Nieko neveikiant, jokių mokesčių mokėti – kitaip nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje pensijų išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių, nuo jų nereikia mokėti socialinio ar sveikatos draudimo įmokų. Tokie pensininkai draudžiami valstybės lėšomis.
Kita vertus, nusprendę dar šį tą gyvenime nuveikti, mokesčius mokėti turi, nes nuo jų „Sodra“ atleidžia ne visus. Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad netrukus išeis į pensiją.
„Tačiau ketinu dirbti ir tapusi pensininke, ketinu išsiimti verslo liudijimą. Tačiau nustebau, kad vis tiek turėsiu mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
Kažkokia nesąmonė, jeigu nedirbčiau, o tik gaučiau pensiją, juk PSD nereikėtų mokėti. O dabar noriu papildomai prisidurti prie pensijos ir valdžia mane papildomai ir apmokestina“, – piktinosi moteris.
Tuo metu statybininkas Saulius iš Panevėžio išėjęs į pensiją toliau dirba su individualios veiklos pažyma.
„Kai tapau pensininku, galiu nebemokėti PSD. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau dirbti ir gaudamas pensiją“, – džiaugėsi vyras.
Nuo mokesčių atleidžia ne visus
„Sodra“ skaičiavo, kad dirbančių pensininkų daugėja, pernai jų buvo 74 tūkst., o šiemet jų jau 79 tūkst.
Anot „Sodros“, ne visi dirbantys pensijų gavėjai yra atleidžiami nuo mokesčių, jų nemoka tie kurie dirba su individualia veikla.
Taip pat išimtys taikomos tais atvejais, kai alga nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
„Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija.
Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis – tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, socialinio draudimo įmokų „grindys“ tai priemonė, kuri užtikrina socialines garantijas tiems darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą.
„Net jei žmogaus alga mažesnė nei MMA, darbdavys privalo sumokėti įmokų nuo sumos ne mažesnės nei MMA. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia“, – sakė „Sodra“.
Skiriasi veiklos, todėl vienus apmokestina, kitų – ne
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad pensininkai apmokestinami skirtingai, nes skiriasi jų veiklos pobūdis.
„Verslo liudijimas ir individuali veikla yra skirtingos veiklos formos. Verslo liudijimas dažniausiai taikomas smulkiai prekybai ar paslaugoms, kur veikla yra labiau epizodinė. Tuo metu, individuali veikla gali apimti platesnį veiklų spektrą ir dažnai yra nuolatinė bei tęstinė veikla“, – komentavo ministerija.
Ji vardijo ir dar vieną priežastį, kodėl vieni dirbantys pensininkai moka PSD, o kiti nemoka.
„Skirtingos veiklos formos turi skirtingus mokesčių administravimo reikalavimus. Verslo liudijimas yra paprastesnė forma, kur mokesčiai yra nustatomi iš anksto ir mokami už tam tikrą laikotarpį. Individuali veikla reikalauja pajamų ir išlaidų apskaitos, todėl mokesčiai yra skaičiuojami nuo faktiškai gautų pajamų“, – aiškino ministerija.
Nors vieni į pensiją išėję gyventojai turi mokėti mokesčius, o kiti ne, ministerija tikina, kad tokiu būdu tik nori užtikrinti, kad visi savarankiškai dirbantys asmenys, įskaitant pensininkus, turėtų prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir būtų tinkamai apdrausti, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį ir pajamas.
Gali įmokas mokėti ir savanoriškai
Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos.
Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas – pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jei jie gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Kad būtų neskaičiuojamos įmokos, žmogus turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir dokumentus, kad gauna minėtą išmoką.
„Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
Dirbančių pensininkų pensijos didėjo pavasarį
Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija, arba netekto darbingumo pensija.
„Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo pensijos.
Dirbantys pensininkai naujo dydžio pensijas gavo nuo kovo. Pensijos buvo atnaujintos atsižvelgiant į praeitais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių“, – komentavo „Sodra“.
Kadangi pensijos perskaičiuojamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo kovo, sumokama taip pat nepriemoka už pirmuosius du šių metų mėnesius.
Vidutinė pensija šiuo metu siekia 597,9 euro.
Dirba ne tik dėl pinigų trūkumo?
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkių Kristinos Zitikytės ir Gindrutės Kasnauskienės pernai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.
Mokslininkai dažniausiai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingam visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis — „dirbu, nes noriu“.
Kita vertus, pasirinkimą dirbti ilgiau gali lemti finansinė būtinybė, kuri atskirais atvejais gali būti vienintelis ir pagrindinis motyvas – „dirbu, nes reikia“.
