Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su „Sodra“ nusprendė, kad taip darydami gyventojai savotiškai apgaudinėja sistemą ir kitus bendrapiliečius. Taigi taip užsidirbti pensijos nebeleis.
Galima sutaupyti daug mokesčių
Jeigu žmogus dirba pagal darbo sutartį, nuo visų gaunamų pajamų jam reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir visų rūšių socialinio draudimo įmokas, tarp jų – ir pensijų draudimo.
Tokiu atveju „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcijas (VMI) mato tokias pačias vienodo dydžio žmogaus pajamas.
Pavyzdžiui, uždirbdamas vidutinį 2200 eurų atlyginimą iki mokesčių, po jų ir įmokų į rankas žmogus gauna 1356 eurus. Taigi „Sodrai“ ir VMI turi atiduoti 844 eurus.
Tiek sumokėjęs už vieno mėnesio darbą jis sukaupia ir vieno mėnesio pensijų draudimo stažą.
Tačiau norint užsitikrinti tiek pat stažo ir tokio paties dydžio bazinę pensiją, mokėti galima (ar bent buvo galima) daug mažiau.
Tam užteko dirbti mažojoje bendrijoje, savarankiškai, o ne pagal darbo sutartį, įmokas „Sodrai“ mokėti tik nuo minimalios algos, o GPM visai nemokėti ir VMI nedeklaruoti jokių pajamų.
Pavyzdžiui, jeigu mažoji bendrija kiekvieną mėnesį „Sodrai“ už savo narį moka socialinio draudimo įmokas nuo minimalios algos, bet iš bendrijos jis negavo pajamų, tada nereikės nieko deklaruoti ir mokėti jokio GPM.
Taigi, sumokėjęs 80,57 euro pensijų draudimo (t. y. 8,72 proc. proc. tarifą nuo 924 eurų minimalios algos), jis užsitikrins tiek pat pensijų stažo, kaip ir 844 eurus sumokėjęs žmogus.
Pagal dabar galiojančią tvarką, bendrajai pensijos daliai užtenka minimalaus pensijų stažo – 15 metų. Ir ji bus tokia paties dydžio (dabar – 246,1 euro), kaip dirbus 33 metus.
Mokant pensijų draudimą tik nuo minimalios algos per 15 metų išeitų 14,5 tūkst. eurų (skaičiuojant pagal dabartinį dydį). Šią sumą padalijus iš bazinės pensijos dydžio, išeina, kad jau po 5 metų pensijoje sumokėtos įmokos visiškai atsiperka. O realiai atsiperka dar greičiau, nes kasmet bazinė pensija indeksuojama.
Kai kurie specialistai naujienų portalui tv3.lt neoficialiai sakė, dalis gyventojų iš tikrųjų taip naudojosi sistema – mokėdami daug mažiau užsitikrino tiek pat pinigų pensijoje, kaip ir mokėjusieji daug daugiau.
Galiojusią tvarką „Sodra“ pakeitė
Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pripažino, kad iš tikrųjų nemažai gyventojų ne vienerius metus jai mokėjo įmokas nuo minimalios algos, tačiau gyventojų pajamų mokesčio VMI nemokėjo arba mokėjo daug mažiau. Tačiau galiausiai nusprendė pakeisti taisykles, kad ateityje taip nebūtų.
Šių metų liepą buvo 4932 savarankiškai dirbantys asmenys, kurių deklaruota pajamų suma „Sodroje“ nesutapo su VMI deklaruota pajamų suma už 2023 metus. Šių žmonių nurodomos sumos nesutapo daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Iš jų 1165 asmenys dirbo su individualios veiklos pažyma, 1203 asmenys vykdė individualią žemės ūkio veiklą, 2564 asmenys buvo individulių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir kt. nariai, skaičiavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Sodros“ įmokos mokamos nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų – tai numato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Savanoriško socialinio pensijų draudimo Lietuvoje nėra nuo 2017 metų.
Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis“, – aiškino patarėja.
Jei nutinka taip, kad Apdraustųjų asmenų registre įrašyta draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma skiriasi nuo VMI deklaruotos pajamų sumos, duomenys gali būti tikslinami.
Vis dėlto M. Kozič pripažino, kad tikslinami duomenys tik už 2023 m., ankstesnių laikotarpių duomenys nėra tikslinami.
Tai reiškia, kad už ankstesnius metus žmonės galėjo mokėti santykinai mažiau mokesčių ir užsitikrinti pensijas „savanorišku“ draudimu.
Kodėl panaikino savanorišką pensijų draudimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad savanoriško pensijų socialinio draudimo – galimybės pačiam sumokėti įmokų „Sodrai“ – nebeliko su socialiniu modeliu. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.
„Vienas pagrindinių socialinio draudimo sistemos principų – socialinis solidarumas, kuris reiškia, kad visi dirbantieji pakankamai ilgą laikotarpį moka įmokas ne tik tam, kad vėliau patys gautų išmokas, bet ir tam, kad išmokas einamuoju metu gautų kiti įmokas mokėję žmonės. Tai yra kolektyvinis problemos sprendimo būdas“, – atsiųstame komentare nurodė ministerija.
Anot jos specialistų, jei savanoriškas draudimas būtų buvęs naudojamas būtent taip – mokant ilgalaikes įmokas siekiant ilgalaikių išmokų – tai būtų buvę teisinga, nes toks draudimas būtų panašus į privalomąjį.
„Tačiau Lietuvoje savanoriškas draudimas buvo naudojamas pasirinktinai, kai tai „apsimoka“. Tai nėra kolektyvinis problemos sprendimo būdas, tai individualistinis požiūris, kuris neprisideda prie socialinio solidarumo.
Solidarumo principas ypač svarbus, kai kalbame apie pensijų socialinį draudimą – ši draudimo rūšis išsiskiria itin ilgalaikėmis įmokomis ir išmokomis, pastarosios mokamos iki kol žmogus gyvena“, – nurodė ministerija.
Pasak jos specialistų, palikti „dovaną“ pasirinkti mokėti įmokas, kada norima ir kiek norima, nėra visai sąžininga, kai kalbame apie tuos žmones, kurie dirbdami moka įmokas visuomet ir negali rinktis.
Iki 2017 m. savanoriškuoju pensijų draudimu galėjo draustis visi, kurie nebuvo draudžiami privalomai – nedirbo, nesivertė individualia veikla. Esą toks draudimas įprastinėmis sąlygomis nebuvo populiarus – vidutiniškai per metus juo naudojosi apie 200–500 žmonių.
Tačiau nuo 2013 m., kai atsirado galimybė naujai skiriamoms pensijoms vertinti tik pajamas, gautas nuo 1995 m. sausio 1 d., savarankiškai besidraudžiančiųjų skaičius staigiai šoktelėjo – galimybe „nusipirkti“ papildomo stažo ir palankesne tvarka persiskaičiuoti pensijas pasinaudojo apie 1500 jau nebedirbančių pensijų gavėjų.
