Redakcija rekomenduoja

Kilus karui Ukrainoje daugelis gyventojų susirūpino, kur slėptųsi oro atakų atveju. Valdžia ramina, kad nors kolektyvinių apsaugos statinių užtektų mažiau nei pusei šalies gyventojų, apsaugą kitokio tipo pastatuose rastų visi lietuviai. O štai viena vilnietė apžiūrėjo arčiausiai jos namų esančias saugojimosi vietas ir nustebo. Vienos jau seniausiai privatizuotos, kitų šeimininkai net nenutuokia, kad nelaimės atveju pas juos sugūžėtų daugybė žmonių.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti. Pats pagrindinis dalykas, kad politikai nori pažaboti visuomeninius rinkimų komitetus, Lietuvoje galinčius dalyvauti tik savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.

Imperatyvaus skiepijimosi nuo COVID-19 politika, panašu, turėjo ir neigiamų vaisių. Medikai įspėja, kad jau krito vakcinavimo apimtys nuo kitų infekcinių ligų, dėl ko sveikatos sistemos laukia nauji iššūkiai. Viena didesnių rizikų – sulaukti naujo tymų protrūkio. Dar pirmais pandemijos metais netrūko prognozių apie ateityje gresiančias didesnes bėdas dėl kitų infekcinių ligų suvaldymo. Panašu, tokios prognozės tampa realybe.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės didžiulės įtakos žaliavų trūkumui, todėl Lietuvoje gali stoti pramonė, stagnuos statybų sektorius, išaugs nedarbas, gyventojai mažiau vartos, tačiau totalinės krizės nebus, nes pasaulis dėl Ukrainos karo nepanikuoja, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas.

Nors suvaržymų dėl pandemijos Lietuvoje lieka visai mažai, ne vienas laukia dar likusiojo ribojimo – privalomų kaukių – atsisakymo ar bent jau didesnio sušvelninimo. Specialistai sutinka, kad anksčiau ar vėliau kaukės nebebus privalomos, tačiau tai greičiausiai nutiks dar ne artimiausiomis dienomis. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pareiškė, kad dar klausimas dėl kaukių gali būti persvarstytas dar iki kovo pabaigos.

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.

Stringant naujų vaistų vertinimui Lietuvos gyventojai nesulaukia jiems būtino gydymo. Šiuo metu net 83 proc. Europos vaistų agentūros užregistruotų naujų vaistų nėra prieinami mūsų šalies pacientams. Vietoj to ligoniams tenka vartoti kelių medikamentų derinius arba net vykti vaistų ieškoti svetur. Naujų ir inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje stringa.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo įrodymų prispausti rusai sako, kad kariauti Ukrainoje jų šalis negali, nes „Rusija niekada nieko neužpuolė“. Bet tai mitas, kuriuo tiki nebent nesidomintys Rusijos istorija. Ši „nekaringa“ šalis per 400 metų savo teritoriją padidino net 7 kartus, ne kartą dalyvavo kaimyninių šalių padalijimuose, o XX amžiuje – akiplėšiškose aneksijose.

Rusijai užpuolus Ukrainą, branduoliniai ginklai jau buvo paminėti, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį. NATO šalių atstovai vengia tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, nenustato virš šios šalies neskraidymo zonos, nes tai reikštų ne ką kita, o susidūrimą su branduoline valstybe – Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė strateginę klaidą pradėdamas karą Ukrainoje. Jis neapskaičiavo politinio šalies nusiteikimo ir gana naiviai manė, kad ukrainiečiai rusų karius pasitiks su gėlėmis, rašo Foreign Affairs.  Jis taip pat neįvertino JAV, Europos Sąjungos ir daugybės kitų, kad ir tolimų, šalių pasipiktinimo. JAV ir jos bendražygiai susitarė dėl griežtų ir iki šiol nematytų sankcijų, Maskvai tai jau kainuoja itin daug.

Karui Ukrainoje įgaunant vis naujas siaubingas formas girdisi balsų choras, kaltinantis NATO nenoru kištis. Ukrainiečiai nori „neskraidymo zonos“, lietuviai karą komentuojantys nuo sofos – NATO kareivių Ukrainoje. Visgi specialistai sako, kad nei to, nei to greičiausiai nebus. Ir dėl paprastos priežasties, Ukraina nėra NATO narė, ir ji, geriau nei kas kitas žino, kad pažado ginti Aljansas nedavė. Bet duoda ginklų. Daug, kasdien.

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą. Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje.

Koordinuojant planus, kaip būtų galima padėti Ukrainai ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams, dėmesys atkreiptas ir į pačios Lietuvos rezervą ekstremalioms situacijoms. Valdžia pripažįsta, kad šiuo metu dalies priemonių trūksta, bet tikina besirūpinanti rezervo papildymu. Seimo Sveikatos reikalų komitete aptariant medicininę pagalbą Ukrainai ir iš šalies bėgantiems žmonėms iškeltas ir pačios Lietuvos apsirūpinimo ekstremalioms situacijoms klausimas.

Gerėjant epidemiologinei situacijai valdžia priima vis daugiau atlaisvinimų. Štai nuo kovo 5 d. atšauktas draudimas lankyti artimuosius ligoninėse. Vienintelė privaloma sąlyga lieka būtinai dėvėti respiratorių. Visgi nustatyti lankymo tvarką teisę palikus ligoninės vadovui, ne visos įstaigos skuba keisti dabartines taisykles. COVID-19 ligonius gydančios ligoninės pažymi, kad nors pandeminė situacija šalyje ir gerėja, virusas niekur nedingo.

Rusijai su Baltarusija užpuolus Ukrainą Seimo sprendimu nuo kovo 11 dienos pusiaunakčio visoje Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis. Šiuo metu nustatyta, kad ji truks iki balandžio 20 dienos imtinai.

Finansinių technologijų startuolis „Revolut“, Lietuvoje turintis keturias įmones, galimai gali būti siejamas su Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir JAV sankcijų sąrašuose atsidūrusiu uzbekų kilmės rusų verslininku, oligarchu Ališeriu Usmanovu, o „Revolut“ įkūrėjo tėvas yra „Gazprom“ dukterinės įmonės direktorius, rodo portalo tv3.lt turimi duomenys.

Vilnietė Rūta skundėsi, kad su karščiuojančiu vaiku atskubėjusi į šeimos kliniką grįžti namo buvo priversta su ašaromis akyse. Moteris teigė, kad už tokiose situacijose įprastai nemokamai atliekamus kraujo tyrimus jos buvo paprašyta susimokėti. Klinika pažymi, kad tokie tyrimai valstybės gali būti kompensuojami tik tada, kai yra paskiriami gydytojo. Tiesa, pernai buvo pasitaikęs atvejis, kai įstaiga mokestį už sveikatos paslaugas vis tik paėmė nepagrįstai.

Karui Ukrainoje kasdien darantis vis karštesniam jos gynėjams reikia ginklų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo „ginklų, o ne pavežėjimo“, o daugelis Europos ir ne tik, šalių – atsiliepia. Į Ukrainą plūsta prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, šaunamieji ginklai, liemenės. Tiesa, jei kristų teisėta šalies valdžia ir prasidėtų partizaninis karas, kiltų etinė dilema, nes NATO dirba tik su vyriausybėmis, sako ekspertai.

Agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusija ir Baltarusija netrukus gali sulaukti ir teisinio atsako. Tarptautiniai teismai sulaukia vis daugiau kreipimųsi dėl Maskvos ir Minsko nusikaltimų, o atsakomybėn patraukti norima ir šių režimų diktatorius – Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką. Teisės profesorius teigia, kad sunku atsakyti, kiek gali trukti teisinis procesas prieš diktatorius ir pabrėžia, kad namų darbus turi atlikti ir agresiją patirianti Ukraina.

Televizijos ekranuose Vladimiras Putinas šiomis dienomis atrodo itin vienišas. Galima net pamanyti, kad jis vienas veda šalį į karą su Ukrainą, karą, kuriuo baisisi visas likęs pasaulis, rašo BBC. Visgi Putinas nėra vienas, vos dieną prieš paskelbiant karą Ukrainai jis suorganizavo choreografiškai tikslų savo pasirodymą su artimiausiais patarėjais, žmonėmis, kurie lydi jį kiekviename žingsnyje. Saugumo taryboje visi sėdėjo, klausė ir vaidino jiems priskirtus vaidmenis.

Savo akimis karo baisumus regėjęs gydytojas, majoras Vilius Kočiubaitis, dalindamasis jau daugiau nei prieš 10 metų dalyvautų karo misijų Afganistane patirtimi, sako labiausiai suvokęs vieną dalyką. „Nieko nėra brangesnio už žmogaus gyvybę – ar vaiko, ar ji net priešo, ar savo paties“, – sako jis. Nors šiuo metu V. Kočiubaitis užsiima ramesne šeimos gydytojo praktika, už jo pečių – ilgametė darbo skubiosios pagalbos skyriuje ir karo medicinos gydytojo patirtis.

Karo neramumams purtant Ukrainą turbūt dažnas pagalvojo, kaip pačiam tektų išgyventi atsidūrus panašioje situacijoje. Specialistai primena, kad svarbu namuose ne tik turėti būtinųjų vaistų ir medicinos priemonių, bet ir žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai portalui tv3.lt sutikęs papasakoti Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius pažymi, kad pirmosios pagalbos teikimo specifika karo ir taikos metu kiek skiriasi, tačiau kartu galioja ir tie patys principai.

Įvykiams Ukrainoje iš įprastų vėžių išmušus daugelio gyvenimą, dažnas išgyvena gerokai padidintą įtampą, nerimą, virstantį net pykčiu. Psichiatras Martynas Marcinkevičius konstatuoja, kad pabėgti nuo viso to šiandien neįmanoma, tačiau pažymi, jog negalima leisti emocijoms aklai savęs užvaldyti ir ragina nukreipti jas tinkama linkme.

Prieš dvejus metus kaip gaisras įsiplieskusi pasaulinė pandemija jau šį pavasarį gali leisti atsipūsti. Mokslininkė Aurelija Žvirblienė ramina, kad ir omikronas netrukus turėtų išsikvėpti, ir savo darbą padaryti šylantis oras.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako labiausiai bijantis, kad patirdama nesėkmę po nesėkmės Rusija Ukrainoje pradės „kiliminį bombardavimą“, tai yra pradės masiškai šluoti miestus ir civilius gyventojus. Tai pastatytų Vakarų valstybes į situaciją, kai visuomenės masiškai pradėtų reikalauti ką nors daryti, todėl natūraliai kiltų klausimas ir dėl neskraidymo zonos, ir dėl kitokio pobūdžio pagalbos Ukrainai.

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir „Civitta“ parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus.  Šią analitinę medžiagą perdavė Ukrainos viešųjų ryšių bendruomenės savanorė Marina Solovjova.

Rusai prieš Vladimiro Putino režimą masiškai neprotestuoja dėl kelių priežasčių: visaapimančio ir ilgai trunkančio propagandos poveikio žmonių mąstymui, baimės patirti sankcijas, polinkio į konformizmą bei netgi manymo, jog niekas į piliečių nuomonę neatsižvelgs. Kremliui pradėjus brutalų karą Ukrainoje kai kuriuose Rusijoje miestuose prasidėjo protestai, bet jie nepalyginami su tais, kurie buvo regėti Europos sostinėse.

Baltarusijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriuo Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik užsitikrino valdžią daugiau nei dešimtmečiui į priekį, bet ir įteisino galimybę šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ekspertai spėja, kad šio spektaklio A. Lukašenkai prireikė dėl ne vienos priežasties ir įtaria, kad referendumo rezultatai gali būti žinutė, kokie yra tolesni jo ir Vladimiro Putino planai.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išaugo kaip tikras lyderis: jis ne tik politiškai vadovauja šalies pasipriešinimui, bet ir sugebėjo įtikinti Vakarų šalis paremti ginkluote ir pinigais Ukrainos kovą už laisvę. Karas vyksta jau šešta diena, tačiau V. Zelenskis geba išlikti efektyvus, demonstruoja drąsą, aktyviai komunikuoja su visuomene ir pasaulio valstybių lyderiais, subūrė ištisą koaliciją prieš Rusiją.

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.

Kijeve nuotaikos permainingos, bet žmonės išlieka žmonėmis, sako Kucheriv Democratic Initiatives Foundation asocijuotas analitikas Olexiy Zhivora kalbėjęs tiesiogiai iš Kijevo Rytų Europos Studijų centro surengtoje diskusijoje.  Pasak jau kelias dienas kariaujančiame mieste gyvenančio politikos analitiko nuotaikos sostinėje keičiasi kelis kartus per dieną. Jos svyruoja nuo ramybės iki panikos, ypatingai nuotaika sugenda žmonėms matant, kas darosi Charkove.

Rusijos pajėgos Ukrainoje veržiasi iš Pietų, Rytų ir Šiaurės, tačiau vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra užimti Kijevą ir nuversti teisėtą Ukrainos vyriausybę. Jeigu rusų pajėgos įsiverš į miestą, sostinės gynėjams ir juo labiau paprastiems piliečiams, siekiantiems apsaugoti savo namus, prireiks kovos įgūdžių mieste. Gynybos ekspertas, dr.

Britų dienraštis „The Times“ pranešė, kad apie 400 privačių kontraktininkų, priklausančių vadinamajai Vagnerio grupei, yra Kijeve pasiruošę Vladimiro Putino nurodymu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Vyriausybės narius ir paruošti dirvą Maskvos kontrolės perėmimui. Vagnerio grupė yra privati samdinių karių įmonė, kuri pasitelkiama, kai nenorima, kad atitinkamas užduotis vykdytų oficialios šalies karinės pajėgos.

Kai Rusija įsivėlė į Sirijos pilietinį karą 2015 metų vasarą, Vakarai buvo nustebę. Tuometis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Sirija taps pelke Rusijai ir jos prezidentui Putinui. Manyta, kad Sirija Rusijai taps antru Afganistanu, vieta kuri ilgainiui ims veikti prieš Rusiją, rašo „Foreign Affairs“. Tiesa, viskas pasisuko kiek kitaip nei manė amerikiečiai.

Koks ryšys tarp teroro išpuolio ir karo? Rusijos daugiabučių sprogdinimo istorija rodo, kad tai – tiesiausias kelias susišluoti politinius reitingus. Prieš daugiau nei 20 metų Vladimiras Putinas po kruvinų teroro aktų ir netrukus pradėto Antrojo Čečėnijos karo netruko tapti populiariausiu politiku šalyje. Tiesa, kalbos apie tai, kad išpuolis buvo paties Kremliaus surežisuotas spektaklis, netyla iki šiol.

Vasario viduryje susijungus kelioms politinėms jėgoms susikūrė Tautos ir teisingumo sąjunga, kurios lyderiu išrinktas ilgametis parlamentaras Petras Gražulis. Suvažiavime partijos atstovai tikino, kad apklausos rodo 10 proc. rinkėjų palaikymą P. Gražulio vadovaujamai politinei jėgai.

Kariniams neramumams didinant įtampą visuomenėje dažnas susimąsto, kokiomis būtiniausiomis priemonėmis reikėtų būti apsirūpinus. Viena jų – pirmosios pagalbos vaistinėlė, kuri turėtų būti kiekvieno namuose. Vaistininkas papasakojo, kokiais vaistais ir priemonėmis pasirūpinti būtina. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas priminė, kad ir kokie išorinės veiksniai keltų nerimą, pirmosios pagalbos vaistinėlę kiekviename namų ūkyje privalu turėti visais laikais.

Ukrainai patiriant beprecedentę Rusijos agresiją, šaliai vadovauja itin daug politinės patirties neturintis, bet drąsą demonstruojantis prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai nėra tipinis politikas, jo iškilimas į šalies aukščiausius politinius sluoksnius labai netipiškas, o prezidentavimas įeis į istoriją, nes būtent jo vadovavimo laikotarpiu autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo žiaurių karą prieš Ukrainą.

Kilus neramumas Ukrainoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau kreipėsi ir į Lietuvos gydymo įstaigas, ieškodama savanorių, kurie prireikus būtų pasiruošę vykti į humanitarinę misiją padėti nukentėjusiems nuo karo veiksmų. Nors kol kas kaupiamas tik rezervinis specialistų sąrašas, į kvietimą jau atsišaukę dešimtys medikų sako galintys išvykti kad ir iškart. Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai kreipėsi į SAM dėl pagalbos sveikatos priežiūros srityje.

Pirmąją dieną ukrainiečių gynyba buvo ganėtinai gera, todėl tikriausiai nebuvo matyti jokių pergalingų Rusijos pranešimų, nors jau dabar matyti, kad per aštuonerius metus Ukraina neišvystė aviacijos pajėgumų ir tai labai skaudžiai kainuoja dabar. Penktadienis ir šeštadienis Ukrainai bus labai sunkios dienos, per šį laiką išryškės tikrasis Rusijos pajėgumas pulti ir Ukrainos gintis.

Ketvirtadienį ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Šalies rytuose gyvenantys žmonės karo šešėlyje gyvena jau aštuonerius metus, todėl reaguoja ramiau, o štai sostinėje Kijeve regima panika ir bėgimas iš miesto. Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte.

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova šį rytą atsibudo labai anksti, nes išgirdo tolumoje dundėjimą. Tai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir atakavo taikinius įvairiose Ukrainos vietose. „Girdėjosi dundėjimas toksai. Mūsų bendruomenės narys irgi skambino, sakė, kad buvo pasiųstos raketos į Borispolio pusę. Bet kol kas nežinau, kas ten tiksliai dedasi.

Rusijos priešpriešai su Ukraina tapus kariniu konfliktu, vis daugiau kalbama apie kibernetinių atakų galimybę, kuri gresia Lietuvai. Šalyje jau padidintas saugumo rizikos lygis, o kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad juodžiausiame scenarijuje Lietuva būtų atkirsta nuo pasaulio. Kad plataus masto atakos yra įmanomos rodo ir istorija, kai be elektros likdavo šimtai tūkstančių gyventojų, sutrikdavo bankų veikla.

Europą drebinantis nerimas dėl situacijos Ukrainoje persimeta į dažno lietuvio namus. Kariuomenės specialistai ramina, kad geriausias pasiruošimas yra rimtis ir šaltas protas, bet tv3.lt kalbinti specialistai tikino, jog šalia šalto proto reikia turėti ir atsarginį planą ar evakuacinę kuprinę. Pavojingos situacijos, kai tektų bėgti iš namų, tikėkimės, nesulauksime, bet žinoti svarbiausius žingsnius – privalu.

Naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejams šokinėjant nuo vos kelių tūkstančių iki arti 10-ies tūkstančių ribos didesnį nerimą specialistams kelia vis labiau užsipildančios kovidinės stacionaro lovos. Gydytojai konstatuoja, kad šiuo metu pagalbos reikia daugybei sunkių terapinių, vėžiu, širdies ar kitomis ligomis sergančių pacientų, kurių būklei blogėjant virusas kai kada tampa paskutiniu lašu.

Ekspertai teigia, kad Rusijos žingsnis pripažinti separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas nebuvo netikėtas. Jų tvirtinimu, Kremlius dabar žvelgia į kitas teritorijas, kurias kontroliuoja Ukraina, o V. Putino agresiją sustabdyti gali tik stiprus Vakarų atsakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija.

Europoje beprasidedantis karas kaitina vaizduotes ir degina politikų šydus. Lietuvos užsienio politika slysta iš prezidento rankų ir tampa Vyriausybės bei Užsienio reikalų ministerijos veiksmo arena. Ukrainos klausimai prezidentui, regis, rūpi kur kas mažiau nei turėtų.

Kai kurios šalys skiepija ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, tačiau Lietuva šiuo keliu žengti neketina. Svarstoma, kad vakcina nuo COVID-19 rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami kasmet, panašiai, kaip nuo gripo. Virusų tyrinėtojas svarstė, kad vakcinų daugeliui gyventojų gali prireikti, jei atsirastų nauja viruso atmaina, kuri keltų grėsmę ir anksčiau persirgusiems ar vakcinuotiems žmonėms. Tačiau, pasak jo, dabar skaičiuoti vakcinos dozes yra paprasčiausiai kvaila.