z karta

Vis daugiau Z kartos atstovų (gimusių 1997–2012 m.) planuoja dirbti tradicinius fizinius darbus, pavyzdžiui, suvirinimo, santechnikos ir elektros darbus. Naujai atliktas tyrimas rodo, kad jauni suaugusieji nebetiki aukštojo mokslo diplomo verte, skelbia portalas „New York Post“. Apie 23 proc. amerikiečių, kurie šiuo metu nedirba prekybos srityje, teigia, kad planuoja pradėti dirbti fizinį darbą, tačiau tarp Z kartos atstovų šis procentas išauga iki 50 proc.

Amerikiečiai daug dažniau ima nedarbingumo dienas, o Z kartos atstovai (gimę nuo 1997 iki 2012 m.) šioje srityje yra lyderiai. Z kartos atstovai dažniausiai skambina į darbą dėl ligos. Jiems daugėja nedarbingumo dienų ir jie ima daugiau laisvadienių dėl psichinės sveikatos. Savo karjeros piko metu jie net išeina kūrybinių atostogų.

„Google“ padalinys „Jigsaw“, tiriantis informacines grėsmes atviroms visuomenėms, surinko duomenis apie Z kartos elgseną internete.  Atliktas tyrimas atskleidė, kad Z kartos atstovai nesiekia įvertinti, ar internete rasta informacija yra tiesa, ir netikrina informacijos šaltinių.  Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad jaunoji karta mažiau dėmesio skiria tradicinei žiniasklaidai ir dažniau informacijos ieško socialiniuose tinkluose.

Atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie Z kartos atstovai (gimę nuo 2003 m.) į darbo pokalbius ateina ne vieni. Apklausoje „Resume Templates“, kurioje dalyvavo 1 428 žmonių iš JAV, 70 proc. respondentų teigė, kad ieškodami darbo prašė tėvų pagalbos, o 26 proc. teigė, kad į pokalbį dėl darbo atsivedė tėvus, skelbia portalas „Business Insider“. Aptardama rezultatus savo radijo laidoje, žurnalistė Kim Komando sakė, kad kartą vienas kandidatas į pokalbį dėl darbo studijoje atvyko su savo motina.

„Tylusis išėjimas“, t. y. išėjimas iš darbo jo nepaliekant ir neatsisakant atlyginimo, tapo madingas pirmaisiais nuotolinio darbo eros metais, tačiau kai kurie darbuotojai rado kitą būdą, kaip pailsėti nuo darbo. Kai kurie darbuotojai, užuot išnaudoję savo apmokamas atostogas ar net išėję iš darbo, renkasi „atostogavimą“ oficialiai apie tai net neinformuodami savo viršininkų.

Laimę gali būti sunku apibrėžti, tačiau Z karta (gimę nuo 2003 m.) tikrai žino bent vieną dalyką, kuris padeda ją pasiekti. Neseniai „Gallup“ ir „Walton Family Foundation“ atliktos apklausos duomenimis, 73 proc.

Susidūrę su daugelį metų sparčiai augančiomis būsto ir nuomos kainomis, 50 proc. tūkstantmečio kartos (gimusių 1981–1996 m.) jaunuolių mano, kad jų tėvai turėtų padėti jiems mokėti nuomą, kol jie taupys pinigus, kad galiausiai įsigytų nuosavą būstą, parodė naujausia „Newsweek“ apklausa. Apklausa, kurią vasario 18–19 d. atliko „Redfield & Wilton Strategies“, apklaususi 1,5 tūkst. rinkimų teisę turinčių JAV gyventojų, parodė, kad visose kartose 43 proc.

47 proc. tėvų vis dar padengia savo suaugusių vaikų išlaidas, rodo naujos „Savings.com“ apklausos duomenys. Tai apima viską – nuo atostogų iki kredito kortelių sąskaitų, tačiau 60 proc. teigė, kad remia savo suaugusius Z kartos vaikus (gimusius nuo 2003 m.), mokėdami mėnesinę nuomą, skelbia portalas „Newsweek“. Iš viso, „Savings.com“ duomenimis, tėvai savo suaugusiems vaikams kas mėnesį skiria du kartus daugiau lėšų nei savo pačių pensijų santaupoms.

Drąsūs, savimi pasitikintys ir tobulėti norintys Z kartos atstovai sparčiai įsitvirtina Lietuvos darbo rinkoje. Tai po 1995 metų gimę jaunuoliai – tikra Nepriklausomybės karta. Ši technologiškai ir socialiai sąmoninga karta keičia darbo rinką, kadangi vis dažniau darbo sąlygas ir atmosferą vertina labiau nei darbo atlygį. Apie tai, ką reikėtų žinoti darbdaviams, norintiems organizacijoje išlaikyti motyvuotus ir aktyvius jaunuosius darbuotojus.

Internete žaibiškai plinta kuriozinis vaizdelis, kuriame užfiksuota, kaip vienas paauglys iš Arizonos, JAV, niekaip nesugebėjo konservų atidarytuvu atidaryti skardinės. Šešiolikmetis Davidas norėjo padėti šeimai ruošti vakarienę, tačiau susidūrė su problema, kuri netrukus virto interneto sensacija. Į rankas paėmęs konservų atidarytuvą vaikinas niekaip nesugebėjo išsiaiškinti, kaip naudotis įrankiu, ir ėmė prašyti aplinkinių pagalbos.

Pirkėją ir pardavėją sieja tamprus ryšys, tačiau šiuo metu galios centras – prekybininkų pusėje. Vis dėlto analitikai pastebi, kad situacija keičiasi, o tai – svarbus signalas mažiesiems prekybininkams. „Retail Zoom Baltics“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius konferencijoje „Retail 2018” kalbėjo, kad Lietuva – unikali šalis, mat per 28 metus nuo nelaisvos rinkos pereita prie absoliučiai vakarietiškų prekybos standartų.

Į prekybos rinką plūsta naujieji Z kartos vartotojai. Jie meta iššūkį verslams, kuriems belieka išmokti prisitaikyti. Pasaulyje pripažintas vartotojų ir pirkėjų elgsenos ekspertas atskleidė, kaip 8 punktais galima apibūdinti naujuosius vartotojus. Verslo žinių konferencijoje „Retail 2018” dalyvavęs Kenas Hughesas pasakojo, kad Z karta bus didžiausia vartotojų grupė tiek JAV, tiek Europoje. Iki 2020 metų Z karta sudarys net 40 proc. populiacijos. Tad verslams belieka išmokti pasikeisti.

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. Darbdaviai teigia, kad pati valdžia nesuteikia galimybių kitaip skatinti darbuotojų.

Aštuoniolikmetis Petras Šlekys 8 metus dirba IT industrijoje ir prisistatydamas drąsiai save vadini projektų vadovu. Neįtikėtina lietuvio karjera – naujosios Z kartos pavyzdys. Ją vieni galėtų pavadinti  pasaka, kiti – košmaru. Petras dar būdamas 10 metų sukūrė pirmąjį interneto puslapį ir pardavė jį už 5 litus. Tai buvo jo pirmosios pajamos iš IT sektoriaus. Per 4 metus savomis rankomis jis sukūrė virš 50 įvairioms įmonėms ir projektams. „Tada nebeturėjau laiko to daryti.

Remiantis amerikiečių sociologų William Strausso ir Neil Howe‘o kartų teorija, kas 20 metų užauga nauja išskirtiniais požymiais pasižyminti žmonijos karta. Kiekvienos jų pasaulėžiūrą ir asmenines savybes daugiausia nulemia istorinis laikmetis, tuometinė politinė ir kultūrinė situacija, socialinės galimybės, technologijų proveržis. Išplito idėja, jog tam tikro amžiaus žmones vienija panašūs įsitikinimai, požiūris ir elgesys, kadangi visi jie iki pilnametystės auga tuo pačiu laikotarpiu.

 Pasaulinės tendencijos rodo, kad dabartiniai moksleiviai, vadinamoji Z karta, yra visai kitokie nei buvusios kartos prieš juos. Besikeičiantis gyvenimo tempas, naujųjų technologijų kaita, neišvengiamai keičia jų būdo savybes bei požiūrį į gyvenimą. Deja, ne visi tėvai ir pedagogai supranta, kad kiekviena karta iš prigimties yra kitokia. Užuot priėmę juos tokius, kokie yra, taiko senas ugdymo metodikas ir bando perauklėti savaip. O anot specialistų, tai didelė klaida.

Verslumu pasižymintys Z kartos atstovai yra kūrybingi, smalsūs ir drąsūs. „Būtų gerai, jei jie būtų ir sveiki“, – įsitikinusi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) sveikatinančios mitybos ugdymo dėstytoja Birutė Mielkuvienė. Racionali jaunų žmonių mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei raidai, mokymosi rezultatams, gyvenimo kokybei ir trukmei.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė.  Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.