Tuo tarpu 11 proc. respondentų teigė, kad ryšiai yra netgi svarbesni, skelbia portalas „Unilad“. JAV situacija buvo kitokia: 55 proc. žmonių teigė, kad sunkus darbas paprastai užtikrina geresnį gyvenimą. Duomenys pateikiami keičiantis darbo kultūrai, kurią skatina kartų skirtumai ir COVID-19 pandemijos padariniai.
Dėl geresnio gyvenimo, nebūtina sunkiai dirbti
Susidūrę su galimybe dirbti iš namų, daugelis žmonių suprato, kad sienos nesugrius, jei žmonės nelaikys darbo svarbiausiu prioritetu.
Ne tik tai, bet padidinta ir darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Nors vieniems darbams ji tinka labiau nei kitiems, daugeliui darbuotojų viskas gali būti kitaip.
Dėl darbo užmokesčio sąstingio ir didėjančių pragyvenimo išlaidų – nuo būsto iki sąskaitų už energiją ir maistą – daugelis žmonių, ypač jaunesnių, dirba sunkiai ir vos pragyvena.
Vienas žmogus socialiniame tinkle „Reddit“ parašė: „Sunkus darbas dėl geresnio gyvenimo“ yra didžiausia apgavystė“.
Abejojimas darbo verte
Prie tyrimo dirbo profesorius Bobby‘is Duffy‘is, kuris teigė, kad tūkstantmečio kartos atstovai, „eidami karjeros keliu, tapo daug skeptiškesni dėl prioritetų teikimo darbui“.
Taip yra dėl „ilgalaikės ekonominės ir darbo užmokesčio stagnacijos, kuri privers jaunesniąją kartą suabejoti darbo verte“.
B. Duffy‘is – toli gražu ne vienintelis mokslininkas, kuris klausia, kodėl žmonės abejoja darbo verte. 2018 m. antropologas Davidas Graeberis išleido knygą „Bullsh*t Jobs“, kurioje apžvelgė darbus, kurie iš tikrųjų neatlieka naudingos socialinės funkcijos ir nesukuria jokios realios vertės.
Darbas gali būti žalingas?
Turėti darbą, kuris kokiu nors būdu teikia pasitenkinimą – moralinį, intelektualinį, materialinį ar, kai kuriais laimingais atvejais, jų derinį – yra gerai.
Tačiau toks darbas gali būti žalingas tiek socialiniu, tiek psichologiniu požiūriu.
Pavyzdžiui, sodininkystė yra sunkus darbas, tačiau kai po vargo su vynuogėmis sėkmingai nuimamas pirmasis pomidorų derlius, jaučiamas pasididžiavimo ir pasitenkinimo jausmas.
Kadangi daugelis šiuolaikinių darbų patenka į D. Graeberio išvardytas kategorijas, galbūt nenuostabu, kad žmonės vis mažiau entuziastingai vertina darbo vaidmenį savo gyvenime.
