Toks įspūdis gali susidaryti dėl daugiau nei 20 verslo organizacijų raginimo peržiūrėti degalų akcizų politiką, kuri dabar numato, kad dalis surinktų akcizų patenka į Gynybos fondą.
Išplatintame atvirame laiške raginama pristabdyti 2026 m. numatomą tolesnį akcizų didinimą ir kuo greičiau susitarti su kaimyninėmis Lenkija, Latvija ir Estija dėl akcizų tarifų suderinimo.
„Kartu su kaimynais“ atvirą laišką pasirašė pagrindinės verslą vienijančios asociacijos. Taip pat prie iniciatyvos prisijungė transporto, atsinaujinančios energetikos, prekybos degalais, žemės ūkio ir atskirų pramonės sektorių asociacijos.
„2026 m. Lietuvoje jau įtvirtintą degalų akcizų didinimą privalome sustabdyti nedelsiant, kol nepasiektas susitarimas su kaimyninėmis valstybėmis, o taip pat imtis kitų konkrečių priemonių, užtikrinančių Lietuvos konkurencingumą degalų prekybos sektoriuje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas laiškas.
Neigiamas akcizų didinimo pasekmes esą jau pajuto daug Lietuvos verslo sektorių – tai krovinių ir keleivių pervežimo kompanijos, kurjerių paslaugų, gamybos ir mažmeninės prekybos bendrovės.
Dėl mažėjančio degalų pardavimų Lietuvai gresia nesurinkti suplanuotų akcizų pajamų – tai sukels įtampą valstybės biudžetui, kuriame numatytas ženklus krašto apsaugos ir socialinių išlaidų augimas.
Kyla grėsmių, kad šiais metais numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas.
Galiausiai, pabrangę degalai jau didina prekių ir paslaugų savikainą. Ekonomistai įspėja apie galimą infliacijos proveržį – metinė infliacija kovo mėn. jau išaugo iki 4,1 proc.
Laiške pabrėžiama, kad dėl akcizų tarifų skirtumų, didesnius tarifus turinčios šalys patiria ekonominius nuostolius. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regiono gyventojai šiemet pradėjo masiškai degalus piltis kaimyninių šalių degalinėse.
Europos Sąjunga (ES) siekia, kad mokesčiai nebūtų kliūtis bendros rinkos veikimui, tačiau šis principas neveikia, nes šalys tarpusavyje nekoordinuoja mokesčių politikos. Atvirą laišką pasirašiusių verslo asociacijų teigimu, Lietuva turėtų imtis lyderės rolės – inicijuoti dialogą bei susitarti su Lenkija, Latvija ir Estija dėl degalų akcizų politikos harmonizavimo.
Šiais metais Lietuvoje padidinus akcizus degalams, mūsų šalyje dyzelino akcizas tapo didžiausiu regione ir pasiekė 0,52 Eur/l (Latvijoje – 0,517 Eur/l, Lenkijoje – 0,397 Eur/l, o Estijoje – 0,372 Eur/l).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!