Redakcija rekomenduoja

Nors omikronas, panašu, nesukels tokios didelės įtampos sveikatos apsaugos sistemai kaip ankstesnės koronaviruso bangos, medikai įspėja, kad tai gali būti proga savo nagus parodyti gripui. Virusų tyrinėtojai kartu primena 2009-ųjų epidemiją, kai gripo atvejams šoktelėti nesutrukdė ir prasidėjęs pavasaris.

Nors koronaviruso omikrono atmaina, panašu, sukelia lengvesnę ligą ir dėl to augantys užsikrėtimų skaičiai taip sparčiai nedidina įtampos ligoninėse, medikams nerimą kelia vis daugiau dėl COVID-19 į ligonines patenkančių vaikų. Gydytojai pažymi, kad koronavirusas linkęs slėptis už įvairiausių simptomų, todėl būna sunkiai atpažįstamas, o intensyvaus gydymo susirgus koronavirusu prireikia ir kūdikiams.

Lietuvos užsienio politikos posūkis nuo Kinijos į Taivano pusę gali būti suprantamas kaip graži mūsų šalies požiūrio slinktis, kai atsisakoma nuolankiai bendrauti su komunistiniu autoritariniu režimu ir pasirenkamas demokratinis partneris. Tai taip pat gali būti suprantama kaip prisidėjimas prie JAV pastangų sulaikyti Kinijos galios plėtrą per Europos Sąjungos pozicijos suvienijimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalbėdamas spaudos konferencijoje, skirtoje užsienio žurnalistams, pabrėžė, kad saugumo situacija Ukrainoje yra sudėtinga, šalis ruošiasi visiems įmanomiems scenarijams, bet, kad „karas neišvengiamas“ – nesako.

Vidaus reikalų ministerija registravo patobulintus įstatymų projektus, kuriais gerokai griežtinama atsakomybė už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.  Didesnės baudos siūlomos už chuliganišką vairavimą, vairavimą apsvaigus, nesutvarkytus dokumentus ar pasibaigusią sveikatos apžiūrą.

Vyriausybei nutarus, kad „Belaruskalij“ tranzitas prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, kalio trąšų gabenimas per Lietuvą turėjo sustoti. Bet šiuo metu Lydoje, apie 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, stovi keturi sąstatai su baltarusiškomis kalio trąšomis. Baltarusijos pusė reikalauja galimybės kroviniui vykti per Lietuvą. Lietuvos institucijos baiminasi provokacijų, nes Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka liepė imtis atsakomųjų priemonių.

Vyriausybei apsisprendus, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvos teritoriją prieštarauja mūsų šalies nacionalinio saugumo interesams, krovininiai traukiniai nuo vasario sustojo, bet teisiniu aspektu gali kilti bėdų. Bent jau taip mano Prezidentūra, paprašiusi ministrų kabineto pateikti savo vertinimą, ką daryti su Lietuvos tarptautiniais ir europiniais įsipareigojimais.

Užfiksavus rekordiškai didelio mirtingumo metus pateikiami niūrūs skaičiai – pagal perteklinį mirtingumą esame vieni pirmaujančių pasaulyje. Manoma, kad daugiau gyventojų Lietuva neteko tiek dėl pandemijos valdymo pasekmių, tiek baimės kreiptis pagalbos, tiek ir taip prastos sveikatos būklės. Tačiau nors sveikatos paslaugų poreikis toliau tik auga, prieinamumas prie jų dar toli gražu nestoja į vietas.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

Nors NATO žada griežtą atsaką Rusijai, jei ši užpultų Ukrainą, iš aljanso valstybių sostinių sklinda prieštaringi signalai. Kroatijos prezidentas pareiškė, Ukrainai nėra vietos NATO, o jo šalis nesivels į karą su Rusija.

Lietuva koronaviruso klausimu šiuo metu išgyvena dvejopą situaciją. Viena vertus, kasdien fiksuojami vis nauji užsikrėtimų COVID-19 rekordai. Kita vertus, reanimacijose situacija kaip niekada stabili. Medikai ir mokslininkai atmeta galimybę, kad Lietuvai prireiks karantino režimo. Tačiau niekas nenuvertina omikron atmainos grėsmės ir atkreipia dėmesį, kad ji kelia kitokių sunkumų.   Sergamumo COVID-19 kreivė Lietuvoje sparčiai šovė aukštyn.

Kol viso pasaulio akys nukreiptos į galimą karinį konfliktą Ukrainoje, susidariusia situacija gali pasinaudoti Kinija, kuri virš Taivano jau pasiuntė dešimtis karinių naikintuvų. Pasak saugumo ekspertės Eglės Murauskaitės, dialogas tarp Maskvos ir Pekino vyksta nuolat, ir nors ne visi Kinijos bei Rusijos interesai sutampa, abi didžiosios galios siekia sumažinti Vakarų ir konkrečiai JAV dominavimą tarptautinėje arenoje.

Socialdemokratų garbės pirmininkas, PSO atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad reikia atsisakyti galimybių paso, kadangi ir paskiepyti, ir nepaskiepyti žmonės gali vienodai pernešti ir užsikrėsti koronavirusu. Tokie jo žodžiai nustebino konservatorių Paulių Saudargą, kuris tikina, kad tokie V. P. Andriukaičio žodžiai yra neatsakingi.

Prieš aštuonerius metus Rusija aneksavo Krymą ir prorusiškų separatistų rankomis įžiebė karą Rytų Ukrainoje. Visgi tuomet Kremlius dengėsi „žaliaisiais žmogeliukais“, Donecko ir Luhansko teroristais ir Krymo „referendumu“. Vladimirui Putinui prireikė aštuonerių metų, kad nesidangstydamas prie Ukrainos sienos sutelktų šimtatūkstantinę kariuomenę ir ginklų žvanginimu grasintų Ukrainos nepriklausomybei.

Seime žlugus privalomų skiepų daliai darbuotojų įteisinimui užstrigo ir galimos žalos dėl COVID-19 vakcinų atlyginimo klausimas. Valdantieji tvirtina, kad šis įstatymas tikrai bus priimtas, tačiau tokia apimtimi, kaip pasiūlė opozicija, greitai to padaryti nepavyks.

Ministerijai dar tik ruošiantis pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, Joniškio ligoninė pati inicijavo pokyčius ir ėmė koncentruotis į ambulatorines paslaugas. Įstaigos vadovas Martynas Gedminas sako, kad tai leidžia tik išlošti ir suteikia perspektyvą prikviesti jaunus specialistus. Kartu jis neslepia nesuprantantis tų vadovų, kurie būgštauja dėl uždaromų leisgyvių skyrių.

Lietuvoje mušami užsikrėtimo koronavirusu rekordai, o bene daugiausiai židinių nustatoma mokyklose. Serga ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tad neretai iškyla problemų, kadangi nėra kam gyvai mokyti sveikų vaikų. Ekspertai jau siūlo bent trumpam pereiti į nuotolinį mokymą. Kad šis pasiūlymas svarstytinas, sutinka ir politikai, tačiau pabrėžia, kad situacijos buvo galima išvengti, jei mokyklos būtų buvusios tinkamai paruoštos viruso plitimo pavojui.

Lietuvos Seimo nariai – anaiptol ne mažiausiai Europoje uždirbantys politikai. Dar daugiau – Lietuvos parlamentarai savo atlyginimu gali puikuotis prieš latvius ir lenkus, nes už juos uždirba ženkliai daugiau. Tiesa, iki kolegų politikų atlyginimų Vakaruose – dar tolimas kelias. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių parlamentarų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Europą drebinantis nerimas dėl situacijos Ukrainoje persimeta į dažno lietuvio namus. Žmonės ima klausinėti, ką reiktų daryti karinio konflikto atveju ir supranta, kad informacijos yra, bet jos reikia atskirai ieškoti. Kariuomenės specialistai ramina, kad geriausias pasiruošimas yra rimtis ir šaltas protas, bet tv3.lt kalbinti specialistai tikino, jog šalia šalto proto reikia turėti ir atsarginį planą ar evakuacinę kuprinę.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Demokratai surinko pakankamą skaičių žmonių įkurti naują partiją, pavadinimu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir pirmininku išsirinko buvusį premjerą Saulių Skvernelį. Iš viso registruoti 3375 partijos steigėjai, tik ne visi jų atvyko į suvažiavimą: dėl pandemijos sąlygų kai kurie steigėjai savo valią pareiškė įgaliodami kitus asmenis. Pagal politinių partijų įstatymą, įkurti partijai reikia ne mažiau nei dviejų tūkstančių narių.

Lietuvoje girdėti pasipiktinimo dėl esą per griežtų COVID-19 valdymo priemonių. Tačiau realybė tokia, kad ir Lietuvos kaimynės, ir dalis labiausiai lankomų Vakarų Europos šalių į koronaviruso kontrolę žiūri labai griežtai. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse viešose vietose leidžiama būti tik su respiratoriais, o kitose – nepasiskiepiję ar virusu nepersirgę gyventojai negali lankytis viešojo maitinimo ar pramogų vietose.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis su bendražygiais šeštadienį Palangoje buria politinę partiją, kuri kelia tam tikro nerimo jau egzistuojančioms politinėms organizacijoms, nes naujokai visuomenei visuomet patrauklesni. Dar formaliai neegzistuodama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sugebėjo „apkramtyti“ valstiečius žaliuosius, socialdemokratus, prisitraukė kai kuriuos politikus iš visuomeninių rinkimų komitetų bei netgi patampė už ūsų konservatorius.

Į Baltarusiją aktyviai juda Kremliaus čia pasiųstos milžiniškos pajėgos ir karinė technika. Minsko ir Maskvos lyderiai tikina, kad Lietuvos kaimynėje vasarį vyks viso labo tik karinės pratybos. Tačiau Lietuvos ekspertai perspėja – pratybos bus ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio, į Baltarusiją atgabenta technika pajėgi nešti branduolinį ginklą, o Baltarusija gali būti dar viena kryptis, iš kurios Rusija puls Ukrainą.

Vilniuje atidarius Taivano verslo atstovybę, Kinijoje užsidegė visos pavojaus lemputės, nes atstovybės pavadinimas kinų komunistams signalizavo apie salos nepriklausomybės siekius. Pekinas tiesiog pasiuto bei pritaikė Lietuvai nedeklaruotas sankcijas, dėl kurių Europos Komisija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Baltarusijos trąšų bendrovė „Belaruskalij“ pakilo į kovą dėl Lietuvos Vyriausybės priimto sprendimo, pagal kurį nuo vasario 1-osios trąšų tranzito sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ nustos galios, nes prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad skundas teisme buvo gautas, o toliau bus sprendžiama, ar jis bus priimtas.

Omikron bangai vis dar augant ne tik stebina eilių prie mobiliųjų testavimo punktų ilgis, bet ir liejasi šeimos gydytojų apmaudas dėl neslopstančio pacientų antplūdžio. Dėl to daliai gyventojų planinių paslaugų gali tekti palaukti ilgiau arba rizikuoti būti konsultuojamam ant perdegimo ribos balansuojančio specialisto.

Užsikrėtimų COVID-19 atvejams šovus į neregėtas aukštumas epidemiologai nesiima prognozuoti, ar kitą savaitę, kaip žadėta pirminiais skaičiavimais, omikron banga Lietuvoje jau galėtų pasiekti piką. Be to, jau stebimas stacionarinių lovų pilnėjimas, todėl raginama neprarasti budrumo ir, kiek įmanoma, apriboti aktyvų socialinį gyvenimą.

Baltarusija šiuo metu okupuojama, o tai, kas ten vyksta, keičia ir mūsų regiono saugumo situaciją, įsitikinęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. Pasak jo, visas dėmesys dabar natūraliai krypsta į Ukrainą, bet Baltarusija neturėtų prasprūsti pro akis.

Krašto apsaugos ministerija pradėjo diskusijas apie visuotinę karo tarnybos prievolę. Šių diskusijų kontekste aptariamas ir merginų šaukimo tarnauti klausimas. Ir nors ši galimybė kol kas tėra teorinė, dalis jaunų žmonių pažymi, kad vykdant visuotinį šaukimą, turėtų būti privalu šaukti ir merginas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją.

Raštu išdėstyto JAV ir NATO šalių atsako į Rusijos ultimatumą turinys iš esmės jau aiškus, ir Kremliaus pageidavimų jis akivaizdžiai netenkina. Pagrindinis Maskvos noras – atsisakyti NATO plėtros į rytus – yra kategoriškai atmetamas, kaip ir buvo tikėtasi. Ekspertai pažymi, kad Rusijai pačiai joks didelio masto karas nėra nei naudingas, nei reikalingas.

Pasakose daugelį bėdų išsprendžia stebuklinga lazdelė, o realybėje politikai labai dažnai užsikabina ant pavienių sprendimų, kurie tarsi turėtų pakeisti visą sistemą. Prieš ketverius metus švietimo sektoriuje vadovams įvestos kadencijos turėjo prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, šiuo metu svarstoma įvesti kadencijas sveikatos sektoriaus įstaigų ir jų padalinių ar filialų vadovams. Taip tikimasi išspręsti mobingo problemą. Bet realybė daug proziškesnė.

Suteikusi leidimą Vilniuje atverti Taivano pavadinimo atstovybę Lietuva susipyko su komunistine Kinija, kuri pritaikė nedeklaruotas sankcijas. Lietuva dėl to šaukėsi partnerių paramos, bet, neoficialiais „Reuters“ duomenimis, dabar jau svarstoma ir apie atstovybės pavadinimo keitimą kinų mandarinų kalba, kad pavadinimas skambėtų kaip Taivano žmonių atstovybė arba Taivaniečių atstovybė. Panašiai kaip angliškai.

Rusija garsiai mojuoja ginklais Ukrainos pašonėje ir tyliai rezga galimą sąmokslą Kijevo centre. Britų žvalgyba išsiaiškino, kad rusai aktyviai veikia ne tik Ukrainos rytuose, bet ir jos centre, kur galimai ruošiasi pakeisti valdžią prezidento rūmuose. Tiesa, kaip tai bus daroma – nėra aišku, nes, pasak politikos apžvalgininkų, paviešinus penkis perversmų scenarijus Rusija gali turėti dar dvidešimt.

Lietuva galimai svarsto galimybę keisti Taivano atstovybės pavadinimą kinų kalba, kad jis skambėtų kaip Taivaniečių atstovybė, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Panašiai kaip kad angliškas variantas – The Taiwanese Representative Office in Lithuania. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią informaciją neigia. Kinijos vidaus ir užsienio politiką tyrinėjantys ekspertai abejoja, ar toks žingsnis, jeigu jo būtų imtasi, padėtų pagerinti santykius su Pekinu.

Dalies valdančiųjų planas imtis švelninti alkoholio pardavimo ribojimus niekur nedingo. Nors pratęstoje Seimo sesijoje projektas nesulaukė pakankamai palaikymo balsų, liberalai ketina prie klausimo grįžti. Vienintelis jiems kylantis klausimas, ar koalicijos partneriai konservatoriai išties pagalbos ranką. Tačiau panašu, kad konservatoriai, nors sutinka liberalizuoti alkoholio rinką, turi savitą viziją.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad NATO reakcija priklausys nuo Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje. Jis pabrėžė, kad pagrindinis pavojus dabar kyla ne Lietuvos, o Ukrainos saugumui, o stipri Ukraina gali tapti neįkandamu riešutu Rusijai, kuri, pasvėrusi visas galimybes, gali nuspręsti nesiimti neapgalvotų karinių veiksmų.

Rusija jau kurį laiką prie Ukrainos sienos yra sutelkusi šimtus tūkstančių karių ir technikos. Ukraina ir Vakarai baiminasi, kad Kremlius įsiverš į Ukrainą ir taip prasidės didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Visgi pirmasis šūvis kol kas nepaleistas, nors ekspertai svarsto, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karo pradžiai gali pasirinkti simbolinę dieną.

Nors dar prieš kelis mėnesius būtų sunkiai buvę galima tuo patikėti, nuo šios savaitės prireikus kontaktiniu būdu dirbti galės ir teigimą PGR turintys asmenys. Tiesa, tą galės daryti tik gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai ir liga turės būti besimptomė. Be to, toliau švelninami izoliacijos reikalavimai – tą turės daryti tik šeimos nariai.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus veiksmų scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje dar gyva, visuomenė turi neprarasti budrumo. Tiesa, tai nėra lengva, nes kritinio mastymo mūsuose mažėja, dezinformacijos daugėja, o Rusija agresyveja. Saugumi analitikai įsitikinę ir tuo, kad Rusija už pagalbą Ukrainai mus baus, todėl turime būti pasiruošę visokio tipo išpuoliams.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama gydymo įstaigų pertvarka, Seime dar neperžengusi pirmojo balsavimo slenksčio, jau kursto dalies sistemos dalyvių nepasitenkinimą. Jie baiminasi, kad vienu mostu išardžius esamą sistemą nebūtinai sulauksime siekiamo rezultato, o paprastas pacientas nuo to tik nukentėtų.

Nors omikron atmaina greičiausiai nesukelia tokių pragaištingų ūmios ligos pasekmių sveikatai kaip prieš tai siautusios atmainos, net persirgus lengva koronavirusinės infekcijos forma gali varginti nemalonūs liekamieji reiškiniai. Įspėjama, kad net jauniems asmenims gali atsirasti širdies virpėjimai, nemiga, stiprus nuovargis, atminties sutrikimai, o visa tai varginti net 6 mėnesius ir ilgiau.  Viltingai ir vis garsiau tikimasi, kad omikrono atmaina pasauliui neša pandemijos pabaigą.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Ekspertai sako, kad daugiatūkstantines karines pajėgas prie Ukrainos sienos sutelkusi Rusija įsiveržti gali per artimiausias savaites. Jų teigimu, Rusija gali dirbtinai sukelti pretekstą įsiveržti į Ukrainą, kadangi Rusija negali tokio dydžio pajėgų laikyti prie Ukrainos sienos ilgą laiką. Nutolinti pirmojo šūvio gali nepadėti ir vykstančios derybos tarp Vašingtono ir Maskvos.

Skirtingai nei priimtina manyti, Lietuva nėra tokių jau mažų atlyginimų šalis. Bent jau prezidentinių atlyginimų. Nors savo uždarbiu nusileidžia Vakarų Europos lyderiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda uždirba gerokai daugiau nei kaimyninių valstybių vadovai. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių prezidentų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių po keturių dienų vizito grįžo iš Minsko. Ši marga kompanija sugrįžtuvių spaudos konferencijoje tikino gavusi iš Baltarusijos patikinimą, kad ji – visada buvo ir yra gera Lietuvos kaimynė. Esą nepaisant Lietuvos „valdžios neprotingo elgesio“ baltarusių viršūnės nors ir šiandien priimtų juos ir tęstų dialogą.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.