Nors šiuo metu svarstoma II pensijų pakopą reformuoti ir žmonių nebeįtraukti, leisti sukauptas pensijas atsiimti ir pan., privatūs fondai ir toliau bus remiami visų mūsų pinigais.
Vis tik iš mūsų kaupiamų milijardų pelnosi ne Lietuva, o kitos šalys, ir nėra jokių garantijų, kad tie pinigai sugrįš.
Iš „Sodros“ siurbė gyventojų pensijas
Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė Vilija Tūrienė prisimena, kad dar 2017 m. Lietuvoje buvo mokamos labai mažos pensijos ir buvo prognozuojama, kad jos mažės ir toliau.
Asociacijai pradėjus gilintis į priežastis išaiškėjo, kad nuo 2004 m. vyko nuolatinis pinigų „nusiurbimas“ iš „Sodros“ pensijos fondo į privačius II pensijų pakopos fondus.
„Jie maždaug po 180 mln. iš pradžių litais, po to ir eurais nusiurbdavo ir taip skurdindavo „Sodros“ pensijų rezervą. Dėl to ne tik, kad mūsų pensijos buvo mažesnės, bet dar įvarė „Sodrai“ didelę skolą.
Dėl to „Sodra“ buvo priversta skolintis, kad padengtų tą skolą, bet drakoniškomis sąlygomis – su 8 proc. palūkanų. Tai dar labiau klampino „Sodrą“, kol jos skola pasiekė 3 mlrd. eurų“, – pasakojo V. Tūrienė.
„Sodrai“ stovint ant bankroto ribos asociacija ėmėsi drastiškų žygių, išėjo į gatves, surengė 4 mitingus, kol galiausiai pasisekė susitarti ir Seimas nubalsavo, kad „Sodros“ skola būtų nurašyta valstybei.
„Taip „Sodra“ buvo išgelbėta. Ir čia buvo ne tik mūsų interesas – mes gynėme ir jaunimo teises į didesnę pensiją ateityje, nes buvo didelė emigracija, žmonės Lietuvoje nematė jokios ateities, jokios orios senatvės.
Kooperavomės su pagyvenusių žmonių asociacija, profsąjungomis. Inga Ruginienė tada buvo profsąjungų pirmininkė, ji pasirašydavo mūsų rezoliucijas. Va dėl to ji dabar ir ėmėsi reformų, nes ji visą tą istoriją žino“, – paminėjo pašnekovė.
II pensijų pakopa – kiek ir kodėl tiek mažai sukaupia?
Taigi, V. Tūrienės teigimu, II pakopos fondai nuo pat pradžių buvo statomi ant neteisybės pamatų, atimant dalį pinigų iš esamų pensininkų ir taip mažinant jų pensijas.
„Visur buvo kalbama, kad tiems, kurie liks „Sodroje“, jau bus „kaput“. Taigi visi turi rūpintis savo pensijomis ir eiti į II pakopos fondus, nes tai neva yra vienintelis išsigelbėjimas. O kaip tas išsigelbėjimas atrodo?
Praėjus 20 metų žmonės, kurie kaupė II pakopoje ir dar išsipirko anuitetus, per mėnesį gauna papildomus 40–60 eurų. Jei tie 40–60 eurų atrodė patraukliai prieš 20 metų, kai dar buvo litai, ką dabar gali už tiek nusipirkti?“ – akcentavo pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad „Sodra“ kasmet pensijas indeksuoja ir didina, o II pakopos fondai – ne, todėl neaišku, kiek pinigų žmonės atgaus ir kas iš jų liks.
V. Tūrienės teigimu, II pensijų pakopos fondai neduoda jokių garantijų – esą viskas priklausys nuo ekonominės padėties. Dėl to per tuos metus infliacija suėdė žmonių įmokas, jų perkamoji galia krito, o sukauptos sumos yra itin mažos.
„Tai tas investavimas, deja, nėra pelningas, greičiau netgi nuostolingas. Todėl jauni žmonės galvoja, kad jau dabar geriau panaudoti tuos pinigus, nei laukti, kol nežinia, ką gausi“, – kalbėjo asociacijos pirmininkė.
Privatiems fondams nueina valstybės milijonai?
Tuo metu Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius užsiminė, kad privatiems fondams yra naudojami ne tik žmonių, bet ir valstybės pinigai.
„Kodėl tų 1,5 proc. iš valstybės biudžeto neskiria būtent „Sodrai“, o kažkokiems privatiems fondams, kurie net neneša jokios atsakomybės?
Jie, atėjus laikui, gali kilstelti pečiais ir sakyti: na, nesigavo, atsiprašau“, – kalbėjo K. Makaravičius.
V. Tūrienė pritarė, kad tuos 1,5 proc. turėtų pridėti prie „Sodros“ kaupimo, nes ji vienintelė užtikrina pensijas, taigi tikrai visiems pasijustų, pensijos padidėtų.
„Dabar tą 1,5 proc. privatiems fondams mokame mes visi, net ir nedalyvaujantys II pensijų pakopos kaupime. Todėl, kad tos lėšos yra imamos iš visų mokesčių mokėtojų bendrai.
Be to, niekas nesigilina, kas yra tas 1,5 proc. Tai yra apie 300 mln. eurų per metus. Tai, žinokite, tie privatūs fondai tik iš valstybės rėmimo ir išsilaiko. Tai jiems yra labai svarbu, tai yra jų egzistavimo garantas, be to jie nemato savęs“, – atkreipė dėmesį V. Tūrienė.
Ji skaičiavo, kad dabar II pensijų pakopos fondai sukaupia 9 mlrd. eurų, kas yra 3 mlrd. eurų prieaugis. O tai yra būtent dėl valstybės indėlio.
Anot pašnekovės, be tų 1,5 proc. iš valstybės biudžeto šių fondų veikla išvis būtų nuostolinga, kuri tikrai naudinga yra tik patiems fondų administratoriams.
Mūsų pensijų pinigais remia ne mus, o kitas šalis?
V. Tūrienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad privatūs II pensijų pakopos fondai mūsų pinigus investuoja užsienyje – Lietuvoje jų lieka vos 10 proc.
„Viskas eina kitų šalių ekonomikoms remti. Pvz., Skandinavijos šalyse tokie fondai yra administruojami tik valdiškų įmonių, kurios investuoja tik į savo šalies ekonomiką.
Taigi žmonės yra ramūs, kad jų pinigai liks jų šalyje, skatins jų ekonomiką, o neis nežinia, kur, be jokios garantijos, kad kada nors tu tuos pinigus atgausi. O pas mus yra visiškai kitaip, bet į tai niekas nesigilina“, – komentavo Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė.
Ji pridūrė, kad visi tie milijardai yra laikomi švediškuose bankuose, taigi ir jie labai gerai pelnosi iš mūsų pinigų:
„Nes tokio komercinio banko mes kaip ir neturime, nors irgi kalbėjome nuo seno, kad reikėtų įsteigti savo banką.“
K. Makaravičius pridūrė, kad kartu su Bočiais kovojo už tai, kad „Sodra“ nebankrutuotų.
Anot jo, „Sodros“ skolą tada padengė valstybė ir „Sodra“ atsigavo, tačiau šių privačių fondų skolų niekas nepadengs, tad neaišku, kas gali įvykti su ten laikomais mūsų pinigais.
V. Tūrienė antrino, kad „Sodra“ vienintelė garantuoja pensijas, nes gyvuos tol, kol gyvuos valstybė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
