Tai ji teigė Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad Seimui priėmus sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų, šalies ekonomika patirtų didelių trumpalaikių svyravimų.
„Kiek žmonių paliks sistemą, priklausys nuo pačių fondų. Tai tikrai neįtakos mūsų pasiūlyta pertvarka, kuri yra lankstesnė, patrauklesnė, kaip tik skatinanti pasilikti sistemoje ir kaupti“, – žurnalistams antradienį sakė I. Ruginienė.
„Dabar yra labai svarbus periodas per šiuos metus pensijų fondams parodyti ir įtikinti žmones, kad jų pasiūlytas būdas yra geriausias kaupti senatvei ir taip sulaikyti kiek įmanoma daugiau žmonių sistemoje“, – pridūrė ji.
„Sistemos griūties nematome“
Ministrės teigimu, LB prielaidos „nebūtinai sutaps su realybe“, nes jis vertino 12-kos, o ne 21 mėnesio, kaip dabar siūloma, pereinamąjį laikotarpį, per kurį gyventojai gali priimti sprendimą dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo, taip pat prielaidos, kas būtų, jeigu sistemą paliktų didelis skaičius kaupiančiųjų.
Be kita ko, anot I. Ruginienės, centrinis bankas neįvertino, kad kaupiantiems antroje pakopoje siūloma palikti valstybės įnašą.
„(Valstybės – BNS) subsidija jau yra skatinamoji priemonė likti sistemoje ir toliau kaupti. Tai tikrai tas scenarijus, matyt, nebus juodžiausias“, – sakė ministrė.
„Bet reikia suprasti, kad kalbama apie tų pačių žmonių pinigus. Kiekvienas įmokėjęs iš savo atlyginimo tam tikrą dalį pinigų, jis turi pats nuspręsti, kur tuos pinigus panaudoti“, – pridūrė ji.
I. Ruginienė paragino pensijų fondus dirbti su savo klientais parodant gerus rezultatus, šviesti juos finansiškai ir įtikinti tęsti kaupimą.
„Sistemos griūties nematome. (...) Lietuvos bankas netgi savo išvadose nemato jokios ekonomikos griūties. Kalbama apie padidėjusią infliaciją tik trumpuoju periodu, ilguoju periodu jie patys pripažįsta, kad infliacija gali būti mažesnė nei dabar yra. Net ir juodžiausių scenarijų savo ataskaitoje nepiešia“, – sakė ministrė
Anot jos, ministerijos (SADM) parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas Vyriausybė turėtų svarstyti kitą savaitę, o nuo pradinių balandžio pradžioje pateiktų projektų jos iš esmės keistis neturėtų.
Tuo metu LB siūlymas gerokai padidinti arba žmonių užimtumą, arba „Sodros“ pensijų draudimo įmoką taip siekiant kompensuoti mažėjančią pajamų pakeitimo normą (pensijos ir buvusio atlyginimo santykį), anot ministrės, šiuo metu nėra svarstomas.
LB: galimi trumpalaikiai ekonomikos svyravimus
Kaip anksčiau rašė BNS, centrinio banko tyrėjų parengtame vertinime skelbiama, kad Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų atsiimant dalį sukauptų lėšų bei jas pirmiausia skiriant vartojimui, šalies ekonomika patirtų didelius trumpalaikius svyravimus – pirmaisiais metais sparčiai didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), infliacija bei prekių importas.
Vėliau, normalizuojantis vartojimui, šie rodikliai nukristų žemiau bazinio prognozuojamo lygio, o per trejus metus galiausiai būtų sugrįžta prie buvusių tendencijų.
Vis dėlto, LB ekonomistų teigimu, didesnį susirūpinimą kelia ilgalaikė pakankamų pensijų perspektyva, kai už Europos vidurkį mažesnė pajamų pakeitimo norma (pensijos ir buvusio atlyginimo santykis) toliau mažės dėl didelių demografinių problemų.
BNS anksčiau rašė, kad SADM parengtomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, o vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį – dabartinį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo galimybes.
Be to, ministerija siūlo palikti 1,5 proc. vidutinės šalies darbuotojų algos valstybės įnašą kaupiantiesiems antroje pakopoje.
Siūloma, kad žmonės sprendimą dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo, atsiimant savo sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį, galėtų priimti per 21 mėnesį – nuo 2026 metų sausio pradžios iki 2027 metų rugsėjo pabaigos.
Pasitraukus iš kaupimo valstybės paskata būtų perkeliama į pirmąją pakopą – „Sodros“ pensiją.
Taip pat siūloma leisti trimis atvejais nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis: netekus 70-100 darbingumo, kai nustatyta sunki liga ar paliatyvi slauga.
LB metų pradžioje skelbė, kad pensijos Lietuvoje sudaro iki pusės buvusio atlyginimo – 45–50 proc. ir yra mažesnės nei ES vidurkis (60 proc.).
Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių. LB duomenimis, šiuose fonduose sukaupta 9,21 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai yra žmonių pinigų išvioliojimas. Tokie fondai neturi egzistuoti mūsų Valstybėje.
