus tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimus gyventojus bausti 300-600 eurų (vietoj 30-140 eurų), o įmonių vadovus – 450-750 eurų (90-290 eurų) baudomis. Vienas pataisų iniciatorių Linas Jonauskas BNS teigė, kad dabar baudos yra labai mažos.

Įprastai daugiabučių gyventojai skundžiasi dėl kiemuose jau mėnesių mėnesius stovinčių automobiliais. Tačiau šįkart Vilniaus savivaldybei ėmus tokius automobilius tempti į aikšteles, gyventojai ėmė nerimauti. Dažnas jau jau keletą mėnesių nejudina automobilio, nes karantino metu nėra kur važiuoti. O atėjus žiemai ir šalčiams dalis automobilių dar ir užšalo. Tad žmonės baiminasi, kad nutemps ir jų automobilius.

Karantino ribojimai studentams švęsti, panašu, netrukdo. Vilniuje policijai teko nutraukti vakarėlį, kuriame dalyvavo net 32 vaikinai ir merginos. Policiją iškvietė vieno daugiabučio gyventojai, neapsikentę nuolat sklindančio triukšmo. Pareigūnai aiškina, kad linksmybes sutrukdyti ir vakarėlius nutraukti tenka kasdien. Tačiau tokiems pažeidėjams gresia nemenkos baudos. Vilniaus policija apsilankė daugiabutyje Subačiaus gatvėje. Panašu, buto durys atviros visiems norintiems užeiti.

Vilniuje šiandien oficialiai įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Tačiau jau pirmąją dieną aiškėja įstatymo spragos. Daugybėje daugiabučių iki šiol nekaba draudžiamieji ženklai. O ten kur jie yra, rūkaliai ir toliau sau pučia dūmą balkonuose. Apie gyvenimą be tabako dūmų įsisvajoję gyventojai nebesumoja, kaip reikės patiems drausminti ir gaudyti  kaimynus pažeidėjus, mat savivaldybė padėti neskuba.

Praėjusią savaitę Lietuvą užklupęs smarkus snygis pridarė problemų didelei daliai gyventojų. Be elektros liko šimtai tūkstančių žmonių, o didmiesčiuose savivaldybės kovojo su užsnigtomis gatvėmis ir pėsčiųjų takeliais. Pasibaigus įtemptam laikotarpiui Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje nusprendė „suskaičiuoti viščiukus“. Jis kai kurias įmones gyrė, tačiau taip pat užsiminė ir apie tai, jog tos, kurios neatliko pavestų darbų, bus nubaustos.

Prancūzijos policija nuo gruodžio vidurio iki šios dienos skyrė 110 tūkst. baudų už komendanto valandos nesilaikymą, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Baudų sumos dydis neįvardijamas. Skelbiama, jog teisėsaugos pareigūnai per šį laikotarpį atliko daugiau kaip 1,4 mln. patikrinimų. Buvo aptikta daugybė slaptų vakarėlių, jų organizatoriams ir dalyviams buvo skirtos baudos, o dalies jų atžvilgiu iškeltos bylos.

Kėdainių miesto J. Basanavičiaus g. 138-ajame daugiabučiame name gyvenantiems Valentinai ir Georgijui Kupreščenkoms šios savaitės pradžia įsimins kaip viena iš liūdniausių jų gyvenime. Šeima prarado savo numylėtą augintinį – jorkšyro terjerų veislės šuniuką. Mažytį šunelį Vytauto parke užpuolė ir sudraskė kur kas didesnis, į Vakarų Sibiro laiką panašus šuo.

Policija sugriežtino atsakomybę už stacionariais greičio matuokliais nustatytus pažeidimus. Jei vadinamuoju trikoju užfiksuoto automobilio savininkas atsisakytų pateikti informaciją, kas vairavo automobilį – grėstų piniginė bauda, kuri būtų lygi arba net didesnė nei dėl pačio viršyto greičio.

Prie Kuršių marių stintautojai gaudo stintas, o stintautojus ėmė gaudyti policininkai. Pareigūnai aktyviai vykdo reidus, stebėdami, ar meškeriotojai nepažeidžia karantino reikalavimų ir agurkais kvepiančių žuvelių ištraukti neatvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių ar skirtingų namų ūkių. Jei tokius užtinka, skiria baudas ir liepia vyniotis meškeres namo. Tad pažeidėjai ne tik susimoka už kelionės kurą, o ir šalies biudžetą keliais šimtais eurų papildo.

Nuo Naujųjų metų triukšmadariai baudžiami dvigubai griežčiau. Nuo šiol baudos už triukšmavimą svyruos nuo 100 iki 1000 eurų. Seimas lapkričio pradžioje priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis beveik dvigubai padidinta administracinė atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimus. Nuo sausio 1 d. minėto įstatymo nevykdymas ar pažeidimas užtrauks baudą nuo 100 iki 600 eurų, vietoj iki šiol skirtos 50–300 eurų baudos.

Naujieji metai – galvos skausmas balkone įpratusiems rūkyti žmonėms. Visai neseniai Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nuo 2021 m. bus draudžiama rūkyti daugiabučių balkonuose. Šio draudimo nesilaikantiems asmenims grės baudos iki 120 eurų.  Lapkričio pradžioje Seimas įtvirtino baudas daugiabučių balkonuose, terasose, lodžijose ir kt. rūkantiems asmenims. Tokie žmonės galės gauti įspėjimą arba 20–50 eurų baudą. Pakartotinis nusižengimas užtrauks baudą nuo 50 iki 90 eurų.

Artėjant Naujųjų metų šventei, primename gyventojams galimus pirotechnikos priemonių naudojimo pavojus bei svarbiausias taisykles: su pirotechnikos priemonėmis būtina elgtis atsakingai – naudoti tik legaliai įsigytus fejerverkus, petardas; pirotechnikos priemones draudžiama sprogdinti apsvaigus.

Gyventojai piktinasi, kad baudas skiriant technikai, kartais jos virsta absurdu. Štai kaunietis sulaukė nuobaudos už jau ne savą mašiną, kuri net ne pati riedėjo keliu, o buvo gabenama tralu. Kiti gyventojai tikina, kad baudas už greitį gavo tokiose vietose, kur tuo metu nebuvo. Pareigūnai sako: technika irgi klysta, nors esą tokie nesusipratimai itin reti. Kauniečiui Juozui nemalonią žinią pranešė Mokesčių inspekcija. Esą jis skolingas 60 eurų, mat nesumokėjo paskirtos nuobaudos.

Vyriausybė nuo trečiadienio sugriežtino karantiną ir draudžia susitikimus ne daugiau nei dviejų šeimų, o asmeninėse šventėse – iki 10 žmonių. Policija pranešė, kad tikrai reaguos į pranešimus, jei gyventojai draudimų nepaisys ir būriuosis privačiose vietose. Už pažeidimus gyventojams baudos gali siekti iki 1500 eurų, o verslininkams – iki 6 tūkst. eurų.

Lietuvos keliais važinėja ne tik įkaušę lengvųjų automobilių, bet ir vilkikų vairuotojai. Pareigūnai pirmadienio rytais rengia reidus ir tikrina sėdinčius prie vilkikų vairo. Rezultatai pribloškia: nustatoma dešimtys įkaušusių ir daugiausiai užsieniečių vairuotojų. Marijampolės apskrities policijos komisariato pareigūnai ankstų pirmadienio rytą reidą surengė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Tikrinamas vilkikų vairuotojų blaivumas. Ilgai laukti nereikėjo.

Seimas įtvirtino baudas asmenims, kurie nuo kitų metų atsisakys bendradarbiauti su policija ir suteikti duomenis apie draudžiamose vietose rūkančius asmenis. Didžiausia numatoma bauda tokiems pažeidėjams – 120 eurų. Tuo metu patiems rūkantiesiems draudžiamose vietose numatomos baudos iki 90 eurų. Būstų savininkai, kurie paprašyti policijos nenurodys balkone rūkiusių asmenų asmens duomenų – vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso – galės būti baudžiami baudomis nuo 30 iki 60 eurų.

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nutarta nuo 2021 m. sausio 1 d. beveik dvigubai padidinti administracinę atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą.

Siekiant efektyviau ne teismo keliu spręsti vartojimo ginčus bei geriau apsaugoti vartotojus, numatoma išplėsti ginčus nagrinėjančių institucijų skaičių bei numatyti baudas taisyklių nesilaikančiam verslui.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Teisingumo ministerijos siūlymą į ginčų sprendimą įtraukti Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

Triukšmadariams ruošia griežtesnį apynasrį – baudas už triukšmą ketinama dvigubinti. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo pritarta dvigubinti baudas už triukšmo taršos pažeidimus ir toliau klausimo svarstymas persikelia į Seimo posėdžius. Kartu siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos turėtų privalomai viešai svarstyti pakartotinių triukšmo viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą.