Lietuvos verslas

Seimo „aušriečių“ frakcijai siūlant dar porai pratęsti bankų solidarumo mokestį, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad toks vieno sektoriaus apmokestinimas iš pat pradžių buvo diskriminacinio pobūdžio. „Nuo pat pradžių sektorius vertino šitą mokestį kaip diskriminacinį, nes (…) tai yra tik vienas sektorius, kuris turi mokėti tokį mokestį. Apie 600 mln. jau bus iš solidarumo mokesčio surinkta ir dar plius 5 proc.

Per tris dienas savanoriškai patikrinus apie 200 lietuvių vairuojamų automobilių, paaiškėjo, kad net 2 iš 3 turėjo techninių trūkumų, galinčių turėti įtakos eismo saugumui. Pranešime žiniasklaidai primenama, kad degalinių tinklas „Circle K“ ir „Tuvlita“ neseniai pakvietė vairuotojus nemokamai pasitikrinti savo automobilių techninę būklę degalinėse Vilniuje, Avižieniuose ir Elektrėnuose. Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 1,7 mln. lengvųjų automobilių.

Kai kuriems politikams siūlant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį, premjero patarėjas Gediminas Černiauskas sako, kad toks sprendimas pakenktų bankų stabilumui. „Mokesčių stabilumas yra viena iš esminių institucinio stabilumo aspektų. (...) Jei valstybė pasakė, kad įvedė mokestį vienais pagrindais, dabar nežinome, kokia bus ateitis, todėl jo nepanaikinsim, kitaip sakant, sukuriam nestabilią aplinką, kuri niekam nėra gerai“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Černiauskas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl sausumos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektavimo paslaugų. „Šiam žingsniui atsakingai ruošėmės – 2024 m. rudenį vykdėme rinkos konsultacijas, kurių metu su potencialiais projektuotojais aptarėme techninius aspektus ir pagal gautus pasiūlymus tikslinome pirkimo dokumentus.

Paprastai verslo organizacijos pasisako už didesnį šalies gynybos finansavimą. Tačiau, panašu, ne tada, kai tai gali paveikti jų verslą, sumažinti pajamas ar pelną. Toks įspūdis gali susidaryti dėl daugiau nei 20 verslo organizacijų raginimo peržiūrėti degalų akcizų politiką, kuri dabar numato, kad dalis surinktų akcizų patenka į Gynybos fondą.

Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ už daugiau nei 4,6 mln. eurų (su PVM) rekonstruos Vinco Kudirkos tiltą Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, trečiadienį pranešė Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. „Tikimės, kad jau kitų metų vasarą Kudirkos Naumiesčio ir aplinkinių vietovių gyventojai galės sklandžiai judėti naujuoju tiltu“, – pranešime sakė laikinasis „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, „Agrokoncerno“ įmonių grupė stato vieną didžiausių ir moderniausių karvių fermų kompleksą Europoje. Šiuo metu yra pasiektas darbų pusiaukelės etapas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Komplekse jau pastatytos pagrindinės pastatų konstrukcijos, taip pat pradėta montuoti 100 vietų karuselinė karvių melžimo aikštelė. Ši įranga užtikrins didesnį melžimo efektyvumą.

Lenkijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad šioje šalyje lietuviai 2024 m. išleido 370,4 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei užpernai, kai šios išlaidos siekė 359 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Portalo skaičiavimu, pagal naujausią statistiką, Lietuvos gyventojai Lenkijoje nuo 2014 m. perka vis daugiau, ši srautai buvo sumažėję tik per pandemiją – tuomet Lenkijoje lietuviai išleido trečdaliu mažiau nei prieš tai.

Šią savaitę atliekant kelio remonto darbus Smiltynėje, tvarkomose kelio atkarpose keisis eismo organizavimo tvarka, pranešė bendrovė „Via Lietuva“. Pasak bendrovės, transporto priemonių eismas vyks viena eismo juosta, reguliuojama šviesoforais. Kelio darbai iki penktadienio bus atliekami krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida atskiruose ruožuose nuo Alksnynės iki Juodkrantės.

Vilniuje netrukus prasidės šienavimo sezonas. Viena pagrindinių naujovių – aukštesnė veja vietose, kur žmonės leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Čia veja nuo šiol bus palaikoma 7–12 cm aukščio, 2 centimetrais aukštesnė nei pernai. Šienavimo sezonas prasidės, kai žolė pasieks 12 cm aukštį. Priklausomai nuo orų, tai gali įvykti balandžio pabaigoje ar gegužės pirmomis savaitėmis.

Nuo metų pradžios padidinus akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams, o sektorių atstovams kritikuojant, kad tokiu būdu biudžeto pajamos tik mažėja, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžia, kad, nepaisant naujo apmokestinimo, per pirmus metų mėnesius akcizų surinkimas augo arba išliko nepakitęs. „Dviejų mėnesių akcizų surinkimas yra išaugęs. (…) Dėl degalų – yra kritimas dėl dyzelio, pirmiausia, bet akcizų surinkimas nesumažėjo, kas buvo planuota.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas palaiko Finansų ministerijos siūlymus atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui. Pasak socialdemokrato, jeigu dėl šių pokyčių nepasiturintiems gyventojams reikšmingai išaugs šildymo sąskaitos, jie galės gauti atitinkamas kompensacijas. „Jeigu tikrai žmonių šildymas pabrangs, jie turi pilną teisę kreiptis į socialinės rūpybos skyrius ir gauti kompensacijas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia nesuprantantis, prieš ką tiksliai bus nukreiptas sekmadienį vyksiantis protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Pasak parlamentaro, Finansų ministerijos parengtas mokestinės prievolės pakeitimas yra itin reikalingas ir iš esmės nepalies regionų gyventojų. „Nesuprantu, prieš ką protestas bus nukreiptas.

Lyduvėnų geležinkelio tilto tako pritaikymo lankytojams techninės priežiūros konkurso dalyviams keldama perteklinius reikalavimus „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ ribojo konkurenciją, nutarė teismas. Regionų administracinis teismas balandžio 14 dieną panaikino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sprendimą, pagal kurį bendrovė, be konkurencijos ribojimo, pažeidė įstatymą paslaugas neteisėtai pirkdama ne iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogo.

Daugelis gyventojų daug dirba ir siekia didesnės oficialios algos ne tik, kad patenkintų kasdienius poreikius. Be kita ko, jie tikisi, kad, sąžiningai mokėję įmokas „Sodrai“, sulaukę senatvės, gaus ir didesnę pensiją. Tačiau daugeliu atvejų taip nėra. Net visą gyvenimą dirbę už vidutinę algą ir sukaupę būtinąjį stažą, vidutinės pensijos negauna. Net valdžios institucijos pripažįsta, kad, uždirbant daugiau pinigų ir mokant daugiau įmokų, tai negarantuoja atitinkamai didesnės pensijos.

Ką daryti, jei paskambinusi policijos pareigūnė pareiškia, kad nelegaliai pasisavinote pinigus ir apgavote žmogų, nors iš tiesų nieko panašaus nepadarėte? Į tokią situaciją pateko Ispanijoje gyvenanti lietuvė Kamilė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dėl kurios buvo parašytas pareiškimas, susijęs su žmonių apgaudinėjimu. Merginai kilo įtarimas, kad su ja susisiekusi policija iš tiesų buvo sukčiai, tačiau vėliau išaiškėjo, jog buvo visai ne taip.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų kilti 2,8 proc. arba 0,2 proc. daugiau nei prognozuota praėjusių metų spalį. TVF vertinimu, 2026-aisiais ekonomikos augimas bus šiek tiek lėtesnis nei prognozuota – sieks 2,5 proc. (prognozuotas 2,3 proc. augimas)  Fondas taip pat padidino kainų augimo prognozes: šiemet infliacija turėtų paspartėti 0,7 proc. punkto iki 3,5 proc.

Regionų administracinis teismas nagrinės telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 90 tūkst. eurų baudos už galimai klaidinančią reklamą.

Bankrutuojanti Vilniaus inžinerinių sistemų įrengimo bendrovė „Fazė“ Užimtumo tarnybai pranešė, kad atleidžia visus 23 darbuotojus. „Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje „Fazė“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 25 d.“ – Eltą informavo Užimtumo tarnyba. Tarp įspėtų darbuotojų daugiausiai yra santechnikų – jų atleidžiama 10, taip pat 3 specialiųjų darbų vadovai.

Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ Ukrainai perdavė 55 automobilius ir 4 elektros generatorius, kurių vertė – beveik 46 tūkst. eurų. „Labai svarbu, kad galime prisidėti ir paremti kovojančią Ukrainą. Išgyvenant sudėtingomis karo sąlygomis tokia technika būtina gelbstint gyvybes užtikrinant energetikos objektų priežiūrą ir logistiką“, – pranešime antradienį sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad pasitrauksiančiųjų iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos mastas priklausys nuo pensijų fondų, o prognozuojamos sistemos griūties ji tikina nematanti.  Tai ji teigė Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad Seimui priėmus sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų, šalies ekonomika patirtų didelių trumpalaikių svyravimų.  „Kiek žmonių paliks sistemą, priklausys nuo pačių fondų.

Prekybos tinklas „Iki“ nuo antradienio didina nuolaidas besibaigiančio galiojimo produktams. Paskutinę galiojimo dieną prekes su „tinka vartoti iki“ data bus galima įsigyti su 70 proc. nuolaida vietoj iki šiol taikytos 50 proc., rašoma bendrovės pranešime. „Specialiai pažymėti produktai, kuriuos reikia suvartoti tą pačią dieną, yra paklausūs tiek didmiesčiuose, tiek miesteliuose.

Leidimas pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, atsiimant dalį sukauptų lėšų, lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas, išankstiniame siūlymų pensijų sistemos pertvarkai vertinime teigia Lietuvos bankas (LB). Pasak LB, jei dalis antrosios pakopos dalyvių atsiimtų savo lėšas pirmiausia vartojimui, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų, bet iki 2...

Lietuvos biudžeto deficitas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas taip pat siekė 0,3 proc., o Latvijoje fiksuotas 1 proc. BVP perteklius, paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 3,4 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

Nors Velykų pirmadienis daugeliui Lietuvoje reiškė ramų laiką su artimaisiais, kai kuriems šventinė diena baigėsi ne taip ramiai. Į Lietuvą grįžtantys keliautojai Vilniaus oro uoste susidūrė su papildomais patikrinimais – prieš išeidami iš oro uosto, jie buvo paprašyti parodyti pasus, o dėl to teko laukti eilėse. Informacija apie šią situaciją su madeinvilnius.lt portalu pasidalijo gyventojas, kuris antrąją Velykų dieną apie 14 val.

Seime registravus siūlymą pratęsti šiemet besibaigiantį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog taip būtų keičiama pirminė mokesčio filosofija, nukrypstant nuo tikslo apmokestinti dėl neįprastų makroekonominių sąlygų padidėjusius komercinių bankų pelnus.  LB anksčiau skelbė, kad Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnas už praėjusius metus išaugo ir viršijo 1 mlrd. eurų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Vyriausybės planai didinti pelno mokestį dar 1 proc. punktu situacijos nepablogins.  „Mano nuomone, 1 proc. pelno mokesčio tarifo padidinimas iš principo nepakeis į blogąją pusę situacijos“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.  Anot jo, bankų mokamas pelno mokestis yra 5 punktais didesnis negu kito įmonių – jie dabar moka 21 proc. nuo uždirbto pelno.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas palaiko Finansų ministerijos siūlymus dėl visuotinio nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo, lengvatų mažinimo bei lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, taip pat siūlymus keisti pajamų apmokestinimą.   „Mes galime nerti į įvairias nekilnojamo turto karteles, tarifus, bet aš tą noriu palikti ateičiai, kai mes turėsime atlikę išsamesnę studiją.

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.  Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.  Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc.

Lietuvos bankas (LB) pernai uždirbo 143,74 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 6,1 karto daugiau nei 2023 metais. Į valstybės biudžetą  jis sumokės 130,04 mln. eurų įmoką – 9 kartus daugiau, antradienį pranešė  LB vadovas Gediminas Šimkus.  „2024-ieji Lietuvos bankui buvo išskirtiniai ne tik penkerių metų horizonte, bet geriausi per pastaruosius 15 metų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų atsiimant dalį sukauptų lėšų bei jas pirmiausia skiriant vartojimui, šalies ekonomika patirtų didelius trumpalaikius svyravimus – pirmaisiais metais sparčiai didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), infliacija bei prekių importas.

Vlado Numavičiaus „Eva grupės“ netiesiogiai valdoma konditerijos produktų gamintoja „Vilniaus pergalė“ pernai uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno – 10 proc. mažiau nei užpernai (2 mln. eurų). Bendrovės pajamos pernai augo 7 proc. iki 56,7 mln. eurų (52,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Bendrovė pernai pardavė 11,2 tūkst. tonų konditerijos gaminių – 2 proc. daugiau (10,99 tūkst.

Lietuvoje gyventojai vis dažniau nukenčia nuo įvairaus pobūdžio sukčiavimo schemų – nuo telefoninių apgavysčių iki internetinių investicijų aferų. Nors prarandamos sumos auga, šių nusikaltimų aukoms žala nėra atlyginama. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje galiojanti sistema būtų bent iš dalies panašesnė į gyvuojančią JK, padėtis kardinaliai keistųsi.

Energetikos ministerijos iniciatyva tęsiama suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemonė – šiandien startuoja naujas paramos kvietimas, kuriam skirta 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenų bazėje yra registruoti 395 daugiabučiai, kuriuose maisto gamybai naudojami SND balionai.

Iki oficialios vasaros sezono pradžios dar liko daugiau nei mėnuo, tačiau Lietuvos pajūrio verslai jau suka galvas – kas aptarnaus poilsiautojus šiemet?  Darbdaviai jau dabar skelbia darbo pasiūlymus ir kviečia prisijungti prie sezoninių komandų. Nuo prekybos tinklų iki restoranų ir poilsio namų – vis daugiau įmonių ieško padėjėjų, padavėjų, virėjų, tvarkytojų ir kitų darbuotojų.

Atostogų sezonas artėja, tačiau tai neretai reiškia ir didesnes lėktuvo bilietų ar viešbučio kambarių nuomos kainas gyventojams. Kelionių organizatoriai atviri – susitaikyti reikės ir su didesnėmis rinkliavomis daugelyje populiarių turistinių valstybių. Vasaros atostogų laikotarpis, kada lietuviai nusprendžia aplankyti skirtingas valstybes, beveik prasidėjo.

Kauno savivaldybės taryba šią savaitę nusprendė apie 70 proc. padidinti kainas už namelio, vietos palapinei nuomą viename iš dviejų miesto valdomų kempingų. Bendru sutarimu Kauno politikai gyvenamojo namelio nuomą parai padidino nuo 20 iki 35 eurų, vietos palapinei – nuo 3 iki 5 eurų. Ši atnaujinta Raudondvario plente esančio Lampėdžių kempingo kainodara įsigaliojo nuo balandžio 17-osios.

Netoli mūsų vykstantis rusų pradėtas karas Ukrainoje, aukų ir griūvėsių vaizdai paveikė daugelį, todėl gyventojus neramina įvairūs klausimai. Pavyzdžiui, kas būtų su mūsų turtu, paskolomis ir ar padėtų draudimas, jei karas ar kita nelaimė užkluptų Lietuvą? Įdomu tai, kad daugeliu atvejų atstatyti su paskolą pasiimtą būstą padėtų draudimas. Vis tik karo metu draudimo bendrovės nuo atsakomybės būtų atleidžiamos, o gyventojai nuo paskolos – ne.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) tapo viešosios įstaigos Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) dalininke. Vyriausybė trečiadienį vykusio posėdžio metu įgaliojo KAM įgyvendinti valstybės, kaip Geopolitikos ir saugumo studijų centro (buvusio Rytų Europos studijų centro) dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.

Grupė parlamentarų siūlo savanoriškąją pagalbą Ukrainoje teikiančius ir apie savo išvykimą iš Lietuvos nedeklaravusius gyventojus atleisti nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD įmokų skolos. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Virgilijus Alekna, Vitalijus Gailius bei konservatoriai Arvydas Pocius ir  Laurynas Kasčiūnas.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gyventojai ir toliau šluoja naujus būstus. Tuo metu specialistai vardija, ar artimiausiu metu už būstą gyventojai turės susimokėti daugiau. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ NT ekspertai diskutavo, kad dabar rinkoje susiklosčiusi tendencija ir valdžios keliami prioritetai statybų srityje gali tapti neišvengiama paskata būsto kainų didėjimui.

Teisėsaugai tiriant dronų kariuomenei pirkimą iš įmonės „Geodezija 3D“, įtariama, prekiavusia Kinijoje pagamintomis prekėmis, kitos Lietuvos institucijos taip pat peržiūri iš šios bendrovės vykdytus įsigijimus. Viena jų BNS nurodė iš įmonės gavusi patvirtinimą, kad pirktas dronas buvo pagamintas Kinijoje.

Konstantinopolio patriarchatas ragina Vyriausybę taikyti ir „vertybinį kriterijų“, skirstant lėšas religinėms bendruomenėms Lietuvoje. Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje – Konstantinopolio stačiatikiai – šiemet gavo 18,5 tūkst. eurų, tuo metu Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai teko 72,8 tūkst. eurų. Pernai abi bendruomenės gavo po 77,6 tūkst. eurų.

Lietuvoje socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo kvietimai investuoti be rizikos – su „garantuotu pelnu“ ir „asmeniniu konsultantu“. Tokie asmenys prisistato skambiai: save vadina investavimo specialistais, finansų mentoriais ar net tarptautinių platformų atstovais.

Pavasario darbai sode įgavo pagreitį, o jų atlikimui žmonės ruošiasi iš anksto. Tačiau, panašu, ne visiems gyventojams prekes pavyksta įsigyti kokybiškas, net jei jas perkama ir iš žinomų prekybos vietų.

Durų iki šiol neatvėrusios pirmosios naujos tarptautinės keliautojams skirtų maitinimo paslaugų bendrovės „Select Service Partner“ kavinės naujajame Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale turėtų atsidaryti dar pavasarį, tikina Lietuvos oro uostai (LTOU) bei pati bendrovė. LTOU teigimu, pirmoji iš jų veiklą pradės dar balandį, tuo metu įmonės atstovė kalba apie dviejų maitinimo erdvių atidarymą gegužę.

Paprastam žmogui ganėtinai sunku suvokti tokią pinigų sumą, kaip milijonas. O ką jau kalbėti apie 400 tūkst. kartų didesnę. Tiek – 400 mlrd. dolerių (351,7 mlrd. eurų) – buvo įvertintas turtingiausio pasaulio žmogaus turtas. Spaudoje jis buvo vadinamas ir beprotišku genijumi, ir didžiausiu „Twitter“ troliu. Jis žinomas tiek dėl savo didingų ambicijų, tiek dėl nereikšmingų kovų ar rimtesnių ieškinių dėl rasizmo ar žmonių klaidinimo, rašoma BBC.

Lietuvos gyventojams ruošiama didelė naujovė, kuri palies kiekvieną. Pavyzdžiui, tada, kai važiuosite automobiliu ar keliausite lėktuvu. Kaip jau buvo skelbta, nuo 2023 m. Lietuvos institucijos atlieka skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo testavimus. Tad maždaug po trejų metų vairuotojai tokią naujovę gales išbandyti ir patys. Tiesa, staigmenų bus ir daugiau, nes į skaitmeninę erdvę bus perkeliami ne tik vairuotojo pažymėjimai.

Velykų šventės metu daugelis žmonių renkasi atsipalaiduoti ir mėgautis laiku su šeima. Tačiau net ir per tokias šventes pasitaiko netikėtumų – pritrūkus svarbių produktų ar pamiršus kokį nors ingredientą, tenka skubiai vykti į parduotuvę. Kad ir kaip būtų, šiais metais kai kurios parduotuvės užtikrins apsipirkimo galimybes ir šventinį sekmadienį.