Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.
Vis tik kai kurie neslepia, kad direktyva įneš ir daug maišaties, pykčių tarp darbuotojų, o tokia priverstinė tvarka, kai visi žino, kiek kas uždirba, esą primena socializmą.
Kas tiksliai pasikeis dėl darbuotojų atlyginimų?
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), šiuo metu Darbo kodeksas neįpareigoja darbdavio atskleisti savo darbuotojams, kiek uždirba tokias pačias ar kitas funkcijas atliekantys kolegos. Tačiau, anot jos, nuo 2026 m. įsigalios šie pagrindiniai pakeitimai.
Pavyzdžiui, darbdaviai nebegalės klausti kandidatų apie jų algą dabartiniame ar buvusiame darbe gauto atlygio dydį.
Taip pat nebus galima drausti darbuotojams atskleisti informacijos apie savo darbo užmokestį. Taigi nebijodami jie galės pasidalyti bent dalimi tokios informacijos.
Be to, darbuotojai turės teisę raštu prašyti informacijos apie jų pačių ir kitų vienodą darbą atliekančių kolegų algą.
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė pastebi, kad informacija apie atlyginimus turėsi būti nuasmeninta – darbuotojai negalės identifikuoti konkrečių žmonių.
Taigi, jei įmonėje dirba 100 tų pačių pareigybių darbuotojų, sužinojus vidutinį atlyginimą bus sunku įvertinti, kas uždirba daugiau ar mažiau, atkreipė dėmesį pašnekovė.
E. Staniulionės vertinimu, direktyva palieka ir daug vietos interpretacijoms, tad tikėtina, kad dalis darbdavių ieškos būdų, kaip išvengti informacijos atskleidimo, pvz., nenurodydami, kaip yra skaičiuojamos ir skiriamos premijos.
Taip darbdaviai gali lengviau kontroliuoti darbuotojus
Anot VDI, pagrindiniai direktyvos privalumai yra darbo užmokesčio skaidrumo didinimas, lyčių lygybė ir tai, kad už už vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis.
Į Seimą išrinkta socialdemokratų atstovė, Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad vis dar turime nemažai darbo vietų, kai tas pačias pareigybes turintys vyrai ir moterys uždirba skirtingai su tomis pačiomis kompetencijomis.
„Todėl direktyva įpraeigos įmones skelbti vidutinį darbo užmokestį pagal lytį, kad darbuotojai galėtų pasitikrinti. Taip pat yra darboviečių, kur net sėdinčiam šalia koelgai negali atskleisti, kiek uždirbi.
Tas slapukavimas yra naudingas tik darbdaviui, kad jis galėtų lengviau kontroliuoti darbuotojus, vienus paskatindamas didesniu atlyginimu, kitų – ne, sudarydamas skirtingas darbo sąlygas“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.
Ji pabrėžė, kad kiekvienas darbuotojas turi žinoti, kiek uždirba atėjęs naujokas, ko ir kiek jis turi padaryti, kad uždirbtų daugiau:
„Darbuotojus reikia skirstyti ne pagal lytį, amžių ar rasę, o pagal jo profesionalumą, išsilavinimą, patirtį, kompetencijas. Nuo to ir turėtų priklausyti atlyginimas.“
Tokiais sprendimais grįžtame prie socializmo?
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas atkreipė dėmesį, kad jau dabar Europos Sąjungoje (ES) viskas yra labai „užbiurokratizuota“.
Anot jo, tuo metu, kai pasaulis tampa vis labiau inovatyvus, priverstinės ES iniciatyvos tiesiog primena socializmą, kai visi viską žinojo.
„Sakykime, kad inžinierius gauna 120 rublių, vyr. inžinierius – 140 rublių, kad ir kokioje gamykloje tu bedirbtum. O kapitalizmo sistemoje viskas vertinama pagal tai, ką žmogus sukuria.
Tai daryti lygybę ar kad tavo kolega žinotų, kiek uždirbi, įneša daug painiavos, emocijų ir priešiškumo. Pvz., kodėl jis uždirba daugiau, kuo aš esu blogesnis?“ – kalbėjo D. Arlauskas.
Jis paminėjo, kad panašiai yra ir su vidutinių atlyginimų skelbimu, kuris esą nieko nepakeitė, tik įnešė daug pykčio ir nepasitikėjimo pamačius, kiek uždirba kiti.
Darbdavių atstovo vertinimu, ES konkurencigumas dar labiau smuks, nes tokie dalykai nekelia produktyvumo.
Anot jo, problemos, kurias mėginama spręsti su direktyva, yra vienetinės, o dėl kiekvieno netipinio atvejo ruošti teisės aktą yra nelogiška:
„Aš, pvz., nenorėčiau, kad mano kolega žinotų, kiek aš uždirbu. Nesuprantu, kam viso šito reikia. Ką mes tuo pasieksime? Valstybėje yra rimtesnių problemų.“
Atlyginimai skiriasi ir 6 kartus – darbdaviams grės baudos?
VDI atstovai irgi pripažino, kad direktyvoje slypi tam tikrų pavojų. Pvz., atotrūkis tarp atlyginimų tiek vyrų, tiek moterų moterų naudai dažnai yra ne tapačiose pareigybėse, o įmonėje apskritai. Kadangi, pvz., moterys dažniau užima prastesnes pareigas.
Be to, pasak inspekcijos, algos skirtumus lemia skirtinga darbuotojų kvalifikacija, išsilavinimas, patirtis, indėlis į rezultaltus ir pan., tad atlyginimų dydžiai gali skirtis net iki 6 kartų:
„Taigi darbdaviams gali kilti iššūkis išlaikyti 5 proc. toleruojamą atlygio skirtumų tarp lyčių ribą.“
Vis tik, VDI teigimu, laikytis direktyvos nuostatų taps privaloma, bus vykdomi planiniai patikrinimai, peržiūrimi darbuotojų skundai ir darbdaviams grės administracinė atsakomybė.
Inspekcijos atstovai primena, kad šiuo metu, jei darbovietėje yra 20 ar daugiau darbuotojų, darbdavys privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, prieinamą visiems darbuotojams, ir joje nurodyti:
- darbuotojų kategorijas pagal pareigybes ir kvalifikaciją;
- kiekvienos jų apmokėjimo formas ir darbo užmokesčio dydžius (minimalų ir maksimalų);
- papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindus ir tvarką;
- darbo užmokesčio indeksavimo tvarką.
Vis tik, pasak I. Ruginienės, net ir turintys 20 ar daugiau darbuotojų darbdaviai eina lengviausiu keliu ir paruošia formalią darbo apmokėjimo sistemą, kurioje net nėra jokių skaičių.
Anot jos, tai nieko nesprendžia, tačiau atėjus VDI inspektoriui darbdavys gali parodyti, kad toks dokumentas neva egzistuoja.
Dėl to, pasak profsąjungų atstovės, ir atsirado ši direktyva, kad spręstų šias problemas ir skaidrintų uždarbio sistemą.
