Tačiau ekspertai mano, kad tokiai idėjai Lietuva dar nepasiruošusi, o, anot teisininkų, ji prieštarautų Konstitucijai. Policijos atstovai sako, kad efektyviau sudrausminti „kelių gaidelius“ padėtų grįžimas prie baudos balų sistemos.
Lenkdamas ir viršydamas greitį miškovežis sukelia avarinę situaciją, vos neatsitrenkia į priešpriešoje važiuojantį automobilį, tačiau ir toliau spaudžia greičio pedalą. Jis tiesiog nudumia po savęs palikdamas dulkių kamuolį. Seimo narys Domas Griškevičius siūlo, kad šiam pažeidėjui, kaip ir kitiems, už greičio viršijimą baudą tektų susimokėti pagal jų piniginės storį. Baudas už greitį skirti pagal žmogaus pajamas.
„100 eurų bauda, pavadinkim, uždirbančiam minimalią algą ir gaunančiam tarkim 3–4 tūkstančių atlyginimą poveikį daro turbūt skirtingą“, – sako Seimo narys Domas Griškevičius.
Griškevičius sako, kad bauda vairuotojams turi būti skausminga, kad atgrasytų nuo noro viršyti greitį. Tokia praktika, anot politiko, yra taikoma kitose Vakarų Europos šalyse ir tai padėjo prasižengimų už greičio viršijimą sumažinti bent 5 procentais.
„Yra nustatyti tam tikri fiksuoti minimalūs dydžiai visiems. Nepriklausomai nuo pajamų. Tačiau darant didesnius pažeidimus, turiu omeny greičio viršijimo srityje, tiesiog automatiškai yra taikoma tam tikra formulė“, – kalba D. Griškevičius.
Viešųjų konsultacijų platformoje paklausus žmonių ar jie pritartų tokiai idėjai, rezultatai buvo apylygiai. 43 procentai siūlymui pritarė, 38 – ne. Įdomu tai, kad šiai minčiai labiausiai nepritaria 40–50 metų moterys. O ir dauguma kalbintų vilniečių tokį pasiūlymą vertina skeptiškai:
„Kelių eismo taisyklės visiems vienodos ir baudos turi būti vienodos visiems. Skirtumo tarp statuso, kas uždirba daugiau, kas mažiau, aš nematau tame.“
„Mokumas geresnis, nes žmonės, kurie mažai uždirba, jie paskui ir vengia, ir nemoka, ir ten problemų atsiranda.“
„Kartais irgi būna, kurie ir mažiau uždirba gal oficialiai mažiau uždirba, o kiek iš tikrųjų uždirba, niekas nežino.“
„Mažiau uždirba, bet jie galbūt daugiau pažeidinės.“
„Laksto akis išdegę, ypač jaunimas – Tai čia, sakot, nepadės nei tos baudos, ar mažesnės, ar didesnės, vis tiek visi lėks? – Vis vien lakstys, aš nežinau, ko reikia, kad nelakstytų.“
„Jeigu pažeidinėji, tai mokėk, kiek visi.“
„Nesvarbu kiek uždirbi? – Kaip ir alkoholiu, lygiai tas pats. Ar tu geri, ar tu negeri už vairo. Čia viens iš dviejų. Jeigu tu geri, vadinasi tu turi už ką mokėti ir gali važinėti be teisių. Ar ne taip?“
Baudos vairuotojus, anot lenktynininko Benedikto Vanago, labiau veikia tą akimirką, tačiau ar ilgam – nežinia. Tačiau skirti baudą pagal žmogaus pajamas būtų veiksminga, nes niekas nenori mokėti baudos, kai ji skaudžiai kerta per piniginę. Visgi veiksmingesnis esą būtų dar kitas būdas.
„Jeigu mes norim pasiekti rezultatą, kad nesurinktume nei vienos baudos, bet nei vienas žmogus neviršytų greičio, tai turim turbūt tam ir ieškoti priešnuodžių, kurie veiktų geriausiai, bet aš visgi statyčiau į švietimą. Suprantu, kad reikia daug investuoti, ilgai dirbti, kol mes užauginsime tą pilietį, bet yra vienintelis variantas, kuris veiks. Vienintelis“, – tikina B. Vanagas.
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas pritaria, kad idėja socialiai teisingai ir paveiki, bet pirmiau esą reikėtų labiau gaudyti greičio pažeidėjus.
„Aš važiuoju viršydamas greitį. Papuolu kartą per 5 metus, nu sumoku, kad ir tą didesnę baudą – 100 eurų. Nu sumokėsiu. Man apsimoka dėl 100 eurų viršyti greitį. Suprantat. Turi neapsimokėti. Ir didelė dalis vairuotojų taip ir elgiasi“, – tikina saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.
O ir visiems mums reikėtų keisti požiūrį į greičio viršytojus.
„Mes nesudarom jam tokios socialinės terpės, kad tas žmogus, kuris pažeidė kelių eismo taisykles, viršija greitį visuomenėje kažkaip taip jaustųsi nesmagiai, kad jis yra asocialus, jis nesilaiko socialinių normų, bet mes tokios terpės nesukuriam. Pagrūmojam mažuoju piršteliu nu-nu, bet tai maksimum“, – sako A. Pakėnas.
Tačiau teisininkai sako, kad baudų už greičio viršijimą skyrimas pagal pajamas prieštarauja Konstitucijai, nes pagal ją prieš įstatymą lygūs visi.
„Sunku būtų rasti paaiškinimą kodėl tarkim didesnes pajamas turinčio asmens padarytas pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip labiau pavojingesnis ir už tai jam galėtų būti skiriama didesnė sankcija“, – komentuoja „Glimstedt“ teisininkė Dovilė Murauskienė.
Policijos atstovų manymu, kur kas efektyviau būtų grįžti prie jau patikrintos sistemos.
„Galbūt būtų laikas grįžti prie vėl prie balų sistemos, kas iš tikrųjų skatintų vairuotojus labiau paisyti kelių eismo taisyklių ir galbūt na ne pati didžiausia piniginė bauda už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą gal tiek įtakos nedaro, kiek surinkus tam tikrą balų skaičių prarasti teisę vairuoti kažkokiam laikotarpiui“, – teigia kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Jei idėja bausti žmogų už greičio viršijimą pagal jo pajamas būtų įteisinta, anot Griškevičiaus, reikėtų visuotinio gyventojų pajamų deklaravimo. Tačiau kol kas šis siūlymas dar diskutuojamas su įvairiomis institucijomis ir pavasario Seimo sesijoje teikiamas nebus. Vien pernai greičio viršijimo atvejų Lietuvoje policija užfiksavo daugiau negu 800 tūkstančių.
