Lietuvos verslas

Naujasis Seimas ketvirtadienį svarstys 2025 metų valstybės biudžeto projektą, kurį parengė kadenciją baigianti Ingridos Šimonytės Vyriausybė. Išrinktasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas abejoja, ar naujasis Seimas šį projektą keis iš esmės – toks poreikis, anot jo, yra, bet nėra lėšų.   „Reikia žiūrėti realybei į akis. Didelių pakeitimų vargu, ar galima tikėtis iš Vyriausybės, netgi, iš naujosios, kuri atneš galutinį variantą.

Nemaža dalis gyventojų nereikalingus daiktus parduoda įvairiose internetinėse platformose. Neseniai iš vienos jų žmonės sulaukė pranešimo – prašoma pateikti savo asmens kodą. Gyventojai sunerimę ėmė įtarinėti, kad pranešimus siunčia sukčiai. Vis tik paaiškėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įpareigojo pardavimų platformas teikti duomenis apie savo vartotojus.

Lietuviai labiausiai Baltijos šalyse yra nusiteikę metų pabaigoje leisti pinigus vartojimui ir mažiausiai ketina investuoti ar taupyti, rodo „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvos respondentai labiausiai nusiteikę išleisti pinigus vartojimui: įsigyti naują automobilį (9 proc. lietuvių, po 5 proc. latvių ir estų), išvykti į kelionę užsienyje (25 proc. lietuvių, 17 proc. estų ir 20 proc.

„Via Lietuva“ atstovai ketviradienį susitiko su „Teltonika“ statomo technologijų parko projektuotojais „Holo projects“ ir aptartų tolesnius veiksmus dėl greitesnių projekto  sprendinių įgyvendinimo galimybių. Pasak „Via Lietuva“, susitikimo metu buvo peržiūrėti bendrovei pateikti projektiniai sprendiniai bei aptartos galimybės, kaip juos būtų galima įgyvendinti atlikus būtinus teisės aktų pakeitimus.

JAV informacinių technologijų įmonė „Rocket Software“ pristatė „NextGen Academy“ iniciatyvą skirtą rengti rinkoje paklausius IT talentus. Nuo pirmadienio pusės metų apmokamą praktiką pradėjo 24 asmenys, o pabaigusiems kursą bus pasiūlyta dirbti „Rocket Software“. Kaip aiškina „Rocket Software Lithuania“ direktorė Elinga Kavaliauskienė, šie talentai mokysis „low-level“ (žemo lygio) programavimo, būtino verslui skirtų kompiuterinių sistemų stebėjimo, duomenų analizės ir veiklos optimizavimo produ...

Tarandės tunelio statybų pradžia jau aiški – darbai prasidės 2025 metų pradžioje, o juos užbaigti planuojama per 11 mėnesių. Šis projektas, kurio vertė siekia 6,2 mln. eurų su PVM, taps svarbiu žingsniu sprendžiant ilgametę eismo problemą Vilnius–Panevėžys magistralėje ties posūkiu į Tarandę. Spūstys šiame ruože, ypač piko valandomis, tapo įprastu reiškiniu jau nuo 2017 metų, kai buvo atidarytas Vilniaus vakarinis aplinkkelis.

Ministrų kabinetas leido pradėti žemės Panevėžyje išpirkimo visuomenės poreikiams procedūras, šiose teritorijose planuojant įrengti europinės vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūrą. Šį Susisiekimo ministerijos projektą Vyriausybė priėmė trečiadienio posėdyje, pritarusi Panevėžio geležinkelio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajam planui. Vakarinėje miesto dalyje šalia esamo transporto mazgo, aplinkkelio, planuojama įrengti „Rail Baltica“ tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį.

Švedija rimtai tiria galimą Kinijos laivo vaidmenį sugadinant du kabelius Baltijos jūroje, trečiadienį remdamasis šaltiniais skelbia portalas „Financial Times“ (FT). Remiantis laivybos stebėjimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis, plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.

Laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys abejoja Prezidentūros pasiūlyta idėja sujungti Energetikos bei Susisiekimo ministerijas bei įkurti Infrastruktūros ministeriją. Anot jo, iki 2050 m. yra numatytos didelės investicijos, infrastruktūriniai projektai, o jų įgyvendinimui reikalingas „stiprus šeimininkas“ – Energetikos ministerija. „Energetikos ministerija atsakinga už visą Lietuvos energetikos plėtrą.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje elektros energijos pagaminta 37 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Litgrid“, 69 proc. šalyje sugeneruotos elektros pagamino atsinaujinantys ištekliai. „Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. 2023 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių leistina generuoti galia šalyje siekė 2141 MW, per metus ji išaugo 56 proc. ir trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 3330 MW.

Prasidėjusiu nuolaidų maratonu pasinaudoti bando ir sukčiai. Internete plinta kenkėjiškos nuorodos, kurios veda į kenkėjiškas žymiausių Lietuvos prekybos centrų internetines parduotuves.  Kaip rašoma pranešime, lapkritį išaugus apsipirkimų bumui, nustatyta daugiau nei 4000 kenksmingų domenų, todėl pirkėjams patariama atidžiau elgtis spaudžiant nuorodas, šalia kurių minimi tokie žodžiai kaip „nuolaida“, „Black Friday“, „akcija“ ir pan.

Lietuva saulės elektrinių įrengimui ant Ukrainos mokyklų ir gydymo įstaigų skyrė 5 mln. eurų. „Skiriame 5 mln. eurų Vystymojo bendradarbiavimo fondui, kad būtų galima įrengti atsinaujinančios energetikos objektus, tai yra saules elektrines ant įvairių Ukrainos mokyklų, gydymo įstaigų, pirmiausia, ten, kur jos yra atnaujintos Lietuvos lėšomis“, – trečiadienį posėdžio metu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Trečiadienį Ministrų kabinetas nutarė investuoti beveik 11,2 mln. eurų Finansų ministerijos lėšų į Giraitės ginkluotės gamyklą. Tikimasi, kad tai leis anksčiau pradėti naujos gamybos linijos įrengimo darbus, padvigubinsiančius esamus bendrovės gamybos pajėgumus. Nutarimo projekte rašoma, kad už šias lėšas valstybė padidins bendrovės įstatinį kapitalą ir įsigis 385,3 tūkst. įmonės akcijų, kurių bendra vertė lygi investuotai sumai.

Ketvirtadienio naktį bus vykdomas IT sistemų atnaujinimas, todėl gali sutrikti „Swedbank“ teikiamos paslaugos. Pasak banko, duomenų bazių atnaujinimo darbai vyks iš naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, tarp 0.00 ir 4.30 val. Jų metu interneto banku besinaudojantys klientai gali susidurti su trikdžiais. Trumpalaikius sutrikimus gali pajusti ir duomenų bazių atnaujinimo metu banko išduotų mokėjimo kortelių savininkai.

Trečiadienį laikinai pareigas einančių ministrų kabinetas vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo Tarptautiniam Vilniaus oro uostui suteiktas žinomo kompozitoriaus ir dailininko vardas. Nutarimu nuspręsta, suteikti simbolinį „Čiurlionio“ vardą oro uostui, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

Integruota atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ sutartį su verslo banku „OP Corporate Bank“. Pagal ją numatyta grupės dukterinės įmonės „Ignitis renewables“ valdomiems saulės ir vėjo elektrinių parkams Vakarų Lietuvoje skirti  19,3 mln. eurų. „Esame savo regiono energetikos transformacijos priešakyje ir siekiame sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą. Mūsų strateginis tikslas iki 2030 m. turėti 4–5 gigavatus (GW) veikiančių žaliųjų pajėgumų.

Per tris šių metų ketvirčius „LP Express“ paštomatais keliaujančių ir kurjerių gabenamų siuntų skaičius augo daugiau nei 20 proc., iki 6,8 mln. eurų, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, trečiadienį pranešė Lietuvos paštas. Pasak bendrovės, išaugusį siuntų kiekį lėmė didėjusios e. prekybos apimtys, nauji klientai bei praplėsta esamų paštomatų talpa. „Nepaisant daugiau nei penktadaliu išaugusio siuntų kiekio, 98 proc. siuntų gavėjams pristatėme jau kitą darbo dieną.

Labdaros ir paramos fondo „Dronų sąjunga“ vadovas Adas Jakubauskas kviečia gyventojus dalyvauti konkurse, skirtame inovacijų, susijusių su bepiločiais orlaiviais (BO), finansinei paramai gauti. Fondas siūlo projektams iki 20 tūkst. eurų, o dalyvauti kviečiami ir mokslininkai, ir mėgėjai, ir moksleiviai. „Kviečiame teikti paraiškas finansavimui gauti, skelbiame pirmąjį šaukimą.

Vilniaus oro uostui nuo 2025-ųjų penkeriems metams siūloma suteikti ir simbolinį kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Šį klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Kaip nurodoma premjerės Ingridos Šimonytės parengtame nutarimo projekte, oro uostui suteikti simbolinį M. K. Čiurliono vardą siūloma siekiant jo vardo ir kūrybos paveldo sklaidos bei tąsos, taip pat minint 150-ąsias dailininko gimimo metines.

Bankai Lietuvoje ilgą laiką dirba kur kas pelningiau nei daugelyje kitų šalių. Viena iš to priežasčių – nemažos paslaugų kainos klientams. Vis dėlto, panašu, kad po Lietuvos banko sprendimo, bankai yra priversti jas mažinti. Bent jau taip galima spręsti iš vieno didžiausių Lietuvoje veikiančių „Luminor“ bankų. Trečiadienį jis išsiuntė klientams laiškus su naujais paslaugų tarifais, kurie įsigalios nuo 2025 m. pradžios. Ir kaip bebūtų netikėta, nuo Naujųjų jie bus mažesni.

Klaipėdos savivaldybė primena, kad gyventojai prašymus-paraiškas kompensacijoms už būsto šildymą gali teikti viso 2024–2025 metų šildymo sezono metu. Kaip nurodoma pranešime, kompensacija bus skiriama už visą sezono laikotarpį (grąžinama atgaline data nuo šildymo sezono pradžios – 2024 m. spalio mėnesio). Gyventojai, norintys gauti kompensaciją už visą šildymo sezoną, turi prašymą pateikti iki mėnesio, kurį baigiasi šildymo sezonas pabaigos.

Kuršėnų bendruomenei pristatytas daugiau 300 mln. vertės Ramūno Karbauskio valdomos žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupės „Agrokoncernas“ giluminio grūdų perdirbimo gamyklos statybų projektas, pranešė grupė. Techninio projekto rangovas „Panevėžio statybos trestas“ (PST) pradeda rengti gamyklos statybos techninį projektą, todėl Kuršėnų seniūnijoje vyko trečiasis viešas susitikimas su vietos bendruomene. „Įgyvendinus šį projektą Kuršėnai taptų Šiaulių regiono ekonomine širdimi.

Juodasis penktadienis kasmet pritraukia tūkstančius sutaupyti norinčių pirkėjų, tačiau šis laikotarpis taip pat sukuria palankią aplinką sukčiams. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pastebi, kad per šią prekybos šventę kibernetinių incidentų skaičius išauga, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Lapkričio pabaigoje NKSC fiksuoja daugiau kibernetinių incidentų, susijusių su internetiniu sukčiavimu, ir tokia tendencija tęsiasi iki pat Kalėdų“, – sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.

Lietuvos teismas panaikino 2,76 mln. eurų vertės verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai valdomos farmacijos ir medicinos produktų gamybos ir prekybos grupės „Pharmasanta Group“ įmonės „Concept 4 Clinic“ bei jos valdomos Estijos įmonės „Novel Clinic Assets“ (NCA) vadovo turto areštą. Turtas pirmos instancijos teismo prieš kelis mėnesius buvo įšaldytas Estijos teismui nagrinėjant tos šalies nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Hepsor P113“ ginčą su jos pastato buvusia nuomininke NCA.

Beveik kasdien galima išgirsti apie sukčių apgavystes. Dažniausiai žmonės pinigų netenka paspaudę įtartinas nuorodas, atskleidę savo asmens duomenis ar pakliuvę į netikras internetines parduotuves. Tačiau panašu, kad sukčiai darosi vis pavojingesni. Pinigus jie gali tiesiog nuskaičiuoti nuo sąskaitos.

Baltijos jūroje sugadinus du povandeninius šviesolaidinio ryšio kabelius, būtina stiprinti žvalgybą ir turėti daugiau patruliavimo, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Dabar akivaizdi išvada, kad mes turime turėti stipresnių žvalgybinių ir stebėjimo pajėgumų Baltijos jūroje, kad greičiau galėtume atsakyti, kas joje vyksta, kas joje juda tuo metu, kokie yra laivai“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė K. Budrys.

Siekdami sutaupyti, keliones planuojate iš anksto? Specialistai primena, kad tokiu atveju svarbu atsižvelgti ne tik į skrydžių ar viešbučių kainas, bet ir pasiskaičiuoti, kada jums priklausys didžiausi atostoginiai. O jų dydį lemia pasirinkta atostogų data – jeigu prieš tai buvę mėnesiai turėjo mažiau dienų, taip pat gavote priedų, premijų ar dirbote viršvalandžius, jūsų atostoginiai bus kur kas didesni.

Sinoptikams trečiadienio naktį Lietuvoje žadant stiprų vėją su krituliais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) padvigubino budinčių brigadų skaičių pajūrio regione. Nuo ankstyvo ryto operatyviai reaguoti į pranešimus apie tinklo pažeidimus ir elektros energijos tiekimo sutrikimus bus pasiruošę 218 brigadų, nurodo ESO. „Daugiausiai tinklo pažeidimų įvyksta dėl stipraus vėjo verčiamų medžių ir lūžtančių šakų nutrauktų laidų.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Žiemos švenčių laikotarpis kasmet tampa nemenku iššūkiu kiekvienų namų biudžetui – galvą priverčia sukti ilgas dovanų bei patiekalų sąrašas. Su šūkiu „Daugiau Kalėdų, kai pigiau“ šventes pasitinkančio prekybos tinklo „Rimi“ atlikta apklausa atskleidė, kad šiais metais Lietuvos gyventojai per Kalėdas planuoja taupyti, daugiau dėmesio skirdami rankų darbo dovanoms ir pačių ruoštam šventiniam stalui.

Kiekvieną mėnesį Lietuvoje atsiranda vis daugiau gyventojų, kuriems, be įprastos senatvės pensijos, mokami ir tam tikri priedai – vadinamieji pensijų anuitetai. Jie priklauso dalyvavusiems pensijos kaupime privačiuose pensijų fonduose. Anuitetų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo, kokią dalį savo algos sumokėjo į fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams.

Visame pasaulyje minimas Juodasis penktadienis skatina pirkimo bumą ir didina aplinkos taršą – impulsyvus vartojimas dažnai virsta pakuočių ir nereikalingų atliekų kalnais. Vilnius, pelnęs „Europos žaliosios sostinės 2025“ titulą, kviečia atkreipti dėmesį į perteklinį vartojimą, planuoti pirkinius atsakingai ir impulsyvumą keisti prasmingomis veiklomis.

Laikinai krašto apsaugos ministro pareigas einančio Lauryno Kasčiūno pasisakymas, kad kariuomenė nepirko ir nepirks iš svarbius projektus įgyvendinančios bendrovės „Teltonika“, ne vieną privertė pakelti antakį iš nuostabos. Ypač po to, kai bendrovės savininkas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratijos ir valdžios neveiklumo stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės vertės investicijas į lustų gamyklą.

Nusprendus nepratęsti sutarties su teisėsaugos akiratyje atsidūrusia mokėjimų platforma „Foxpay“, nuo gruodžio 3-ios dienos Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriuose nebebus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais. Kaip teigia institucija, bus permainų ir sumokant valstybės rinkliavas už teikiamas migracijos paslaugas – klientai vietoje galės sumokėti tik naudodamiesi banko kortelėmis.

Metinė infliacija euro zonoje spalį pakilo iki 2 proc. nuo rugsėjį buvusių 1,7 proc., o Europos Sąjungoje (ES) pakilo nuo 2,1 proc. iki 2,4 proc., skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvos metinė infliacija spalį siekė 0,1 proc. 2023 m. spalį euro zonos metinė infliacija siekė 2,9 proc., o visoje ES – 3,6 proc. Daugiausiai prie metinės infliacijos prisidėjo paslaugos – sudariusios 1,77 proc. punkto nuo visos infliacijos, taip pat maistas, alkoholis ir tabakas – sudaręs 0,56 proc.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad kilus „Teltonikos“ skandalui, Vyriausybei nebus kito kelio kaip priimti ryžtingus sprendimus siekiant mažinti biurokratijos pelkę. Tačiau, anot jo, pirmiausia reikia išsiaiškinti esminę problemos priežastį. „Pirmiausia reikia ramiai išsiaiškinti kur čia yra problemos esmė. Ar tai yra tai, kas įvardinama kaip keršto akcija, nors jei tai yra susiję būtent su tuo, tai kerštauti ir kalbėti apie 3,5 mlrd.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja apie nuo kitų metų laukiančius pokyčius – paramą iš gyventojų skirtos 1,2 proc. gyventojų pajamų mokečio (GPM) dalies gauti galės tik nevyriausybinės organizacijos (NVO). „Pasikeitus Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatoms, nuo 2025 m. sausio 1 d. paramą iš gyventojų skirtos 1,2 proc.

Vertindamas „Teltonikos“ skandalą prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad incidentas galėtų „supurtyti valdžios institucijų pelkę“. Anot jo, šiuo metu yra susiformavę netinkami ir ydingi institucijų veikimo modeliai, kurių keitimo turėtų nedelsiant imtis naujoji Vyriausybė. „Galbūt „Teltonika" atvejis supurtys mūsų valdžios institucijų ‚pelkę“. Kitaip turbūt nepavadinsi. Per eilę metų susiklostė ydingos schemos, kurios leido tarpti tokiam piktybiškam sprendimų priėmimo modeliui.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu yra per anksti daryti išvadas, dėl ko buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos. Vis tik jis pažymėjo, kad yra įmanomas tiek piktybiškos veiklos, tiek negebėjimo laikytis procedūrų variantas, o aplinkybes dabar siekiama išsiaiškinti kartu su saugumo institucijomis. „Baltijos jūroje jau matėme kritinės infrastruktūros pažeidimo atvejų.

 Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti NATO lygmenyje. „Nieko naujo. Matome, kad karyba keičiasi, saugumas tampa vis lakesnis, labiau išplėstinis.

 Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad sabotažo ar diversijų galimybės dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nėra atmetamos, nes dėl to jau buvo įspėta anksčiau. Anot jo, šiuo metu laukiama saugumo tarnybų informacijos. „Mes turime saugumo tarnybas, kurios tą informaciją pateiks, kai ateis laikas. Bet sabotažo ar diversijų galimybės niekas neatmeta, nes apie tai jau buvo įspėta anksčiau.

Garsiausias verslumo šou „Rykliai“ keliasi į Lietuvą. Penki žinomi šalies verslininkai pasiryžę išgirsti genialiausias TV3 projekto dalyvių verslo idėjas, o kai kuriems iš jų netgi atverti savo pinigines ir jas finansuoti. Vienas iš projekto investuotojų – nekilnojamojo turto plėtros, statybos paslaugų įmonių grupės „Eika“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje virš 2 mln. gyventojų dažniau ar rečiau naudoja socialinį tinklą „Facebook“. Jis, kaip ir „Instagram“, priklauso kompanijai „Meta“, kurios didžiausias akcininkas yra JAV milijardierius Markas Zuckerbergas. Nenustebkite, jeigu vieną dieną telefone ar kompiuteryje pastebėsite įspėjimą apie svarbiausių nuostatų pasikeitimą. Kiek anksčiau jau kitose šalyse „Facebook“ pasiūlė mokamą socialinio tinklo versiją be reklamų.

Norint išvengti biurokratinių ir kitų problemų aukštųjų technologijų bendrovei „Teltonika“ vystant milijardinės vertės parko „Teltonika High-Tech Hill“ projektą Vilniuje, Vyriausybėje turėtų būti paskirtas šio projekto šeimininkas, sako prezidento patarėjas ekonomikos klausimais.

Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ pagrindinei bendrovei „Grigeo“ nepavyko išvengti prievolės parengti Grigiškių tvenkinio valymo planą.

Sulaukusieji pensijos paprastai renkasi vieną iš dviejų kelių. Vieni eina į užtarnautą poilsį, daugiau laiko skiria šeimai, augina anūkus, džiaugiasi pomėgiais. Tuo metu kiti lieka darbo rinkoje, nes iš pensijos nepragyvena arba tiesiog nori jaustis reikalingi. Nieko neveikiant, jokių mokesčių mokėti – kitaip nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje pensijų išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių, nuo jų nereikia mokėti socialinio ar sveikatos draudimo įmokų.

Praėjusį penktadienį paskelbta, kad „Teltonika“ Lietuvoje nebestatysianti Taivano puslaidininkių lustų gamyklos. Įvardintos priežastys – šalyje trūksta elektros pajėgumų, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija stabdo žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei.  „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovui Arvydui Paukščiui apie tai pranešus socialiniame tinkle „Linkedin“ viešojoje erdvėje kilo skandalas.

Ekonomistai vardija, kad oraus atlyginimo turėtų užtekti ne tik maistui ir būsto mokesčiams, bet ir pramogoms – kinui ar teatrui, kelionėms, taupymui, brangesniems pirkiniams. Tačiau jie pažymi, kad oraus atlygio dydis sostinėje ir regionuose gali skirtis. Tuo metu darbuotojų atstovai skaičiuoja, kad nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis į rankas turėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų atlygį. O jeigu augina vaikus, pajamos turėtų būti dar didesnės.