Portalo tv3.lt skaitytoja Rūta pasakojo, kad jos vyras neseniai vienoje įmonėje įsidarbino kurjeriu.
„Po darbo pokalbio vyrą išsiuntė važinėti su kitu kurjeriu, kad pažiūrėtų, kaip atrodo darbas ir ar sugebės jį dirbti. Taip vyras dvi dienas važinėjo ir dirbo. Tačiau atlyginimo negavo.
Darbo sutartį jis pasirašė po vadinamųjų apmokymų. Tačiau ar tikrai, kol mokosi darbuotojas turi dirbti už dyką?“ – klausė moteris.
Kita portalo tv3.lt skaitytoja studentė Laura irgi atsidūrė panašioje situacijoje.
Ji pasakojo, kad praėjusią vasarą ieškojo padavėjos darbo.
„Turiu vos pusės metų patirtį, todėl daugelis darbdavių įtariai žiūrėjo į mano kandidatūrą. Dalis jų prašė pasibandyti, tai reiškia nemokamai padirbti keletą savaičių. Darbdaviai tikino, kad nori pažiūrėti, ar susitvarkysiu su krūviu.
Nesutikdavau su tokiu pasiūlymu. Tada jie atsisakydavo mane priimti“, – skundėsi mergina.
Visgi po ilgų ieškojimų Laurai pasisekė rasti darbą, kur darbdavys už dyką neprašė dirbti.
„Iš pradžių pasirašiau darbo sutartį, o vėliau prasidėjo mano apmokymai. Dabar ten dirbu jau metus. Darbas man patinka, neturiu kuo skųstis“, – džiaugėsi mergina.
Tačiau ji įspėjo kitus darbuotojus.
„Nesutikite dirbti už dyką. Dalis darbdavių bando apgauti ir ieško pigios, o kartais net nemokamos darbo jėgos“, – sakė ji.
Privaloma sudaryti darbo sutartį
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikino, kas priimdamas į darbą darbuotoją, darbdavys privalo sudaryti su juo rašytinę darbo sutartį.
„Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Dirbti leidžiama tik tada, kai darbdavys pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbo kodekse nustatyta,kad darbdavio pareiga apmokyti darbuotoją tiek, kiek tai būtina jo darbo pareigoms atlikti“, – komentavo VDI.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė irgi komentavo, kad jei apmokymai vyksta darbo metu ir yra būtini darbui atlikti, apmokymai yra laikomi darbu ir už juos turi būti apmokama.
„Tai paaiškinama tuo, kad dažniausia apmokymai yra susiję su darbuotojo pareigų vykdymu arba būtini norint pradėti eiti pareigas, todėl laikoma darbo dalimi“, – komentavo teisininkė.
Apmokymai – darbo dalis
Visgi B. Bacienė pastebėjo, kad darbo kodeksas tiesiogiai nenurodo, kad darbdavys negali pradėti apmokymų be įdarbinimo, tačiau ši taisyklė yra išvedama iš bendrųjų darbo teisės principų, reglamentuojančių darbo sutarties sudarymą, darbo pradžią ir užmokesčio mokėjimą:
Darbo kodeksas numato, kad darbo santykiai prasideda tik tada, kai yra sudaryta darbo sutartis. Be darbo sutarties darbuotojas negali būti pripažįstamas darbuotoju ir darbdavys negali pareikšti teisių ir pareigų, kurios atsiranda tik esant darbo santykiams. Darbo kodeksas įpareigoja sudaryti darbo sutartį raštu ir prieš darbuotojui pradedant dirbti. Pagal darbo kodeksą, darbuotojui turi būti mokamas darbo užmokestis už faktiškai atliktą darbą arba dar kitaip: laiką, kurį darbuotojas skiria darbui. Taigi, tai apima ir mokymus, jeigu jie yra būtini darbo pareigoms vykdyti. Tai reiškia, kad darbdavys turi sudaryti darbo sutartį ir mokėti už apmokymus, jei jie susiję su darbu.
„Taigi, darbo apmokymai yra darbo proceso dalis, ir pagal darbo kodeksą darbo santykiai privalo būti grindžiami darbo sutartimi.
Jei darbdavys nesudarys darbo sutarties ir patikrinimo metu bus nustatyta, kad asmuo yra darbdavio žinioje, yra pavaldus darbdaviui, yra darbovietėje, vykdo darbdavio nurodymus, tai tokie santykiai gali būti kvalifikuoti, kaip nelegalus darbas pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, t.y. darbas nesudarius darbo sutarties raštu“, – įspėjo teisininkė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad apmokymai darbuotojams vyksta ne tik prie įsidarbinant, bet ir darbo metu.
„Darbdaviai negali nemokėti atlyginimo darbuotojui per apmokymų laikotarpį, jeigu darbuotojas jau yra įdarbintas ir turi galiojančią darbo sutartį. Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas privalo gauti darbo užmokestį už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį“, – komentavo B. Bacienė.
