„Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ apsilankęs teisininkas Aurimas Margiris įvertino vairuotojų sugebėjimą valdyti transporto priemones slidžiame kelyje, taip pat pasidalijo teismine praktika, kuomet yra nagrinėjamos bylos, susijusios su chuliganišku vairavimu.
Žmonėms galbūt reikėtų šiek tiek pasitreniruoti. Stebime, kad, [iškritus sniegui], išvažiuojame į miestą ir tas eismas pirmosiomis dienomis „stovi“, vėliau situacija pasikeičia. Vadinasi, žmones išgąsdino pasikeitimai eisme. O ką būtų galima daryti, kad situacija pasikeistų?
Ne visiems, bet tikrai reikėtų pasimokyti, nes tai labai matosi eisme. <...> [Atlikus apklausą], kaip reikia valdyti slystantį automobilį, varomą priekiniais ratais, 79 proc. vairuotojų atsakymą žino, bet vėlgi – žino teoriškai. Tiesa, likę 21 proc. pasirinko neteisingą atsakymą. Ta imtis nemaža, apie penktadalis vairuotojų, tai būtų gerai, kad jie, esant žiemos sąlygoms, kur nors galėtų pasiruošti.
Taip pat egzistuoja populiarus mitas, kad susirasiu apleistą požeminę aikštelę, pačiuožinėsiu, rankinį užtrauksiu, šiek tiek valdysiu slydimą. Tačiau labai realu, kad į tokią aikštelę įvažiuos policijos kablukas su švyturėliais ir gali dėl to kilti labai daug problemų.
Viešojoje aikštelėje, kuri bet kam prieinama, pavyzdžiui, turgaus, restorano aikštelė, arba net užmiestyje, jeigu ji vieša, prieinama, to tikrai daryti nereikėtų, net tada, jei yra 3 val. nakties ir aplink tuščia. Teismų praktikoje yra buvę, kai turgaus aikštėje žmogus teigė, kad mokėsi vairuoti, čiuožinėjo, privažiavo policija ir jam teko atsisveikinti su teisėmis, o teismo toks argumentas neįtikino.
Vairuotojai sulaukia atsakomybės už chuliganišką vairavimą pagal Administracinį nusižengimo kodeksą ir tada jau neįtikina teismo argumentai, kad mokiausi vairuoti, nes esminis kriterijus yra tas, kad tai daroma viešojoje vietoje, gali kelti pavojų eismo dalyviams.
Yra Lietuvoje keletas vietų, kur galima įvažiuoti ir privačiai pasimokyti [slysti šonu]. Esminis kriterijus – kad tokia vieta būtų ne viešai prieinama. <...> Arba, tarkime, jeigu ir pats turite didelę aikštelę, tada irgi galėtumėte pasibandyti savo vairavimo sugebėjimus. Bet vėlgi esminis kriterijus, kad to nedarytumėte viešajame eisme, netrauktumėte rankinio, kur nereikia.
Ar apskritai tas pasivažinėijmas, paslidinėjimas yra naudingas?
Labai priklauso nuo vairuotojų, nes vieniems tos praktikos reikia daugiau. Jeigu ten kokį kartą tas mažiau imlus žmogus pačiuožinės, tai jam turbūt tai įtakos nepadarys, tačiau jeigu supras, kaip veikia automobilis, ypač jei tai galu varoma transporto priemonė, kurių yra mažuma, tai tikrai galėtų padėti.
Nors tokių dalykų prevencija yra saugiai elgtis kelyje, negazuoti, kai nereikia, nechuliganavoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių, tačiau praktika saugaus vairavimo krizinėse situacijose, manyčiau, tikrai yra reikalinga.
Žinoma, vienam gal ir nereikėtų praktikuotis. <...> Jums gal ir atrodys, kad slystate teisingai, bet realiai tai daryti galite klaidingai.
Kaip tai yra vertinama iš teisinės pusės?
Pareigūnai, matydami, kad jūs slidinėjate, gali įvertinti situaciją, kad štai – asmenys chuliganiškai vairuoja, nes tai vieša vieta, aikštelė yra visiems prieinama. Tokiu atveju galite gauti nutarimą dėl chuliganiško vairavimo ir tada tai būtų sunku nuginčyti.
Yra, aišku, praktikoje atvejų, kai teismai pripažįsta, kad tas slydimas buvo sukeltas dėl automobilio techninių ypatybių, galinių varančių ratų, kelio dangos. Tai labai priklauso nuo aplinkybių. <...> Aš nesakau, kad neįmanoma visiškai įrodyti, kad jūs nechuliganiškai vairavote, bet tai yra gana sudėtinga.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliančius veiksmus, vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo 450 iki 550 eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 tūkst. eurų.
Be to, už už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Visą laidos įrašą galite išklausyti čia:
