Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.
- Ar šių metų lietuvių egzaminas buvo sudėtingesnis?
- 2014 metų lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduotis parengta pagal 2011 metais patvirtintą egzamino programą. Joje numatyta, kad mokiniai turi atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį.
Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Tokia pat užduoties struktūra buvo ir 2013 metais. Prie kiekvienos temos buvo pateikti trys privalomi literatūros autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso. 2013 metais prie kiekvienos temos buvo pateikta po septynis autorius, bet po egzamino atlikta analizė atskleidė, kad didesnis autorių skaičius apsunkino temos pasirinkimą mokiniams. Autorių gausa slopino mokinių kūrybinę mintį, trukdė jiems atskleisti savo išprusimą, – 3/5 mokinių negebėjo laisviau samprotauti dėl to, kad buvo valdomi prie temos pasiūlytų 7 autorių idėjų ir siužetų, kuriuos, sugaišdami egzamino laiką, neišvengiamai turėjo apmąstyti rengdamiesi rašyti pasirinkta tema.
2014 metais vieną iš pateiktų temų pasirinkę mokiniai turėjo parašyti ne mažesnį kaip 500 žodžių apimties rašinį. Tokie pat apimties reikalavimai buvo ir 2013 metais mokiniams, kurie mokosi lietuvių mokomąja kalba, tačiau tais pačiais metais mokiniai iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba rašė 400 žodžių apimties rašinį. Bet tų metų mokinių darbų analizė atskleidė, kad apie 90 procentų tautinių mažumų kalba besimokiusių mokinių rašė didesnės apimties darbus, nes mažesnės apimties darbuose mokiniai negalėjo atskleisti temos, neįžvelgė jos problemos, tinkamai nepagrindė. Tad remiantis minėta analize šiais metais buvo suvienodinti rašinio apimties reikalavimai visiems mokiniams.
Egzamino programoje taip pat apibrėžta, kad kiekvienais metais egzamino vertinimo instrukcijos yra peržiūrimos ir griežtinamos. Reikia pabrėžti, kad kalbos taisyklingumo ir raiškos vertinimo kriterijai buvo sugriežtinti tik mokiniams, kurie mokėsi lietuvių mokomąja kalba, o ne mokiniams iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba.
Išvardyti dalykai leidžia teigti, kad 2014 metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas nebuvo sudėtingesnis.
- Kaip manote, kodėl šiemet toks didelis (lyginant su kitų metų rezultatais) neišlaikiusių skaičius?
- Egzamino rezultate atsispindi ne tik konkretaus mokomojo dalyko pasiekimai. Reikia įvertinti, kad yra pakitęs ir mokymosi procesas, ir pačių mokinių mąstymas, mokymosi būdai ir gebėjimai įsisavinti informaciją.
Šio laikmečio problema yra ta, kad dažnas moka skaityti ir rašyti, bet labai mažai ką išmano giliau kultūrine ar istorine prasme. Gyvename tuo laiku, kai aplink mus labai daug ir labai greitai pasiekiamos informacijos, turime tarsi informuotą, daug padrikų žinių turintį, tiksliau, daug apie šį bei tą girdėjusį žmogų, kuris, reikia pripažinti, be kompiuterio, be telefono neturi ką pasakyti.
Be to, informacinės technologijos iš esmės keičia žmonių mąstymą, gebėjimą atsiminti, ilgiau susikaupti ties dėmesio reikalaujančia veikla, tokia kaip skaitymas ir rašymas. Turbūt visi sutiks, kad dažnas mokinys mieliau rinksis žiūrėti filmą, nei skaityti knygą ir tai tiesiogiai susiję su gebėjimu kurti savo tekstą, t.y. rašyti rašinį: juk neperskaitęs kūrinių rašinio neparašysi.
Ieškant suprastėjusio lietuvių (ir ne tik) raštingumo priežasčių pirmiausia dar kartą reikėtų įvardyti informacinių technologijų įtaką. Dabartinė karta išaugo bendravimui plačiai naudodama mobiliuosius telefonus, kuriuose galimybė rašyti žinutes lietuviškai įgyvendinta tik iš dalies – net dabar kai kurių lietuviškų raidžių dalyje išmaniųjų telefonų nėra. Be to, dabartinė karta, jau daug kur vadinama Z karta, iš esmės skiriasi nuo ankstesnių – ji sunkiai susidoroja su uždaviniu nuosekliai ir sistemingai kaupti žinias – būtent jų pirmiausia reikia tam, kad gebėtum taisyklingai rašyti.
- Gal moksleiviai prasčiau paruošiami ar mažiau motyvuoti?
- Atsakant į klausimą apie mokinių pasiruošimą ir jų motyvaciją remiantis tik egzamino rezultatais būtų per daug supaprastinama visa problema. Egzamino rezultatai tik išryškina visą spręstinų klausimų mozaiką. Ir šie klausimai nėra susiję tik su švietimo sistema. Egzaminų rezultatų kontekste tikrai galima svarstyti apie tam tikros mūsų visuomenės dalies orientaciją tik į maksimalius rezultatus, pripažinkime, ne visada įdedant maksimalias pastangas, baigus mokyklą turinčios vienintelį matomą pasirinkimą – stojimą į universitetą, negebančios susirinkti sau svarbią informaciją ir ja remiantis daryti sprendimus.
- Ar šiais metais sudėtingesnis darbų vertinimas?
- Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kandidatų darbų vertinimo komisijoje dirbo 697 vertintojai iš visos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų. Vertinimo komisijoje dirbo savo srities specialistai ir vertinimo profesionalai, kurie dalyvauja vertinimo standartizavimo mokymuose ir turi vertinimo patirties. Lyginant su pernai metais, kai šį valstybinį brandos egzaminą laikyti rinkosi daugiau kandidatų, šiais metais vertintojų darbo krūvis buvo mažesnis. Tradiciškai vertinimo komisija po pirmosios vertinimo savaitės rinkosi į kontrolinį vertinimą, kurio metu pagal įvairius kriterijus dar kartą buvo pervertinta 2030 darbų (9,25 procentų kandidatų darbų). Buvo peržiūrėti darbai, kuriuose nesiremiama privalomu autoriumi, todėl šie darbai, kaip reikalaujama VBE programoje, įvertinti 0 taškų. Taip pat peržiūrėti tų kandidatų darbai, kurie I pusmetyje turi aukštus ar žemus įvertinimus, tačiau per egzaminą, lyginant su pusmečio rezultatais, gavo daug ar mažai.
