Lietuvos verslas

Lietuvoje šią savaitę bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžio rodyklę naktį iš šeštadienio į sekmadienį reikės atsukti viena valanda atgal.  Žiemos laikas galios iki kitų metų kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku. Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

 Pirmadienį 7 val. ryto bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ anksčiau pranešė, kad dėl planinių kasmetinių techninės priežiūros darbų „NordBalt“ nebus prieinama prekybai iki spalio 27 dienos 20 valandos.

Vos prasidėjus rudeniui gyventojai suskubo prašyti šildymo kompensacijų. Tačiau žmonės piktinasi, kad savivaldybės prašo pateikti daugybę dokumentų ir pasiaiškinti, iš kuri jie gauna pinigus. Gyventojai turi pateikti ne tik bankų išrašus, bet ir įvairias sutartis, pavyzdžiui, lizingo. Savo istorija sutiko pasidalinti pensininkė Nijolė iš Klaipėdos. Ji pasakojo, kad jau rudens pradžioje kreipėsi dėl šildymo kompensacijos.

Vienas svarbiausių kriterijų, įsigyjant prekes, yra kaina. Daugelis pirkėjų ieško ir laukia įvairių nuolaidų ar akcijų. Tačiau net įsigiję prekę su nuolaida, jie gali jos taip ir negauti, nes pardavėjas nusprendė, kad pardavė ją per pigiai. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad su nuolaida įsigijo 3D spausdintuvą. Tačiau pardavėjas nusprendė jo nebeparduoti, teigdamas, kad pardavė per pigiai. „Pigu.

Daugelis lietuvių dėl savo darbo patiria vienokį ar kitokį stresą, spaudimą ir įtampą. Vis tik situacija tampa ypač sudėtinga, jei prie to prisideda ir kolegos. Specialistai pabrėžia, kad patyčias darbe patiriantys darbuotojai turi netylėti, rinkti įrodymus ir apie tai pranešti, kad psichologinį smurtą keliantys asmenys būtų nubausti.

Visi nauji namai, daugiabučiai ir kiti statininiai nuo rudens turės būti atsparesni ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams. Specialistai paaiškina, ar dėl to gali kisti ir būsto kaina. Smarkūs lietūs ir dėl jų kylantys poplūdžiai, stiprūs vėjai, kruša, sausros ir kiti pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai pridaro vis daugiau nuostolių. Todėl, pasak Aplinkos ministerijos atstovų, buvo reikalinga priimti naują statybos techninį reglamentą.

Lietuvos miestuose daugėja renovuotų daugiabučių. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rekomendacijas, kaip reikėtų keisti renovuojamų daugiabučių dizainą – didinti balkonus, įrengti terasas ir atskirus įėjimus. Viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe parengė ir šią savaitę pristatė daugiabučių renovacijos gidą, kuriame teikiami nauji pasiūlymai ir vizualizacijos. Didesni balkonai Vienas naujausių pasiūlymų – balkonų didinimas.

Lietuvos vairuotojai nuolat skundžiasi duobėtomis gatvėmis, eismą trikdančiais ir kasmet besitęsiančiais kelių remontais. Dėl prastos jų būklės paprastai kaltinamas per menkas finansavimas. Vis tik šiemet, bent jau kaip teigia kelius prižiūrinti įmonė, viskas pasikeitė. Vilnietis Karolis (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi su skundu, kodėl, pvz.

Sunkiai besiverčiantiems gyventojams turėtų padėti savivaldybės, kurios tam tikslui gauna visų mokesčių mokėtojų pinigus. Parama suteikiama atsižvelgiant į gyventojų ir jų šeimos narių pajamas. Pasitaiko atvejų, kuomet savivaldybės darbuotojai atvyksta į namus patikrinti, paramos prašančių žmonių, gyvenimo sąlygas ar suskaičiuoti šeimos narius. Patikros sulaukė ir portalo tv3.lt skaitytoja Kristina iš Kauno. Ji pasakojo, kad neseniai lankėsi savivaldybėje dėl socialinės pašalpos.

Pirmasis apie galimai neskaidrią ir grėsmę keliančią įmonės „Foxpay“ veiklą prabilęs ir savo surinktus duomenis institucijoms pateikęs visuomenininkas Vytautas Budnikas iš anksto įžvelgė rizikas, jos turėjo pagrindą, dabar tai patvirtina teisėsaugos tyrimas, sako jo advokatas Tomas Januškevičius.

Būti vienišu tėvu ar mama nėra lengva: tenka ne tik dirbti, kad būtų iš ko pragyventi, bet taip pat ir užtikrinti, kad mažametis visada būtų prižiūrimas ir neliktų vienas. Paprastai šią problemą išsprendžia darželis – kol vaikas yra ten, tėvai gali dirbti. Vis tik situacija pasikeičia, kai tėvai yra priversti dirbti pamainomis.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija penktadienį paskelbė vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų pirkimą. „Pagaliau bus padėtas taškas beveik dešimtmetį užsitęsusioje istorijoje, ir Lietuvos sostinės centras išsivaduos dar nuo vieno pastato vaiduoklio, galų gale išsivaduosim nuo šitiek laiko užsilikusio Rusijos propagandos simbolio“, – Aplinkos ministerijos pranešime sakė ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos gyventojams diegiami naujos kartos išmanieji apskaitos prietaisai yra patikimi ir koreguoti jų duomenų neįmanoma, o visose perdavimo sistemos grandyse yra įdiegti aukščiausi saugumo sprendimai. rašoma Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pranešime žiniasklaidai. Valstybei priklausanti bendrovė neigia taip pat valstybei priklausančios viešosios įstaigos „Nacionalinis radijas ir televizija“ paskleistą informaciją.

Šį penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet – dienos vidurkis siekia 19,53 Eur/MWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad mažesnė vidutinė dienos kaina šiais metais buvo tik aštuonias dienas: penkias balandžio, dvi rugsėjo ir viena spalio dieną. LEA duomenimis, pagal šių metų devynių mėnesių duomenis, didmeninės elektros kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių ir 10-ta pagal dydį tarp Europos Sąjungos (ES) šalių.

Automobilius eksportuojančiai Vilniaus įmonei „Biovarda“, kuriai rugpjūtį muitinė skyrė beveik 14 mln. eurų baudą už tarptautinių sankcijų pažeidimą, gresia bankrotas, praneša LRT radijas. Kaip ketvirtadienį pranešė žiniasklaida, muitinei pradėjus tyrimą dėl įmonės pažeidimų, jai priklausė 53 transporto priemonės, vėliau jų pradėjo mažėti. Tuo metu kitoje „Biovardos“ akcininko ir vadovo Andrejaus Božko įkurtoje įmonėje „Cooltransa“ vilkikų skaičius auga.

Seimo kanceliarija per trejus metus planuoja sutvarkyti Nepriklausomybės aikštės ir Seimo rūmų teritoriją bei atkurti Nepriklausomybės aikštės fontaną. Kaip skelbiama parlamento administracijos išplatintame pranešime žiniasklaidai, projektas kainuos apie 10 mln. eurų, jis bus pradėtas įgyvendinti 2025 m., o baigti jį tikimasi 2027 m. „Nepriklausomybės aikštė ir joje esantys statiniai yra Kultūros paveldo objektas, todėl darbai planuojami itin atsakingai“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sulaukus garbaus amžiaus, norisi kuo daugiau patogumo ir kokybės, taupyti ne tik pinigus, bet ir laiką. Tuo galima paaiškinti ir faktą, kad daug senjorų parduotuvėse renkasi jau pagamintus ir sufasuotus patiekalus. Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, šiemet tarp senjorų stiprėja ir tendencija rinktis didesnes, šeimynines „Pagaminta IKI“ maisto pakuotes, kurių pakanka greitai ir skaniai pamaitinti visą šeimą ar aplankiusius anūkus.

 „Sodra“ perspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius pranešimus, kuriuose raginama nedelsiant prisijungti ir susipažinti su naujais reglamentais, pasitikrinti savo asmeninę informaciją ir stažo duomenis, praneša įstaiga. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, „Sodra“ tokių pranešimų nesiunčia – todėl labai svarbu nespausti jokių tokiuose laiškuose esančių nuorodų. Nurodoma, kad sukčių laiškai siunčiami iš adreso [email protected]. Tuo metu oficialūs „Sodros“ el.

Daugeliui gyventojų baigus darbinę karjerą vienintelės pajamos būna senatvės pensija. Tačiau kiekvieną mėnesį atsiranda vis daugiau tokių, kuriems prie pensijų mokami ir tam tikri priedai – vadinamieji pensijų anuitetai. Jie priklauso dalyvavusiems pensijos kaupime privačiuose pensijų fonduose. Šių priedų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo, kokią dalį savo algos sumokėjo į fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams.

Šios priemonės tikslas – skatinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas (AIEB) ir piliečių energetikos bendrijas (PEB), kurios siekia mažinti energetinį nepriteklių, investuodami į elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius (saulės ir/ ar vėjo elektrines).  Pagal šią priemonę finansuojamos išlaidos elektrinių statymui ir įrengimui arba nutolusios elektrinės įsigijimas.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies. Todėl Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga skatina gyventojus rinktis atsinaujinančios energijos šaltinius ir skiria tam reikšmingą finansinę paramą. Apie šios srities aktualijas kalbiname Lietuvos energetikos agentūros vadovę Agnę Bagočiūtę.

Spalio 1 d. pradeda veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius. Gynybos fondo lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijos poreikiams – nacionalinės divizijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui ir kontrmobilumo priemonėms bei svarbios ginkluotės įsigijimui.

Šalia Skaidiškių kaime, Vilniaus rajone, įsikūrusių atliekų perdirbimo įmonių, kurios aplinkosaugininkų dėl nustatytų pažeidimų spalio pradžioje buvo įpareigotos stabdyti dalį veiklos, kvapai iki trijų kartų viršija leistinas normas, penktadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“ iš kitų tokių laivų išsiskiria savo apkrova bei operacijų skaičiumi, sako laivo įgulai dabar vadovaujantis kapitonas iš JAV  Michaelas Gately. „Sakyčiau, kad Klaipėdos SGD terminalas yra labiausiai užimtas, palyginti su kitais. Nuo laivo darbo pradžios mes turėjome daugiau nei 450 STS (angl.

Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atsakys į klausimus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su finansinių technologijų bendrove „Foxpay“ ir jos veikla. Centrinėje FNTT būstinėje šiuo tikslu rengiamos spaudos konferencijos metu komentarus pateiks ir Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai. ELTA primena, kad trečiadienį portalas „15min.

Maisto produktų kainos Lietuvoje išlieka nevienodos – nors kai kas pigo, tačiau tam tikros rūšies produkcija nenustojo brangti. Panašu, kad brangs ir dalis lietuvių pamėgtų produktų, vienas jų – kava. Europos Sąjunga (ES) paskelbė kovą miškų kirtimui, o taip pat siekia užtikrinti tvarumą, biologinę įvairovę. Dėl šios priežasties politikai priėmė specialų reglamentą.

Ketvirtadienio vakarą sutriko „Swedbank“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla. Gyventojai praneša negalintys atsiskaityti ir kortelėmis parduotuvėse. Dėl techninių kliūčių gyventojai teigia nematantys savo sąskaitų, taip pat negalintys atlikti pinigų pervedimo operacijų, atsiskaityti parduotuvėse. „Prisidėjau pilną krepšį maisto „Maximoj“ ir išėjau tuščiomis. Keli aplinkui irgi“, – komentare tv3.lt portalui rašė vilnietė.

Didžioji dalis Lietuvos miestų jau įjungė šildymą. Tačiau sostinėje vis dar yra gyventojų, kuriems tenka kęsti ne tik šaltį, bet ir sukti galvą, iš kur gauti karšto vandens. Vilniuje šildymo sezonas prasidėjo nuo šio pirmadienio – spalio 14 d. Tačiau dalis Žirmūnų mikrorajono gyventojų skundžiasi – esą namuose žvarbu, o butuose nėra net šilto vandens.

Įmonių „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir Lenkijos įmonės „EN Efficiency PL“ ieškinys Šarūnui Stepukoniui bei Vengrijos įmonei „Interactive Brokers Central Europe“ dėl 5 mln. eurų žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas Lietuvoje, ketvirtadienį nusprendė Apeliacinis teismas.    Anot teismo, Lietuvoje negali būti nagrinėjama būtent ta ieškinio dalis, kuri apima reikalavimus Vengrijos įmonei. Teismas ieškinį paliko nenagrinėtą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Iki šiol panaudotų branduolinių atliekų tvarkymo, infrastruktūros joms saugoti kūrimo darbus vykdžiusiai Ignalinos atominei elektrinei (IAE) bus suteikta Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) licencija, kuri leis pradėti ir reaktorių įrangos išmontavimą. „Formaliai galime teigti, jog iki šiol vykdėme parengiamuosius eksploatavimo nutraukimo darbus, dabar galėsime užsiimti tikrais eksploatavimo nutraukimo darbais“, – pranešime cituojamas IAE vadovas Linas Baužys.

Ketvirtadienį parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma griežtinti ekonomines sankcijas už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams. Už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis papildomai apribotas ribojamas jų prieinamumas nepilnamečiams, balsavo 80 Seimo narių, susilakė 3, o prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. „Baudas už elektroninių cigarečių ir jų talpiklių pardavimą reikia didinti.

Seimas antradienį priėmė įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimo procesą. Už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projektą priėmimo stadijoje balsavo 73, susilaikė – 2 prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, trečiąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas. Pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,25 procento. Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma - nuo 3,65 iki 3,4 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – nuo 3,9 proc. iki 3,65 procento. Pakeitimai įsigalios spalio 23-ąją.

Likus kelioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų, aukso kaina pasiekė naują rekordą. Londono biržoje kaina už Trojos unciją (apie 31,1 gramo) pakilo iki 2 688 JAV dolerių – tai maždaug trimis doleriais daugiau nei ligšiolinis rugsėjo pabaigos rekordas. Kas laimės lapkričio 5 d. vyksiančius JAV rinkimus, visiškai neaišku. Dėl neaiškių JAV ekonomikos politikos perspektyvų investuotojai toliau gręžiasi į auksą – jo dažnai ieškoma netikrumo laikais.

Ketvirtadienį Seimui pateikti „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir Pensijų anuiteto fondo (PAF) biudžetai. Už „Sodros“ biudžeto projektą po pateikimo balsavo 50, susilaikė 23, prieš balsavo 1 parlamentaras. Pagrindinis projektą svarstysiantis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK). Už PSDF biudžeto projektą balsavo 60, susilaikė 32, prieš 2 Seimo nariai. Jo svarstymui pagrindiniu komitetu taip pat paskirtas SRDK.

Pastaruosius trejus metus prestižinės klasės būstų kaina Vilniuje augo beveik dukart, tačiau pirkėjų tai negąsdina – trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje parduoti 78 prestižiniais klasifikuojami būstai. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, būstų kaina Vilniuje per pastaruosius trejus metus kilo visose klasėse. Šiuo metu vidutinė kaina ekonominėje klasėje siekia apie 2760 eur už kv. m., vidutinės klasės būstai svyruoja plačiame intervale tarp 3180 ir 4240 eur už kv.

Vyriausybės parengtame 2025-ųjų valstybės biudžete numačius mažesnį nei šiemet finansavimą keliams, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad pradėti projektai bus tęsiami, be to, numatyta galimybė skolintis ir taip papildomai finansuoti kelių infrastruktūros projektus. „Man yra labai svarbu, kad tie projektai, kurie yra pradėti, jie turi užtikrintą tęstinumą ir kartu numatytą galimybę skolintis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Vidutinės gaunamos pajamos netenkina darbuotojų, jie nori, kad alga didėtų kasmet. Tuo metu finansų specialistai tam nepritaria. Anot jų, minimali alga negali augti kasmet ir siūlo kitus būdus didinti pajamas. Kalbėdamas ketvirtadienį surengtame Lietuvos verslo forume „Bitė group“ vadovas Pranas Kuisys pastebėjo, kad  pastaruoju metu Lietuvoje darbuotojų vidutinių pajamų augimas stagnuoja. „Jos auga apie 2 proc. kai tuo metu reikia, kad didėtų 4–5 proc.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ir administracijos direktorius Gintautas Muznikas šią savaitę susitiko su rajone veikiančių įmonių „Lifosos“ ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ dėl įmonėse nustatytos padidėjusios kvapų taršos, praneša savivaldybė. Pranešama, kad susitikimo metu „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovai patikino, jog pakartotinai kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) bei nepriklausomą akredituotą Latvijos laboratoriją, kad tyrimai būtų pakartoti.

Seimas išplėtė minimalios mėnesinės algos (MMA) formulės kriterijus – ji bus skaičiuojama atsižvelgiant į perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, augimo greitį ir darbo našumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą Darbo kodekso įstatymų paketą ketvirtadienį po priėmimo palaikė 77 parlamentarai.

Bent jau visuomenės apklausose daugelis lietuvių gyvenimu nesiskundžia ir savo padėtį vertina kur kas geriau nei europiečiai. Vis dėlto kartais mėgstame paniurzgėti, kad kainos auga greičiau nei algos. Vis dėlto oficiali statistika rodo ką kita. Praėjusį mėnesį kainos Lietuvoje augo lėčiausiai tarp visų Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos šalių. Šia prasme nusileidome tik Airijai, kurioje kainos visai nesikeitė. „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. rugsėjo mėn.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą. Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc.

Ketvirtadienį Vyriausybei Seimo plenariniame posėdyje teikiant 2025 m. valstybės biudžeto projektą, parlamento opozicijos atstovai jį vadina „bomba“. Anot jų, valdantieji bando atimti galimybes iš kito Ministrų kabineto kitaip dėlioti prioritetus. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad 3 proc. numatytas deficitas nepalieka galimybės atsižvelgti į galimus pokyčius Lietuvos ekonomikoje.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau produktyvumas – mažėja. Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomikos augimas gali sustoti, kaip tai įvyko Estijoje. „Sakyti, kad viskas, toliau plaukiame ir 12,5 proc. didiname minimalų atlyginimą kiekvienais metais – labai neužilgo bus ir estiškas scenarijus.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) sako, kad 2025 m. valstybės biudžeto projektas iš esmės džiugina – verslas nemato pigaus politinio pataikavimo, turint omenyje, kad projektas reikiamas rinkimų laikotarpiu. Vis dėlto, LVK neigiamai vertina tai, kad kitąmet ketinama skirti mažiau lėšų gynybai nei faktiškai skirta šiais metais, skelbiama LVK pranešime žiniasklaidai.. „Šis biudžetas parodo, kad kai yra politinė valia – Vyriausybė pinigų gali rasti.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie finansinių technologijų įmonės  „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės bei jos sugyventinio Vilhelmo Germano ir buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko sulaikymus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad netrukus teisėsauga pateiks daugiau informacijos apie pastarąjį skandalą. „Teisėsauga daro savo darbą, kaip ir turi jį daryti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad politikų „eksperimentavimas“ su mokesčių sistema nepadeda šaliai kelti savo konkurencingumo. Verslininkas siūlo apsvarstyti grįžimą prie proporcinės mokesčių sistemos. „Vienas svarbiausių stabilumo ir saugumo elementų yra mokesčių sistema.

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodo žmonių, administruojančių daugiabučius namus, darbo diena? Į kokius iškvietimus jie vyksta, kokias problemas sprendžia ir kaip greitai jas likviduoja? Apie tai mums papasakos „Mano būstas“ avarinės tarnybos technikai Edvardas ir Vaidas. Avarinės tarnybos technikų darbo diena prasideda nuo dispečerės skambučių. Šį kartą Edvardas ir Vaidas vyksta į vieną Vilniaus mikrorajoną, kur jų laukia išsigandusi buto savininkė.

2025 metų valstybės biudžeto projekte trūksta ambicijos Lietuvos ekonomikos augimui skatinti, sako koalicinės Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Manau, kad, viena vertus, (biudžeto projekte – BNS) matome daug augimo (...), bet yra stokojama ambicijos augimo darbotvarkėje. Visos tos sritys, kurios realiai galėtų kelti Lietuvos ekonomiką, joms iš esmės palaikomos tokios gyvybinės funkcijos, bet daugiau ambicijų neplanuojama.