Petras dar būdamas 10 metų sukūrė pirmąjį interneto puslapį ir pardavė jį už 5 litus. Tai buvo jo pirmosios pajamos iš IT sektoriaus. Per 4 metus savomis rankomis jis sukūrė virš 50 įvairioms įmonėms ir projektams.
„Tada nebeturėjau laiko to daryti. Užsakymų daugėjo, o mokyklai laiko mažėjo. Konsultavausi su tėčiu, mąsčiau ką daryti. Man patarė samdyti programuotojus, kurie padėtų. Pasamdėm 1–3 ir supratau, kad man labiau patinka koordinuoti darbą, bendrauti su klientais, darbuotojais. Būdamas 14 metų, 9–oje klasėje, mokydamasis Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, aš tapau projektų vadovu. Šiai dienai galiu pasigirti, kad esu dirbęs su tokiomis kompanijomis kaip „Microsoft“, „Google“, „SAP“ ir „Mozilla“. Šios kompanijos suteikė galimybę dirbti 60 proc. mano laiko užsienio šalyse, susipažinti su naujais žmonėmis, kultūromis, išbandyti įvairiausius projektus, dirbti prie produktų, kurie net negalvojau, kad gali egzistuoti“, – taip „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017“ prisistatė jaunuolis.
Vaikinas drąsiai stovėjo prieš pilną salę verslininkų, patyrusių savo srities asų ir pasakojo apie naująją Z kartą, kurią sudominti darbo vieta bus daug sunkiau. Vien aukšto atlyginimo nepakaks.
„Mūsų karta gali susikoncentruoti labai trumpam laikui – 8 sekundėms. Tai sudaro visiškai kitokią kartą nei anksčiau. Tai sudaro kartą, kuri trumpai gali kažką atlikti. Mus lengva motyvuoti, bet mes labai greitai dingstam. Pagal statistiką, kai būsiu 40 metų, aš jau turėsiu 15 darbų. Tai reiškia, kad verslininkų įmonėse investuoti pinigai į žmogų, laiką ir idėjas gali greitai pakliūti pas konkurentą. Vienintelis būdas išlaikyti yra motyvuoti.
Yra trys pagrindinės priežastys kodėl žmonės palieka darbą: atlyginimas per mažas, nepatinka vadovas, neįdomus projektas. Mus motyvuoja faktas, jei galiu pakeisti pasaulį. Jei pasakys, kad galima dirbti su „Apple“ „Google“ produktais, kurie radikaliai pakeis pasaulį, turbūt dauguma sutiks. Be to, svarbi organizacinė struktūra – galimybės laisviau dirbti iš namų, keisti darbinę aplinką, pačius projektus, darbo rotaciją ir pan.“, – pasakoja P. Šlekys.
Tradicinis darbo pobūdis keisis
Nekantrumu pasižyminti karta. Taip pagal P. Šlekio pasakojimą galima pavadinti dabar mokyklose sėdinčius jaunuolius. Jis teigia, kad jei puslapis mobiliajame ekrane krausis lėčiau nei 5 sekundes, didelė tikimybė, kad 98 proc. jo nepamatys, nes tiesiog nelauks. Karta išsiskiria pastabumu detalėms, patiems mažiausiems dalykams, tačiau P. Šlekys pripažįsta, dažnai pamirštamas didesnis paveikslas.
Kalbant apie perversmą darbo rinkoje, kuomet į ją žengs Z karta, atrodo, kad visa tai vyks tik IT sektoriuje. Tačiau P. Šlekys tikina, keisis ir įprastinės, tradicinės specialybės – medicina, teisė.
„Statistika rodo, kad taip. Vis tiek būnant daktaru, priklauso nuo industrijos, bet bet kokiu atveju darbuotojai bus labiau linkę keisti darbus. Ypač tai galioja Vakarų šalyse, kur privati medicina yra populiari, yra galimybė chirurgui ar kokiam daktarui nuolatos keisti darbo aplinką. Gal tai vyks ne kas metus, kaip kitose industrijose, bet kas 2–3, dažniau. Nebebus to darbo kaip mes esame įpratę per 20–30 metų, kuris būna visam gyvenimui“, – sako P. Šlekys.
Ar tokių atvejų vis daugės, kuomet jau 10 metų vaikas pradeda kilti karjeros laiptais – nežinia. Visgi pašnekovas tikisi, kad būtent taip ir bus. Pagrindinė priežastis, komunikacija su Z karta ir matymas, kad jie nori prisidėti keičiant kažką gyvenime.
„Tas noras atsiranda ganėtinai anksti, dėl to atsiranda domėjimasis įvairiomis technologijomis, verslais ir mąstymas, kaip būtų galima pakeisti tą gyvenimą“, – sako jis.
Nors pagal apklausas vyresnieji verslininkai įsitikinę, kad darbuotojus geriausia skatinti atlyginimais, jaunasis projektų vadovas tikina, kad atlyginimas yra tas dalykas, kuris neleidžia demotyvuoti, bet pačios motyvacijos nesuteikia.
„Didinant atlyginimą mes nemotyvuojame žmonių, o sumažiname galimybę, kad bus demotyvuoti. Žinoma, atlyginimo norisi, tačiau jaunimą labiau motyvuoja kiti įrankiai – galimybė pakeisti kažką pasaulyje, prisidėti prie didelių ir žinomų projektų.
Tarptautinės stažuotės leidžia keisti darbo aplinką ir tuo pačiu pasisemti patirties iš užsienio šalių vykdomų projektų. Mano manymu, tai yra puiki galimybė. Dienos pabaigoje tai yra tai, kas motyvuoja. Neleisti atsibosti projektams ar darbams yra tai, į ką turėtų susifokusuoti verslas“, – tv3.lt portalui kalbėjo P. Šlekys.
Jaunų žmonių emigracija nėra blogai
Vaikinas šiuo metu gyvena Londone, kur ir studijuoja. Po 4 metų studijų Londono universiteto koledže, tikisi dar padirbėti užsienyje, o vėliau grįžti į Lietuvą. Emigracija su naująja karta nemažės, sako pašnekovas.
„Visų pirma reikia pažiūrėti kokie sluoksniai emigruoja. Žinome, kad emigruoja žmonės, kurie dirba juodą darbą. Apie juos dažniausiai šnekama. Apie tuos, kurie emigruoja ir turi kažkokią praktiką – mažiau. Tačiau, jie vykdo kažką susiję su Lietuva arba bent jau prisimena savo šalį ir turi norą grįžti. Dėl to manau, kad augimas Z kartoje didins emigraciją, norą keisti šalis. Tačiau kaip namų šalį vis tiek paliks Lietuvą“, – kalba vaikinas.
Nors pasak Petro, Z karta pasižymi mobilumu ir emigracija didės, bet kuriuo atveju pridėtinė vertė keliaus Lietuvai.
„Daug pažįstu žmonių iš jaunosios kartos, kurie dirba užsienio šalyse vien dėl kapitalo galimybių, ar vien dėl užsienio investicijų . Tačiau dirba su įvairiausiais projektais, kurie arba susiję su Lietuva, arba kažkaip kitaip garsina Lietuvos vardą ten. Todėl neakcentuočiau, kad emigravimas yra blogas dalykas. Užsienyje yra daugiau galimybių. Vis minime vieną ar dvi šalis, bet juk yra daug daugiau. Ir emigruoti ten, kad gerintum ir prisidėtum prie užsienio įmonės veiklos, kuri gal nėra įsisteigusi Lietuvoje, nėra blogai. Jei pakankamai tai darysime, gal sugebėsime tą įmonę atvesti į Lietuvą“, – mano vaikinas.
Jo nuomone kompanijos Lietuvoje ganėtinai gerai vystosi informacinėse technologijose, dirbama efektyviai bei darbuotojai turi noro darbuotis, ko nėra kitose šalyse. Visgi Lietuvoje šiek tiek atsiliekama. P. Šlekys svarsto, kad taip yra arba dėl to, kad nėra specialistų, arba prisirišama prie vienos technologijos ir pagal ją 10 metų dirbama.
Verslams neišvengiamai reikės keistis
Dabartiniams darbdaviams Z karta gali tapti tikru galvos skausmu. Tradiciniais metodais jų darbe neišlaikysi.
„Visos įmonės turės pradėti dirbti su Z karta. Klausimas yra, kokias priemones įdiegti. Ir viena jų, organizacinių struktūrų pokytis. Mes turime tradicinę struktūrą – yra vadovas, viskas eina iki pat valytojo. Ta struktūra nelabai veikia su Z karta ir matome, kad visos didesnės kompanijos šią struktūrą yra jau pakeitusios į įvairias kitas: nuo matricų sistemų iki kitų. Galimybė būtent senoms sistemoms padaryti tokį radikalų pokytį, atves ir leis tobulėti jų srityje, augti bei nebankrutuoti“, – sako Z kartos atstovas.
Dauguma didžiųjų Lietuvos verslininkų savo karjerą pradėjo nepriklausomybės laikais. Natūralu, kad 25 metus dirbant pagal vieną kurpalį, gali būti sunku pasikeisti. P. Šlekys patvirtina. Su žmonėmis, kurie daugybę metų valdo savo verslą pagal vieną metodiką yra sunku komunikuoti ir bandyti pakeisti jų požiūrį.
„Tačiau manau, kad atėjus tam tikram metam ir tikėkimės, kad tai nėra per vėlai, vis tiek šie žmonės susipras. Nesakau, kad šie pokyčiai turi įvykti dabar. Jei ir toliau yra augimas tai puiku, bet kažkuriuo etapu reikės keistis. Taip veikia visa ekonomika. Mes nuolatos turime keistis ir tobulėti. Kad ir koks verslininkas būtų, kažkada pastebės – ar pagal skaičius, ar pagal tai ką darbuotojai sako, kad reikia kažką keisti“, – įsitikinęs vaikinas.
Savo kartai, naujajai augančiai Z kartai, jis pataria: analizuoti situaciją iš visų pusių.
„Vienas iš svarbiausių dalykų, kas man padeda, yra bandymas analizuoti situacijas iš įvairių pusių. Mes žiūrime į situaciją iš savo pusės ir kartais sutinkame, kartais ne. Tačiau jei pažiūri iš kito žmogaus perspektyvos, iš įmonės, kliento perspektyvos, tai suteikia galimybę racionaliai priimti sprendimus. Ir tai galioja ne tik versle, bet ir pačiame gyvenime“, – sako P. Šlekys.
