Buvę premjerai įvertino situaciją dėl „Teltonikos“: tai skandalinga

„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovui Arvydui Paukščiui apie tai pranešus socialiniame tinkle „Linkedin“ viešojoje erdvėje kilo skandalas. Šiandien TV3 „Specialioje diskusijų laidoje“ buvę Lietuvos premjerai Gediminas Vagnorius, Andrius Kubilius, Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis ir kandidatas į ministrus pirmininkus Gintautas Paluckas kalbėjosi, kas atsakingas už tokios didelės investicijos stabdymą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Janulevičius dėl „Teltonikos“ situacijos kaltina biurokratiją: institucijos bijo priimti sprendimus, o gal ir pritingi

Prokuratūra vertina informaciją dėl „Teltonika“ projekto stabdymo priežasčių

DIENOS PJŪVIS. Interviu su Paukščiu ir Janulevičiumi: kas kaltas dėl strigusio „Teltonikos" projekto?

Skandalinga situacija

Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tokią situaciją vadino skandalinga bei teigė, kad tokio dydžio investicijos gali lengvai rasti vietą užsienyje. 

„Šitokio lygmens projektas yra asmeninis premjero ar premjerės galvos skausmas ir rūpestis. Ir šį procesą koordinuoja kanceliarija ir kancleris ar kanclerė, kuri yra iš esmės dešinioji premjero ranka ir tai yra tarpinstitucinis koordinavimas, nereikia išradinėti dviračio. Daugybė projektų taip padaryta ir tu tiesiog negali ir pats nežinoti, nesidomėti apie tokio projekto eigą. Yra pastovus atsiskaitymas, kas padaryta.

<...> Aš kažkada kalbėjau, kad su tokia sudėtim (S. Skvernelis kalba apie kadenciją baigiančios Vyriausybės sudėtį, – red. past) ne tik kad į audringą, o ir į ramią jūrą neplaukčiau kalbant apie kai kurių ministrų kompetencijas. Tai dabar akivaizdus rezultatas. „Tiktok’e“, „Facebook’e“ mums buvo labai daug piešiama, kaip čia inovacijos, investicijos ateina į Lietuvą. Nors realiai turime skandalingą istoriją. 

Reikėtų tik „Teltonikos“ vadovui pasakyti lenkam, latviam, estam, kad, gerbiami užsienio šalių partneriai, aš susidūriau su mūsų valsybės abejingumu, kas man pasakys kokias sąlygas per kokius tris mėnesius, kad projektas galėtų pajudėti. Tai trys premjerai atvažiuotų pas jį, nes tokio investicinio projekto reikšmė yra milžiniška. Mes kalbėsime apie tai, kad reikės pinigų kur paimti, tai čia yra pinigai, kurie yra ne tik inovatyvi ekomonika, turinti brangias darbo vietas, tai yra mokesčiai į mūsų biudžetą, tai yra eksportas, kuris generuoja mūsų ekonomikos augimą ir tada galėtume mes finansuoti viešąsias paslaugas. Tai šitokio proceso nevaldymas yra didžiulė gėda, nesvarbu, kas ką dabar besakytų, tai yra skandalinga“, – pažymėjo S. Skvernelis.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad dėl tokios situacijos kalta Vyriausybės nekompetencija bei negebėjimas valdyti procesų. 

„Pirmiausia, tai yra Vyriausybės nekompetencija ir didžiulė gėda. Strateginiams nacionaliniams projektams, nesvarbu, ar tai viešosios investicijos, ar privačios, premjerė turėjo sudaryti koordinacinę komisiją. Ji būtų užsitarnavusi labai daug pliusų, jeigu kiekvieną ketvirtį būtų organizavusi su savo komanda, pasikviečiant investuotojus, kaip sekasi įgyvendinti naujų technologijų labai svarbų Lietuvai projektą. Ir po kiekvieno susitikimo išeini ir duodi žurnalistams interviu. 

Man teko Klaipėdoj įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Tai buvo politinis kapitalas ir tu koordinuoji ar nėra tam tikrų problemų. Toliau reikia suteikti valstybinį statusą. Dabar gėda, kai klausai, kad septynis kilometrus kelio apsauginėje zonoje negalima nutiesti kabelio. Nuo Kauno iki Lenkijos sienos apsauginėje zonoje nutiesėm europinę geležinkelio vėžę, nes pamatėm, kad kitur nenutiesi, nes tikrai bus daug kliūčių, o reikia greitai įgyvendint. Paprasčiausiai nemoka valdyti procesų, su tuo yra didžiulė problema“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Kandidatas į ministrus pirmininkus G. Paluckas situaciją taip pat įvertino kaip skandalingą. 

„Situacija, be jokios abejonės, yra skandalinga. Galų gale tai yra strateginę reikšmę ir statusą turintis projektas, kurio realizavimas yra mūsų strateginis ekonomikos uždavinys. Jo realizavimo metu būtų sukurta nauja nauja ekonomikos šaka – puslaidininkių pramonė, sukurta daugiau nei 6 tūkst. darbo vietų, taip pat susijusių aplinkui papildomų darbo vietų. Tai šio projekto netinkama priežiūra ar valdymas, ir tam tikro institucinio egoizmo neįveikimas, kai kiekviena valstybės įmonė ar įstaiga mato tiktais savo rūtų darželį ir nemato bendro intereso, yra skandalinga ir reikalauja imtis priemonių, kad ne tik tokie, o ir mažesni projektai, kurie taip pat susiduria su biurokratiniu reguliavimu, rastų kelią į dienos šviesą“, – kalbėjo G. Paluckas.  

„Teltonika“ Lietuvoje nebestatys Taivano puslaidininkių lustų gamyklos

Šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.

Apie tai socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje praėjusį penktadienį pranešė „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys.

„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis. 

Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.   

„Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas“, – konstatavo A. Paukštys.

Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.

„Energetikos ministras žadėjo, kad elektros tikrai bus. Kai kreipiausi į LITGRID (elektros perdavimo operatorė – ELTA) – atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110 kV (kilovoltų – ELTA) 7km ilgio kabelius „Fast track“ principu“, – aiškino verslininkas.

„Tada rankų dar nenuleidome. Pasamdėme projektuotojus, per metus paruošėm projektą ir rugpjūtį turėjome gauti statybos leidimą. Derinimai užtruko, kol galiausiai valstybinių kelių tarnyba „Via Lietuva“ užblokavo projektą pareikšdama, kad jie nuolat konfliktuoja su LITGRID, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje, bei pasiūlė projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus“, – dėstė jis.  

Verslininko teigimu, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.

„Aš nepabūgau karo grėsmės, atsisakiau investuoti kitose šalyse. Dabar supratau, kaip brangiai suklydau. Niekada nerėmiau jokios politinės partijos, gal būt todėl mūsų  investicijoms Lietuvoje uždegtas „raudonas“ šviesoforas. Atsiprašau  visų 3 tūkst. „Teltonikos“ darbuotojų, kad sužlugo svajonė pastatyti gražiausią Europoje aukštųjų technologijų parką. Gal pavyks kitur“, – apgailestavo A. Paukštys.

Visą diskusiją žiūrėkite „Specialioje diskusijų laidoje“ per TV3.