Portalo tv3.lt žurnalistams skaitytoja Agota (vardas pakeistas) papasakojo, kaip iš pažįstamos sulaukė kvietimo investuoti į kriptovaliutų birža prisistatančią „Lwex“ platformą.
Moteris pasidalijo, kad pažįstama parodė būdą, kaip galima lengvai užsidirbti. Esą užtenka tik parsisiųsti aplikaciją į savo telefoną, į ją įsidėti pinigų, o vėliau tiesiog reaguoti į du signalus per dieną, kurie parodo, kad tuo metu reikia investuoti į kriptovaliutas.
„Pirmiausia sakė, kad turėčiau parsisiųsti programėlę ir į ją įdėti pradinį mokestį, kuris yra bent 1 tūkst. eurų.
Pagal jos pasakojimą supratau, kad kiekviena dieną tomis pačiomis valandomis į telefoną ateina pranešimai (signalai) į kuriuos turėčiau sureaguoti ir viskas. Ji parodė, kad pinigai per dieną paauga apie 30 eurų“, – dalijosi Agota.
Tiesa, taip pat moteriai buvo teigiama, kad šioje platformoje nėra jokios rizikos ir pinigai visuomet tik auga.
Visgi Agota nurodė, kad jai buvo pristatyti ir apribojimai, kurie galioja norint išsiimti pinigus.
„Pinigus, kuriuos įdėjau galėčiau atsiimti tik po 40 dienų. Jeigu norėčiau atsiimti iš karto, tada 25 proc. sumos (250 eurų) turėčiau palikti jiems“, – pasakojo moteris.
Agota investavime visiškai nenusimano, tačiau žino, kad lengvų pinigų nebūna, todėl jai kilo įtarimas, ar šis investavimo būdas ir platforma nėra apgaulė.
Panaršius socialiniuose tinkluose, taip pat galima rasti grupių, kuriose žmonės kviečiami prisijungti prie šios platformos. Nors tokiuose kvietimuose per daug neišsiplečiama, tačiau nurodoma, kad tai platforma, kuri padeda užsidirbti skaidriai ir saugiai.
Vienoje iš grupių buvo sukurta apklausa, kurioje prie platformos prisijungę naujokai galėjo pasidalinti, kiek savo lėšų investavo.
Šioje apklausoje sudalyvavo 32 žmonės, iš kurių apie daugiau nei pusė pradėjo su 1 tūkst. eurų, 40 proc. investavo 2 tūkst. o viena moteris net 3 tūkst. eurų.
Kas kelia įtarimą?
Nusimanantys investavime supras, kad Agotai pasiūlytas „investavimo planas“ – kelia rimtų abejonių.
Kriptovaliutų kainos yra ypač nepastovios ir gali kisti kiekvieną minutę – tiek dieną, tiek naktį. Investuotojai dažniausiai analizuoja rinkos naujienas, technologinius pokyčius, pasiūlos ir paklausos dėsnius bei kitus veiksnius, o sprendimai priimami remiantis duomenimis, ir investuojama tikrai ne kiekvieną dieną tomis pačiomis valandomis.
Be to, joks investavimo planas negarantuoja pastovaus uždarbio – o juo labiau, kad pinigai augs kiekvieną dieną. Kriptovaliutų rinka yra rizikinga, nes vieną dieną vertė gali augti, kitą – staigiai kristi. Todėl pažadai apie „kasdienius 30 eurų“ be jokios rizikos gali signalizuoti apie galimą apgaulę.
Dar vienas svarbus dalykas – patikimi investavimo kanalai nesudaro jokių dirbtinių apribojimų pinigų atsiėmimui, juolab netaiko 25 proc. „baudos“ norint susigrąžinti savo pinigus. Tokios sąlygos dažnai taikomos piramidiniuose tinkluose arba sukčiavimo schemose, siekiant kuo ilgiau išlaikyti investuotojų lėšas.
Oficialių pėdsakų Lietuvoje nėra
Oficialų „Lwex“ veiklos pėdsakų Lietuvoje aptikti nepavyko, o Lietuvos banko (LB) Komunikacijos skyriaus vyriausias specialistas Giedrius Šniukas pažymėjo, kad LB šios platformos veiklos neseka.
„Tai tikrai nėra Lietuvos banko licencijuojamas subjektas. Tai reiškia – ir neprižiūrimas“, – dalijosi G. Šniukas.
„Lwex“ neįrašyta į jokius Lietuvoje galiojančius sąrašus, kuriuose nurodomos investicines ar finansines paslaugas teikti teisę turinčios bendrovės.
Visgi LB bankas komentavo, kad kol kas nėra gavę skundų, susijusių su šios platformos veikla.
Taisyklės, kurios gali apsaugoti jūsų pinigus
Nors paklausus ar ši platforma yra piramidinio principo sukčių schema specialistai vienareikšmiškai atsakyti negalėjo, tačiau jie įžvelgė tokio sukčiavimo bruožų.
Jie pataria kilus bet kokiems įtarimams elgtis atsargiai ir kreiptis į atsakingas institucijas.
Štai LB investuotojams pataria naudotis trimis atsargumo taisyklėmis.
„Pirma taisyklė – neinvestuoti į produktus, kurių nesuprantate. Nepaisydami šio patarimo rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įlįsti į skolas.
Antra taisyklė – patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Tą galima padaryti Lietuvos banko svetainėje. Prisiminkite – įmonės pavadinimas turi tiksliai sutapti su nurodytu Lietuvos banko svetainėje.
Trečia taisyklė – vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“, – komentavo G. Šniukas.
Pasak jo, žmonės dažniausiai praranda savo lėšas, kai patiki itin patraukliais pasiūlymais, kurie iš tikrųjų tėra viliojantys spąstai patikliems investuotojams.
„Dažnai investuotojai praranda lėšas susivilioję „brokerių“ jiems siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ („labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomi negrąžintinai suteikiami premijiniai pinigai“, „itin lanksčios ir išskirtinės prekybos sąlygos“ bei „maži ar apskritai netaikomi paslaugų teikimo mokesčiai“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimas“ ir pan.) ir patikėję savo investicijas sukčiams“, – pridėjo LB atstovas.
Tuo metu pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė taip pat įvardijo požymius į kuriuos verta atkreipti dėmesį prieš investuojant savo pinigus.
Ji pažymėjo, jog svarbiausia – kritinis požiūris į investicijas ir įmonės patikimumas.
„Sprendžiant, ar siūloma investicija nėra sukčiavimas, yra labai svarbu įvertinti, ar žadama nauda nėra pernelyg didelė, kad būtų tiesa. Net ir didelės rizikos investiciniai projektai nevykdomi paslapčia, nereikalaujama atsidaryti sąskaitų būtent tam tikrose finansų įstaigose, nesudaromi barjerai, apsunkinantys pasitraukimą iš investavimo.
Taip pat, be galo svarbu įsivertinti turimą informaciją apie juridinį asmenį. Svarbu išsiaiškinti ar yra žinoma, kurioje jurisdikcijoje įregistruota įmonė, kam ji priklauso, ar turi interneto svetainę, kaip komunikuoja su investuotojais, kokiu būdu teikiami investiciniai patarimai ir ar įmonė prisiima atsakomybę už galimus nuostolius“, – dalijosi E. Lukošienė.
Specialistė pažymėjo, jog dažniausiai sukčius investavimo srityje išduoda įtartini komunikacijos kanalai.
„Jei pagrindinė komunikacija vykdoma per programėles, kaip pvz., „WhatsApp“ ar „Telegram“ ir kt. – tai turėtų kelti įtarimų“, – atkreipė dėmesį centro vadovė.
E. Lukošienė ragina nepatikėti savo duomenų investicines paslaugas teikiantiems asmenis, kadangi patikimi ir teisėti tokių paslaugų teikėjai perteklinių duomenų neprašo.
„Itin svarbu paminėti, kad investicines paslaugas teikiantys asmenys neturėtų prašyti prisijungimų prie sąskaitų, paskyrų ar kreditinių kortelių nuotraukų – tai perteklinių duomenų prašymas, kuris gali būti panaudotas neteisėtai. Tokiu būdu galima perimti sąskaitos kontrolę arba inicijuoti nurašymus nuo kortelės“, – komentavo specialistė.
Investavimas be rizikos – neegzistuoja
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė pabrėžė, kad investavimas su nuline rizika – neegzistuoja. Pasak jos, jei pasiūlyme investuoti ir vienu iš privalumų įvardijamas garantuotas pelnas be rizikos, greičiausiai, kad tai yra apgavystė.
„Jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai jis yra apgavystė. Sukčiai dažnai žaidžia žmonių emocijomis, pavyzdžiui, godumu, baime praleisti progą ar noru greitai praturtėti. Siūlo „unikalias galimybes“, „riboto laiko investicijas“ ar „garantuotą pelną“, kuris neva pasiekiamas be jokios rizikos.
Svarbu atsiminti, kad investavimas yra visada susijęs su rizika, todėl prieš investuojant svarbu neskubėti. Kritinis mąstymas ir atsargumas – geriausia apsauga nuo finansinių sukčių“, – komentavo E. Lukošienė.
Kaip atpažinti piramidinę sukčiavimo schemą?
E. Lukošienė atkreipė dėmesį, kad piramidines sukčiavimo schemas dažniausiai išduoda tai, kad joms itin būdinga pritraukti investuotojus žadant didžiulę investicinę naudą iš kriptoturto, nors atliekamos operacijos iš tiesų jokių sąsajų su kriptoturtu neturi. Tam sukčiai pasitelkia ir psichologinius apsektus.
„Tam, kad nesukeltų įtarimų, naujai pritraukti nariai iš pradžių gali atsiimti savo neva uždirbtas lėšas, tačiau laikui bėgant tai tampa praktiškai neįmanoma.
Kaip ir suponuoja schemos pavadinimas, seniausiai pritraukti dalyviai gauna naudą, įkalbėdami prisijungti naujus narius, taip formuojant piramidės formos struktūrai“, – pažymėjo specialistė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė pridėjo, kad tokiose schemose investavimas apskritai nevyksta, o labiausiai nukenčia vėliausiai prisijungę žmonės.
„Naujausi nariai praranda daugiausiai, nes sukčiai, pajutę, kad jais domisi teisėsauga arba schema tampa nebepelninga, nariai turi pernelyg daug klausimų, jie tiesiog pabėga su pinigais.
Tokiose schemose investavimo nėra: pritraukti asmenys perveda savo lėšas sukčiams per jiems patogų kanalą, o neva uždirbti pinigai mokami iš naujai pritrauktų narių įnašų“, – dalijosi E. Lukošienė.
Susisiekti neįmanoma
Portalas tv3.lt taip pat pabandė susisiekti su pačiu „Lwex“, tačiau to padaryti nebuvo įmanoma. Puslapyje nėra nurodyti jokių asmenų, su kuriais būtų galima susiekti kontaktai, o spustelėjus pasirinkimą bendrauti gyvai rašoma, toks puslapis nėra pasiekiamas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
