Lietuvos verslas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria spalio pradžioje trijose Lietuvos įmonėse įvykusius tris mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad šiuos incidentus sieja svarbi aplinkybė – visus juos daugiau ar mažiau lėmė nukentėjusiųjų veiksmai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos daugiabučiuose jau investuota į automatinius šilumos punktus, kurie leistų daugiabučių gyventojams įjungti šildymą savo nuožiūra, tačiau tam dar nėra priimti reikalingi pakeitimai teisės aktuose, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. „Tikrai reikėtų keisti (šildymo – ELTA) tvarką.

Dėl tebevykstančių derybų su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ gali vėluoti koncerno planuojamų gamyklos statybų Radviliškio rajone pradžia, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Aš galiu tik pasakyti, kad procesas tebevyksta, derybos tebevyksta. Kadangi derybos tebevyksta, tai nelabai galiu ką ir komentuoti.

Seimui ketvirtadienį teikiami kitų metų valstybės biudžeto, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai. Jiems trečiadienį pritarė kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas. „Turime pareigą pateikti projektą, kol dar nei kampanija (Seimo rinkimų – BNS), nei rinkimai nesibaigę. O tolesni tvirtinimo procesai bus jau kitame Seime.

Nuo policininko, gydytojo ar mokytojo iki Seimo nario ar prezidento, nuo vaikų iki pensininkų išmokas ar algas gauna iš pinigų, kuriuos mokesčių pavidalu sumoka visi mokesčių mokėtojai. 2025 m. gyventojai jų turės sumokėti pastebimai daugiau, nei numatoma šiemet. Taip galima spręsti iš kitų metų valstybės biudžeto projekto, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Planuojama, kad iš gyventojų papildomai bus surinkta daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Kiekvienais metais Lietuvoje yra indeksuojamos senatvės ir kitos pensijos. Dėl to politikai ir valdininkai kasmet giriasi, kiek jos padidėjo. Vis dėlto atidžiau pažiūrėjus, kas buvo žadėta šiems metams, ir kas iš tikrųjų yra, gali kilti klausimas: kur dingo 5 eurai kiekvienam pensininkui? Kur dingo 5 eurai? Beveik prieš metus, tvirtinant „Sodros“ biudžetą ir su juo susijusius teisės aktus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad šiais metais vidutinė senatvės pensija sieks 605 eu...

Lietuvos erdvinės informacijos portalas (geoportal.lt) švenčia savo 15 metų jubiliejų. 2009 m. gegužės 22 d. startavęs kaip duomenų dalijimosi platforma, per šį laikotarpį portalas tapo neatsiejama priemone, palengvinančia prieigą prie geografinės informacijos tiek visuomenei, tiek institucijoms. Pirmuosius veiklos metus geoportal.lt pradėjo su 10 partnerių ir 2,5 tūkst. vartotojų. Šiandien portalo bendruomenė gerokai išsiplėtė: juo naudojasi 25 tūkst. registruotų naudotojų, dar 45 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad artėjančiais metais vidutinė pensija išaugs rekordine 70-80 eurų suma. Kita vertus, ministras abejoja, kad yra finansinių galimybių metų eigoje šias sumas didinti daugiau nei suplanuota biudžete. „Augimas tikrai rekordinis – matome, kad 2025 m. (vidutinė – ELTA) pensija išaugs apie 70-80 eurų per mėnesį arba 800-900 eurų per metus“, – trečiadienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu žurnalistams kalbėjo V. Šilinskas.

Trečiadienį paskelbtas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas, pirmasis numatantis lėšas 3 metams. Kaip teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikimasi, kad toks tvarkos pasikeitimas užtikrins efektyvesnį asignuotų lėšų naudojimą institucijose, o galimybė jas perkelti – sumažins išlaidavimą. „Tai yra pirmas trimetis biudžetas, kur asignavimai yra sudėliojami ateinantiems trims metams. Tai duoda tikrumo ir asignavimų valdytojams, jie tai žino ne tik šiems, bet ir dar dviem metam į priekį.

Kitąmet turėtų išaugti Seimui skirti asignavimai, lėšos Prezidento bei Vyriausybės kanceliarijoms liks panašios, kaip šiemet, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, kitais metais Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų siekti 52,7 mln. eurų, šiemet jis sudaro beveik 47 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo, jog kanceliarijos biudžetas po šio šuolio išliks panašus. 2026-aisiais jis turėtų viršyti 55 mln. eurų, dar po metų – 54 mln. eurų.

Kitąmet Užsienio reikalų ministerijai (URM) skirti asignavimai turėtų augti beveik 15 mln. eurų, vėliau – dar papildomai per 32 mln. eurų, rodo trečiadienį paskelbtas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, kitąmet asignavimai šiai ministerijai sudarys 129 mln. 577 tūkst. eurų, šiemet URM skirta beveik 115 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo, jog URM biudžetas augs dar labiau. Numatoma, kad 2026-aisiais jis sieks 162 mln. eurų, dar po metų – 169 mln. eurų.

Vyriausybė posėdyje pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų.

Teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ paslaugų, teiktų Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai (VSSA, buvęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas), kainodara buvo netinkama – įmonė trejų metų veiklos sąnaudas siekė susigrąžinti per pirmus metus, konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). VPT teigimu, dėl tokių bendrovės veiksmų už paslaugas galėjo permokėti galutiniai vartotojai.

Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. buvo gauta 2,7 tūkst. gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus. „Nustatyti saugikliai, neleisiantys spekuliuoti valstybine žeme.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimas kitąmet auga maždaug 7 mln. eurų, rodo trečiadienį paskelbtas 2025-ųjų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, asignavimai LRT kitąmet sudarys per 79 mln. 642 tūkst. eurų, šiemet valstybės biudžete visuomeniniam transliuotojui buvo skirta 72 mln. 886 tūkst. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo dar daugiau išaugsiantį LRT biudžetą: numatoma, kad 2026-aisiais jis sieks daugiau nei 87 mln. eurų, dar po metų – 97 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2025 metų valstybės biudžeto projektui.  Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, augs 5,9 proc. (1 mlrd. eurų)  iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų.  Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola – 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,8 proc. punkto daugiau nei šiemet.

Kiekvienam vaikui priklauso vaiko išmokos, kurios kiekvieną mėnesį išmokamos jų tėvams. Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai turėtų išaugti tiek, kiek niekada dar neaugo – 27,3 proc. 2025 m. vaiko išmokos sieks 122,5 euro. Tai numatyta pradiniame kitų valstybės biudžeto projekte, kuris trečiadienį pristatytas Vyriausybės posėdyje.

2025 metų valstybės biudžeto pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, turėtų augti 5,9 proc. (1 mlrd. eurų)  iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų. Tai numato trečiadienį Finansų ministerijos įregistruotas kitų metų biudžeto projektas.  Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet, kaip ir šiemet, sieks 3 proc. , valdžios skola – 43,2 proc.

Ukrainos įmonė Lietuvoje statys vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklą, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji su Ukrainos bendrove pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Statybos turėtų prasidėti kitąmet, teigiama pranešime. Konkreti įmonė ir būsimos gamyklos vieta pranešime neįvardijama, tačiau Vyriausybė praėjusią savaitę rezervavo tris valstybinės žemės sklypus gynybos pramonės poreikiams Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje.

Energetikos ministerija siūlo pratęsti paramos priemonę dujų balionų keitimui kitais energijos šaltiniais ir skirti tam papildomus 2,1 mln. eurų trejų metų laikotarpiui. Kaip skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai, dujų balionai negalės būti naudojami trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose, tad tokių daugiabučių gyventojai bus kviečiami suskubti juos pasikeisti ir pasinaudoti valstybės parama.

Keičiantis valdžiai nacionalinėje politikoje, rinkimai įvyko ir Lietuvos verslo konfederacijoje (LVK). Naujos 2024-2028 m. kadencijos taryba slaptu balsavimu antrai kadencijai LVK prezidentu išrinko Andrių Romanovskį bei paskyrė šešis viceprezidentus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Taip sutapo, kad šiais metais be rinkimų nacionaliniu mastu, turėjome rinkimus ir mūsų verslo bendruomenėje.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojama nekilnojamojo turto plėtros ir mažmeninės prekybos bendrovė „Kauno saulėtekis“ vietoje Vilniuje, Rinktinės gatvėje planuoto viešbučio „Double Tree“ ketina plėtoti butus ir administracinės paskirties patalpas, skelbia „Verslo žinios“. Projekto įmonė „Rinktinės investicijos“ pateikė projektinius pasiūlymus 0,7 hektaro projekto sklype statyti 13,8 tūkst. kv metrų ploto 5–7 aukštų pastatą. 6,94 tūkst.

Nuo spalio 16 d. pradedamos mokėti avansines išmokas pagal tam tikras paramos schemas, atsižvelgiant į taisykles ir sąlygas, kurios reglamentuoja paramos išmokėjimą, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Tiesioginių išmokų, ekologinių sistemų, susietosios paramos  avansinės išmokos sudarys 70 proc., o pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Lietuvoje maisto trūksta iki 450 tūkst. žmonių, sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. „Maisto bankas“ padeda 232 tūkst. žmonių ir tai yra turbūt labiau skaičius tų žmonių, kuriems mes padėti galime“, – trečiadienį LRT radijui sakė „Maisto banko“ vadovas. „Žmonių, kuriems maisto reikia, Lietuvoje yra apie 400-450 tūkst. ir tai rodo apklausos“, – kalbėjo jis.

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). „Akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes. Šios žuvys įveikia didelį kelią iki nerštaviečių Lietuvos upėse ir per nerštą jos tampa ypač pažeidžiamos, todėl labai vertiname visuomenės įsitraukimą.

Daugeliui dirbančiųjų yra smalsu sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ypač, jeigu yra įtarimų, kad už tokį patį darbą darbuotojams mokama skirtinga alga. Tačiau dažniausiai atlyginimas įmonėse yra laikomas paslaptimi. Vis tik situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti, kai pradės veikti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.

Vis dažniau praeiviai ir patys vairuotojai vaizdo registratoriai ar telefonais fiksuoja eismo pažeidėjus arba tiesiog chuliganiškus vairuotojus. Ne tik fiksuoja, bet dažnai ir dalijasi nuotraukomis ar vaizdo siužetais socialiniuose tinkluose. Tačiau teisės ekspertai įspėja nepamiršti, kad toks, regis, pilietiškas ir atsakingas elgesys gali turėti neigiamų pasekmių.

Liepos pabaigoje šalyje praūžus didelei audrai, elektros tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad ateinantį dešimtmetį bendrovė ketina investuoti papildomus 300 mln. eurų į elektros kabelines linijas, tinklų patikimumą. Vertindamas operatoriaus darbą šalinant audros padarinius, ESO vadovas kalbėjo apie komunikacijos problemas, tačiau pabrėžė teigiamai vertinantis šių darbų tempą.

Praėjusią savaitę nutekėjo dalies Estijos kapitalo banko „Inbank“ klientų telefono numeriai, taip pat – galimai ir asmenų vardai bei sutarties numeriai, BNS antradienį patvirtino bankas. „Inbank“ teigimu, kiti klientų duomenys spalio 7-ąją įvykusio incidento metu sukčių nepasiekė.

„Dalijamės, jog dėl tebesitęsiančios situacijos regione, vengrų oro linijų bendrovė „Wizz Air“ laikinai stabdo skrydžius į ir iš Tel Avivo iki 2025 m. sausio 14 d. imtinai“, rašoma „Wizz Air“ pranešime spaudai. „Wizz Air“ apgailestauja dėl nepatogumų, kuriuos klientams sukėlė aplinkybės, nepriklausančios nuo oro linijų. Bendrovė ir siūlo paveiktiems keleiviams kompensaciją WIZZ kreditais arba originalia apmokėjimo forma, taip pat nemokamą skrydžio keitimą.

Medijų rėmimo fondas, vadovaudamasis Fondo Tarybos 2024 m. spalio 15 d. sprendimu, skelbia konkursus 2025 m. finansinei paramai gauti. Konkursai vyks iki šių metų lapkričio 13 d. vidurnakčio.

Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2025 metų biudžetas. Numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 31 mln. eurų, kai išlaidos – 4,8 mln. eurų, iš kurių 4,2 mln. eurų sudarys pensijų anuitetų išmokos, valdymo ir administravimo paslaugų išlaidos sieks 591 tūkst. eurų, o kitos išlaidos – 97 tūkst. eurų. Tarp investicinės veiklos išlaidų, beveik 25,7 mln. eurų planuojama skirti ilgalaikio finansinio turto įsigijimui.

Dar praėjusią savaitę paaiškėjo, jog Kaunas pirmasis įžiebs Kalėdinę eglutę – jau lapkričio 23 dieną. O rugsėjo pabaigoje buvo patvirtinta ir tvarka, pagal kurią bus prekiaujama Kalėdų miestelyje, kuris bus įrengtas visai šalia eglutės, Vienybės aikštėje. Komercinę veiklą norintys vykdyti verslininkai privalo pateikti paraiškas.

Švedijos vištienos maisto produktų gamybos bendrovė „Scandi Standard“ už 23,5 mln. eurų įsigijo „Šiaurės vilko“ grupės paukštienos verslą Lietuvoje. Per Lietuvoje įregistruotą įmonę „Scandi Standard Lithuania Holding“ švedai nusipirko kelias įmones, įskaitant mėsos perdirbimo bendrovę „Delikatesas“. Jos vadovu nuo spalio 10 dienos paskirtas švedas Alfas Magnusas Lagergrenas.

Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Valstybinio socialinio draudimo fondo 2025 metų biudžeto projektas. Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 8,64 mlrd. eurų, t. y. 13,09 proc. (1 mlrd. eurų) didesnės nei laukiama 2024 m., o sąnaudos – 7,9 mlrd. eurų, t. y. 11,9 proc. (0,84 mlrd. eurų) didesnės nei 2024 m. Planuojama, kad pajamos viršys sąnaudas 739,5 mln. eurų. Iš valstybės biudžeto 2024 m. planuojama skirti beveik 3,5 mlrd. eurų „Sodros“ išlaidoms padengti.

Nemažai šalies gyventojų, kurie prarado sutuoktinį arba niekada jo neturėjo, kiekvieną mėnesį gauna papildomas išmokas prie įprastinių pensijų. Nuo kitų metų pradžios šios išmokos bus padidintos. Našlių pensija ir vienišo asmens išmoka – 42,29 euro Įstatymai numato, kad našlių pensija ir vienišo asmens išmoka yra lygios vienam našlių pensijos baziniam dydžiui. Šis dydis kiekvienais metais iš naujo įtvirtinamas „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatyme.

Klaipėdos miesto savivaldybė siekia atnaujinti 2018 metais patvirtintą miesto ekonominės plėtros strategiją. Planuojama, kad ji bus atnaujinta per 6 mėnesius. „Klaipėda turi be galo daug potencialo, o ekonominis proveržis miestui labia reikalingas. Norime spartesnių pokyčių, todėl inicijuojame strategijos atnaujinimą – tikslai ir priemonės turi būti peržiūrėtos ir pakoreguotos pagal šiandienos poreikius “, – sako meras Arvydas Vaitkus.

Bankas „Luminor“ vakar pirmą kartą išplatino 2 lygio kapitalui priskiriamą 200 mln. eurų vertės 11 metų termino subordinuotų obligacijų emisiją, antradienį apie tai pranešė bankas. Prasidėjus vertybinių popierių platinimui spalio 7 dieną, beveik 100 investuotojų iš 25 šalių pateikė paraiškų už daugiau nei 800 mln. eurų. Vertybiniai popieriai buvo įkainuoti 300 bazinių punktų rizikos priedu virš apsikeitimo sandorių vidurkio (mid-swap), užfiksuotas 5,4 proc. metinis kuponas.

Įpusėjus spaliui, elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje, lyginant su rugsėjo mėnesio duomenimis, išaugo 18 proc. ir šiuo metu siekia 0,099 Eur/kWh be PVM. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra, kainos padidėjimą nulėmė spalio pirmąją savaitę Suomijoje ir Baltijos šalyse dėl pasiūlos deficito išaugusios kainos.

Atvėsus orams, svarbu stiprinti savo imunitetą, dėl to „Lidl Lietuva“ tradiciškai savo darbuotojams išdalins imunitetą stiprinančius vitaminų rinkinius. Tokius rinkinius įmonė darbuotojams skirs jau penktus metus iš eilės. „Lidl Lietuva“ darbuotojai taip pat šeštus metus iš eilės yra draudžiami papildomu sveikatos draudimu, kviečiami nemokamai skiepytis nuo gripo ir skatinami rūpintis savo emocine sveikata. „Mums svarbu, kad komanda būtų sveika, energinga ir geros nuotaikos.

Daugelis lietuvių mėgsta grybavimą ir grybus, bet ne daug kas žino, kokie yra oficialiai nustatyti reikalavimai miško grybams ir jų paruošimui. Žemės ūkio ministerija kaip tik parengė ir paskelbė derinti naują Miško grybų ir jų gaminių techninį reglamentą. Iki spalio pabaigos bus laukiama pastabų ir pasiūlymų, o atitinkamai pakeistos naujos taisyklės įsigalios jau kitą grybavimo sezoną.

Kitai kadencijai neišrinktų Seimo narių išeitinėms numatyta skirti 1 mln. 575 tūkst. eurų. „Sumą tam tikrą esame numatę išeitinėms – 1 mln. 575 tūkst., įskaitant čia jau mokesčius, išeitinėms išmokoms kiek galėtų reikėti“,– antradienį interviu radijo stočiai „M-1“ sakė Seimo kanclerė Vaida Servetkienė. „Koks tas faktinis bus neperrinktų Seimo narių skaičius, tai bus matyt dar po dviejų savaičių“, – kalbėjo ji.

Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) „Space-H“ akceleratoriaus programą. Inovacijų agentūra pranešė, kad „Delta Biosciences“ pirmoj Europoje pakviesta į šią programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas.  Pasak „Delta Biosciences“ įkūrėjo Dominyko Milašiaus, šiuo projektu įmonė žengia į naują industriją – astrochemiją, kai biocheminiai tyrimai yra pritaikomi kosmoso srityje.

Sudarant sutartį dėl ne didesnės kaip 100 tūkst. eurų paramos, nebereikės gauti notaro patvirtinimo. Tai numato antradienį Seimo priimtos Civilinio kodekso pataisos. Už jas balsavo 97 Seimo nariai, vienas susilaikė, pranešė Seimo Spaudos biuras. „Mes suteikėme galimybę sudarant sutartį nuo 14,5 tūkst. iki 100 tūkst. eurų nebereikalauti perteklinio notaro patvirtinimo“, – sakė projekto iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas.

 Šildymo sezoną šią savaitę pradeda dar trys Lietuvos savivaldybės. Neringos savivaldybėje šildymas įjungtas nuo pirmadienio, Zarasų rajone jis pradėtas antradienį, o Švenčionių rajone bus pradedamas trečiadienį, praneša vietos valdžia. Šį pirmadienį šildymo sezonas pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje ir Anykščiuose. Praėjusią savaitę apie šildymo sezono pradžią taip pat pranešė Kauno, Tauragės ir Vilniaus rajono savivaldybės.

Du kartus per metus „Sodra“ perskaičiuoja ir kiekvieno darbuotojo asmeninėje paskyroje paskelbia, kiek jis iki šiol yra sukaupęs pensijų stažo ir apskaitos vienetų. Antradienį buvo paskelbti atnaujinta informacija pagal šių metų liepos mėnesio duomenis. Nuo minėtų dydžių priklausys, kokio dydžio senatvės pensiją, perskaičiuotą į eurus, kiekvienas gyventojas gaus pabaigęs savo darbinę karjerą. Kaip žinoma, senatvės pensiją sudaro bendrosios ir individualiosios dalių suma.

Pirmąjį 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo parko konkursą laimėjusi valstybės energetikos įmonė „Ignitis grupė“ su partneriais dalyvaus ir antrojo lapkritį vyksiančio strateginio objekto rangos darbų aukcione, antradienį per „Nasdaq“ biržą pranešė įmonė. Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“ laimėjo dar 2023 metais.

Kėdainiuose kvapų emisijos tyrimus atlikęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nustatė, kad įmonėse „Lifosa“ ir „Nordic Sugar“ kvapų emisija šimtais kartų viršijo normas, skelbia interneto portalas „Rinkos aikštė“. Vis dėlto, įmonės tyrimų rezultatus ketina ginčyti, rašo žiniasklaida. „Buvo paimti oro mėginiai iš įmonėje veikiančių taršos kvapais šaltinių, nurodytų įmonei išduotame taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidime.