Pirmą pasakojimo dalį apie Anglijoje gyvenančios lietuvės pensininkės sudėtingą situaciją susirgus vyrui skaitykite čia.
Kaip nutiko, kad gyventi į užsienį jau seniai išvykusiai ir beveik 70 metų sulaukusiai moteriai „Sodra“ nenorėjo mokėti pensijos, o kad išspręstų šią situaciją Nijolė netgi nusisamdė Anglijoje teisininke dirbančią lietuvę?
Padeda emigravusiems lietuviams atgauti pensijas
Teisininkė Sandra Paulauskė su Nijole suskaičiavo, kad per penkerius metus „Sodra“ jai buvo skolinga 16 tūkstančių eurų.
S. Paulauskė tokioms „Sodros“ gyventojams neišmokėtoms pensijoms yra sugalvojusi terminą ir vadina jas „užrūgusiomis“. Tai jau ne pirmas kartas, kai Anglijoje gyvenantiems lietuviams moteris padeda susigražinti kažkur išgaravusias tautiečių pensijas.
Tad ar galima vadinti tas pensijas tiesiog pavogtomis valstybės iš žmonių?
„Aš galiu vadinti, Jūs galite vadinti taip, kaip jums patinka. Iš teisinės pusės kalbant, mes negalime taip vadinti todėl, kad fakto neįvyko, tokio teisinio patvirtinimo, kad pavogta. Bet žmogus taip tikrai jaučiasi, kad jam buvo pavogta ta pensija. Ir aš net neabejoju, kodėl jis taip jaučiasi, nes aš taip pat jausčiausi. Kodėl aš turiu kreiptis į teisininkus, mokėti papildomus pinigus, kad man „išmuštų“ mano uždirbtą pensiją, – piktinosi teisininkė, kuri su „Sodra“ susirašinėjo ne vieną kartą ir už klaidą atsiprašymo nesulaukė. – Žmogiška kalba kalbant ir iš žmogiškosios pusės žiūrint, aš tai vadinčiau pavogta. Bet iš teisinės pusės, negalėčiau to sakyti. Visi iki vieno jaučiasi, kad juos valstybė apvogė, visi iki vieno turi pyktį, nusivylimą. Ir labai dažnai bendraujant su žmonėmis kartais tenka ir net tuos psichologinius momentus pasijungti, nuraminti, patikinti, kad tikrai mes atstatysime, tikrai surasime pinigus ir nepergyvenkite. Nes praradę žmonės būna pasitikėjimą ir tikėjimą.“
Pasak teisininkės, ji lietuvių problemas su „Sodra“ sprendžia jau gerus pusantrų metų laiko, o jos praktikoje yra pasitaikę ir tokių atvejų, kai pinigų žmogus neatgauna dar ir dėl to, nes paprasčiausiai numiršta.
„Vienas skaudžiausių momentų buvo, kuris buvo nesusijęs su „užrūgusia“ pensija, o kaip išvykęs žmogus į Ameriką, profesorė, jai nutraukia pensiją ir ji nesugebėjo jos atstatyti kelis metus. Ir ji taip ir numirė galvodama, kad ją apvogė valstybė. Vaikai pasidavė ir nebekovojo, sakė, kad geriau už pinigus, kuriuos išleisime advokatams, mamai mes gražų paminklą pastatysime“, – su įvairiais atvejais dėl pensijų tikino susidurianti S. Paulauskė.
„Sodra“ už savo klaidas sumokėti delspinigių neturi
Narpliodama šią istoriją „TV Pagalbos“ žurnalistė patraukė į Seimą. Įstatymų leidėjai veikiausiai užmiršo, kad prieš įstatymą yra lygūs visi. Ir jei žmogus už skolą, už kokį nors pradelstą mokestį valstybei yra įpareigotas sumokėti ne tik įsiskolinimą, bet ir delspinigius, tai kodėl tada „Sodra“ pensininkei Nijolei nenori kompensuoti patirtos žalos?
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė išgirdusi klausimą apie delspinigius sako, kad blogi įstatymai nėra iškalti akmenyje ir juos galima taisyti.
Kodėl yra skirtingai taikomas tas pats įstatymas „Sodrai“ ir paprastam žmogui, nes jei žmogus yra skolingas valdiškai institucijai, tada suma iš karto skaičiuojama su delspinigiais?
„Reiškiasi įstatymai irgi nėra iškalti į akmenį ir tai reiškia, kad yra precedentas pasižiūrėti daugiau, pasižiūrėti, ką mes galime pakeisti. Pirmiausia, nepaisant to, koks yra įstatymas, ir nepaisant pačių delspinigių, bet atsiprašymo stilius arba gražaus bendravimo ir klaidos pripažinimo stilius, tai čia tam įstatymo keisti nereikia, tam tiesiog reikia keisti bendravimo kultūrą, aptarnavimo kultūrą ir, ypač jeigu mes kalbame apie senjorus, su kuriais galbūt reikia netgi didesnės kantrybės, tą mes visi turime suprasti, – tai, jog moters „Sodra“ neatsiprašė grąžindama jai priklausančius pinigus, negeru dalyku laiko ir I. Ruginienė. – Bet kuriuo atveju teisingumo principas turi galioti ir, jeigu yra padaryta klaida, ta klaida turėtų būti kuo greičiau ištaisyta, ją lydėti turi atsiprašymas ir kiti procesai.“
Pripažinusi savo klaidą „Sodra“ pirmiausia išmokėjo pusę Nijolės pensijos, tad teko vėl pakovoti. Ir tik tada, po kurio laiko „Sodra“ pervedė dar likusią 8 tūkst. eurų dalį.
Pinigus atgavusi Nijolė piktinasi, kad jai nebuvo kompensuotos visos išlaidos, kurias ji patyrė. „Kiek jie man nemokėjo? Tai jie man turėjo delspinigius ar ką nors mokėti? Man ir teisininkas kainavo, bet jokių delspinigių niekas nemokėjo, niekas manęs neatsiprašė ir teisininkams mokėjau aš pati“, – net ir atgavusi pinigus nuostolių tikino patyrusi Anglijoje gyvenanti pensinio amžiaus lietuvė.
Panašaus likimo žmonėms padedanti teisininkė S. Paulauskė taip pat atskleidė savo metodą, kaip priverčia „Sodra“ greičiau spręsti užsisenėjusias problemas.
„Ta moteris laikas nuo laiko skambindavo ir klausdavo, kada bus mano pensija ir būdavo atsakymas visada laukite, nes dar nėra gauti dokumentai. Kai kreipėsi į mane, aš padariau dvigubą akistatą. Pirmoje eilėje aš užklausiau tarptautinio Anglijos pensijos departamento, ar jie išsiuntė dokumentus, nes visada taip darau. Tada ateinu pas „Sodra“ su klausimu, ar gavote, turėdama jau atsakymą, kad anglai išsiuntė su konkrečia data. Ir tada, jeigu „Sodra“ pasako, kad „ne, negavome“, aš jiems pateikiu įrodymą, kad jiems išsiuntė. Ir tada jau jie neva surado, kad pasirodo buvo gauti kažkada tie dokumentai ir jie paskaičiuoja tada pensiją“, – pasakojo Anglijoje gyvenanti teisininkė iš Lietuvos.
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič sako, kad tai, jog „Sodra“ neturi mokėti delspinigių žmonėms už savo pačios padarytas klaidas, yra ne šios institucijos galioje.
„Įstatymai nenumato nei palūkanų, nei kompensacijų. Įstatymus priima politikai ir jie kuria socialinio draudimo politiką Lietuvoje. Mūsų darbuotojai elgiasi tikrai sąžiningai, bet tikrai visi daro klaidas, o „Sodros“ veiklos srityje jos yra labai skaudžios, nes dėl jų gali nukentėti žmonės“, – sakė M. Kozič.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „TV Pagalba“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną 16:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TV Pagalba“.
