Miesto tarybai galutinai pritarus, jau nuo kitų metų pradžios vilniečiams brangs atliekų išvežimas.
Savivaldybė skaičiuoja, kad vidutinio 60 kv. m buto savininkui rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą esą padidės 3 eurais ir kainuos apie 61 eurus per metus.
Verslo atstovams, priklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties, atliekų surinkimo kaina ir tvarkymas vidutiniškai didėja 5–20 eurų per metus.
Keičiasi kainodara
Jei miesto Taryba patvirtins sprendimą, naujos kainos įsigalios nuo ateinančių metų pradžios.
„Pakeisti komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nuostatus privalome, nes esame įpareigoti nacionalinių teisės aktų. Rinkliava didėja dėl pasikeitusios kainodaros: pradėta taikyti valstybės nustatoma regioninė kaina, auga gyventojų skaičius – didėja ir atliekų tvarkymo paslaugų apimtis.
Sąnaudos auga ir dėl perimtų bešeimininkių konteinerių eksploatacijos kaštų, dėl naujai sudarytų ir planuojamų sudaryti viešojo pirkimo sutarčių kainų pokyčių“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
Anot jos, pagal naująją tvarką, ištaisius iki šiol galiojusią teisinę spragą, į sąnaudas įtraukti ne tik komunalinių atliekų, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kaštai – statybinių atliekų, neapmokestinamų padangų, pvz. dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekų tvarkymo sąnaudos.
Dalį kainos nustato valstybė
Pasikeitus įstatymams, atliekų tvarkymo rinkliavos dydis iš dalies priklausys nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pagal Komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo metodiką patvirtintą regioninę kainą.
Tai trejiems metams nustatoma atliekų tvarkymo kaina, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis reguliuojamajai veiklai vykdyti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui.
Atsižvelgus į nustatytą regioninę kainą ir būtinas atliekų surinkėjo patiriamas sąnaudas, vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudų dydis 2025 metams apskaičiuotas 207,85 Eur/t.
Kaip ir anksčiau rinkliavos dydžiui įtakos turės ir atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sąnaudos, atliekų surinkimo infrastruktūros priežiūra, plėtra, atliekų tvarkymo sistemos bei lėšų administravimo kaštai, atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimas.
Kiek kam pabrangs
Gyventojams komunalinių rinkliava per metus padidės keliais eurais. Už 60 kv. metrų ploto butą reikės mokėti apie 61 eurą per metus. 170 kv. m ploto nuosavo namo šeimininkams rinkliava didės apie 5 eurus ir už atliekas teks mokėti apie 106 eurus per metus.
Pagal naujus nuostatus mažėja administracinė našta į užsienį išvykstantiems gyventojams. Jei išvykstama ilgiau nei metams, nekilnojamojo turto savininkui užteks vieną kartą deklaruoti savo išvykimą ir pakartotinai kas metus nereikės pateikti prašymo atleisti jį nuo rinkliavos kintamosios dalies, jei atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga gyventojui nebus reikalinga.
Naujajame reguliavime siūloma atsisakyti perteklinio mokėjimo pranešimų siuntimo paprastu paštu, t. y. popieriniais laiškais. Jei mokėjimo platformų naudotojas pasirinko gauti pranešimus per mokėjimo platformas arba el. paštu, sąskaitos paprastu paštu nebebus siunčiamos. Be to, jei paštu siunčiami pranešimai nepasiekia gyventojo nei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nei kitu administratoriui žinomu adresu, pakartotinai jie nebus siunčiami paštu – vietoj to jie bus patalpinti savitarnos svetainėje www.vasa.lt. Šis sprendimas padės sumažinti rinkliavos administravimo išlaidas.
Atliekas – tik į priskirtą konteinerį
Gyventojai ir juridiniai asmenys privalės naudotis ne tik jiems priskirtais mišrių atliekų surinkimo konteineriais, bet ir pakuočių atliekų, antrinių žaliavų bei maisto atliekų (juos pradėjus naudoti) surinkimo infrastruktūra.
Iki šiol, atsižvelgiant į faktą, jog ne visur buvo sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, jas buvo galima išmesti į bet kuriuos mieste esančius atitinkamų atliekų rūšiavimui skirtus ar bendro naudojimo konteinerius.
Nuostatų projekte įvedamas minimalus faktinis surinktų atliekų kiekis iš individualaus naudojimo konteinerio – 40,08 kg per metus.
Šis skaičius pasirinktas remiantis Pasaulio banko teikiamus duomenis, jog per dieną vienam asmeniui vidutiniškai susidaro apie 0,74 kg atliekų.
„Minimalaus kiekio nustatymas leidžia išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai turintys individualius konteinerius savo atliekas meta į bendro naudojimo, jiems nepriskirtus konteinerius ir taip išvengia kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo“, – paaiškino E. Bernotavičienė.
Kas keičiasi įmonėms?
Kaip ir anksčiau negyvenamosios paskirties pastatams ir patalpoms komunalinių atliekų rinkliava priklausys nuo jų ploto. Vidutinio dydžio administracinės, paslaugų, prekybos, maitinimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatams metinis rinkliavos dydis didės apie 5–20 Eur per metus.
Keičiasi rinkliavos skaičiavimas sandėliavimo paskirties pastatams. Patvirtinus naujus nuostatus, sandėliavimo pastatai bus apmokestinami pagal objektų skaičių ir paskirtį. Nuostatų projekte įtvirtinamos septynios sandėliavimo paskirties pastatų kategorijos, kurioms rinkliavos dydis bus skaičiuojamas pagal naujai įvedamus apmokestinimo kriterijus.
2024 m. prognozuojamas surinkti ir tvarkyti mišrių komunalinių atliekų kiekis siekia 142 918 tonų per metus (2023 m. sutvarkyta – 143 614 t).
