„Pirmiausia reikia ramiai išsiaiškinti kur čia yra problemos esmė. Ar tai yra tai, kas įvardinama kaip keršto akcija, nors jei tai yra susiję būtent su tuo, tai kerštauti ir kalbėti apie 3,5 mlrd. eurų investicijos praradimą nėra normalu“, – antradienį žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.
„Ar yra standartas, kuris dažnai būna, kai valstybės tarnautojas daro tai, kas yra parašyta pareigybės aprašymuose, ir kas numatyta instrukcijose, ir niekada nedarys to, kas išeina už jo tiesioginių kompetencijų ribų. Nes kai jie padaro vardan valstybės, tai dažnai tas padarymas pasibaigia ikiteisminiu tyrimu ir vaikščiojimu į teismą“, – svarstė jis.
Įmonėje „Via Lietuva“ visada buvo ypatingai daug biurokratizmo
S. Skvernelis įvardino „Via Lietuva“ bendrovę kaip pavyzdį įmonės, kurioje yra įsivyravęs biurokratizmas. Pasak Seimo pirmininko, yra įsivyravęs požiūris, kad nesiimti veiksmų ir vilkinti procesus yra paprasčiau nei ieškoti sprendimų.
„Su „Via Lietuva“ to biurokratizmo buvo ypatingai daug visuomet. Labai dažnai tai buvo pozicija, kad jeigu negalima daryti, tai reikia atrasti įstatymo, nutarimo, instrukcijos, galiausiai direktoriaus įsakymo punktą, kodėl to negalima daryti. Nedaryti yra paprasčiau, negu galvoti kaip padaryti, nors tas nedarymas užtrunka daugiau laiko, pastangų, resursų kaip sugalvoti“, – sakė S. Skvernelis.
Politikas taip pat mato kelininkų ir inžinierių trūkumą priimant sprendimus „Via Lietuva“ veikloje. Jis pabrėžė, kad problemos ieškoti reikia ne vadovybės rate, bet pačioje sistemoje.
„Kažkada (...) buvo priimti sprendimai, kad toje įmonėje nebeliko kelininkų ir inžinierių, liko tik vadybininkai ir tą procesą pradėjo tik „vadybinti“. To neužtenka, tai yra specifinė įmonė, kur turi įsijungti racionalus, inžinerinis mąstymas ir priimti tuos sprendimus ir pasiūlymus, kurie reikalingi tiesiant kelius ir kelių infrastruktūrą įrengiant“, – teigė jis.
„Kol to požiūrio nepakeisime, galime keisti vadovus įmonės, valdybas kas mėnesį laiko, bet tas aparatas, kuris dažniausiai būna nematomas, bet labai svarbus, jis nepasikeis. Čia biurokratizmas tiesiog yra tai, kas žudo daugelį mūsų sričių“, – aiškino Seimo pirmininkas.
Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas
„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.
Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.
