Apie 23 proc. amerikiečių, kurie šiuo metu nedirba prekybos srityje, teigia, kad planuoja pradėti dirbti fizinį darbą, tačiau tarp Z kartos atstovų šis procentas išauga iki 50 proc., rodo „Harris Poll“ bendrovės „Intuit Credit Karma“ užsakymu atliktas tyrimas.
„Įrankių diržų karta“
Apklausus 2 091 18 metų ir vyresnių asmenų nustatyta, kad Z karta tampa „įrankių diržų karta“ dėl besikeičiančio požiūrio ir sparčiai augančių aukštojo mokslo išlaidų.
„Kadangi ketverių metų diplomo pažadai žlunga, o koledžo diplomo gavimo kaina vis didėja, jaunieji amerikiečiai vėl siekia, kad fiziniai darbai taptų geidžiami“, – teigė „Credit Karma“ vartotojų finansų advokatė Courtney Alev.
Apie 77 proc. respondentų teigė, kad manyti, jog koledžo diplomas yra būtinas sėkmingai karjerai, yra „atgyvena“, ir tik pusė apklaustųjų sakė, kad į koledžą verta investuoti.
Tyrime nustatyta, kad apie 23 proc. Z kartos atstovų darbą prekyboje vertina palankiau nei darbą įmonėje.
Tyrimo duomenimis, net 78 proc. amerikiečių teigia pastebėję, kad pastaruoju metu išaugo jaunų suaugusiųjų susidomėjimas prekybos profesijomis.
Pirmenybę teikia darbo saugumui
Remiantis „Gusto“ duomenimis, kuriais dalijosi „CNBC Make It“, pastebėta, kad daugėja Z kartos atstovų, besirenkančių pavyzdžiui, elektrikų, santechnikų ir mechanikų profesijas.
„Džiugu, kad jauni suaugusieji atkreipia dėmesį į šias darbo sritis ir jomis domisi, ypač turint omenyje, kaip sudėtinga naujiems absolventams rasti gerai apmokamą darbą įmonėse“, – sakė C. Alev.
Šis pokytis vyksta, kai jauni suaugusieji susiduria su konkurencingomis darbo rinkomis ir pirmenybę teikia darbo saugumui.
Augant dirbtinio intelekto mastui, 66 proc. amerikiečių mano, kad prekybos specialistai turi didesnį darbo saugumą nei jų kolegos iš įmonių, rodo tyrimas.
Darbas prekybos sektoriuje paprastai yra labiau prieinamas, o tai gali būti patrauklu jauniems studentams, susiduriantiems su sparčiai augančiomis studijų kainomis.
Didžiulės studijų kainos – kone didžiausia kliūtis
„Žmonės iš tikrųjų teikia pirmenybę kolegijos išsilavinimui kaip keliui į viduriniąją klasę ir keliui į patogų darbą biure“, – balandžio mėnesį portalui NPR sakė Lisa Countryman-Quiroz, vadovaujanti ne pelno siekiančiai Žydų profesinio mokymo tarnybai ir teikianti profesinio mokymo paslaugas.
„Per pastaruosius 10–15 metų pastebime tendenciją, kad jauni žmonės atsisako universitetų, – pridūrė ji. – Jau vien tai, kad koledžo skolos yra didžiulės, tampa kliūtimi“.
Švietimo duomenų iniciatyvos (Education Data Initiative) duomenimis, vidutinė koledžo kaina Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 24 metus išaugo daugiau nei dvigubai – iki 38 270 JAV dolerių (34 715 eurų) vienam studentui per metus.
Ši didelė kaina gali tapti kliūtimi, tačiau kvalifikuoti amatai gali padėti „suvienodinti sąlygas“, ypač mažiau privilegijuotiems žmonėms, sakė darbo mokymo platformos „Climb Hire“ įkūrėjas Nitzanas Pelmanas.
N. Pelmanas sakė portalui NPR, kad didėjantys atlyginimai tokiose srityse kaip suvirinimas, santechnika ir staklininkystė daro profesinį darbą dar patrauklesnį.
„Yra daug profesinių darbų, kurie yra gana patrauklūs – ŠVOK (šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas) remontas ir montavimas, elektrikai, saulės kolektorių montuotojai – labai paklausūs vėjo turbinų montuotojai, kurie daugeliu atvejų uždirba daugiau nei 100 tūkst. JAV dolerių (90 710 eurų) per metus – taigi yra didelė fizinio darbo paklausa“, – sakė N. Pelmanas.
