Baltarusijos autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka praėjusią savaitę paskelbė, kad jo kariuomenė kitą mėnesį surengs karines pratybas su Rusijos pajėgomis, ir kritikavo, anot jo, vis aktyvesnį NATO veikimu Europoje.
„Prieš kurį laiką suplanavome karines pratybas vasarį. Prašom... paskirti ir paskelbti konkrečią datą, kad niekas negalėtų kaltinti mūsų staiga sutelkus pajėgas ir beveik pasirengus eiti į karą“, – kariuomenės pareigūnams pasakė A. Lukašenka.
Pranešimas pasirodė pastaraisiais mėnesiais tarp Vakarų ir Rusijos augant įtampai dėl Ukrainos saugumo. Ukraina, artima Vakarų sąjungininkė ir Baltarusijos kaimynė, jau kelerius metus kovoja su promaskvietiškais separatistais šalies rytuose.
Pasak A. Lukašenkos, planus dėl pratybų su Rusija jis parengė gruodį, drauge su savo sąjungininku, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tuo metu to nepaskelbė.
A. Lukašenka nenurodė, kiek karių dalyvaus pratybose „Sąjungos ryžtas 2022“, bet sakė, kad jų metu didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas scenarijui, numatančiam situaciją, kai Baltarusijos kariuomenė yra priversta „priešintis iš Vakarų ateinančioms pajėgoms“.
Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas teigė, kad pirmajame etape – iki vasario 9 dienos – planuojamas perdislokavimas ir pajėgų grupių suformavimas. O antrajame etape – nuo vasario 10 iki 20 dienos – vyks bendros pratybos „Sąjungos ryžtas 2022“.
Apie Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, buvęs kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
Iš Baltarusijos atsivertų dar vienas frontas: „Kijevas iš ten ne taip jau toli“
Pasak A. Pociaus, tikrai realu, kad Rusijos ir Baltarusijos vykdomos karinės pratybos yra ne karinės pratybos, o pasiruošimas įsiveržimui į Ukrainą iš Baltarusijos pusės, taip atveriant dar vieną fronto liniją.
„Prieš įsiveržimą, be abejo, geriausias paaiškinimas, kodėl jie dabar permeta karines pajėgas iš Rusijos į Baltarusiją, yra būtent ta mokymų priedanga“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Generolo teigimu, jeigu pasižiūrėtume į galimus įsiveržimo į Ukrainą scenarijus, tai viena iš strateginių krypčių, iš kurios Rusija gali smogti Ukrainai, yra būtent iš Baltarusijos teritorijos.
„Kijevas iš ten ne taip jau toli“, – pažymėjo A. Pocius.
„Mano nuomone, tos pratybos yra pasiruošimo fazė prieš galimą puolimą. Tai yra labai realu“, – pridūrė jis.
Iš kitos pusės, anot A. Pociaus, šios pratybos ir Rusijos karinių pajėgų permetimas į Baltarusiją, yra ir dar vienas grasinimas NATO rytinio flango valstybėms – Baltijos šalims ir Lenkijai.
„Tai yra tai, ką Rusija ir demonstruoja, jie sutelkia pajėgas ne tik prie Ukrainos, bet ir priartėja prie Lenkijos ir prie mūsų sienų“, – kalbėjo A. Pocius.
Pratybos yra „pasakėlės vaikams“
T. Jermalavičius, analizuodamas, kokias pajėgas į Baltarusiją atsiuntė Rusija, sako, kad tai yra nukreipta sukurti dar vieną įsiveržimo į Ukrainą ašį.
„Kuri yra labai svarbi, žvelgiant į [Ukrainos] sostinės artumą iki Baltarusijos sienos“, – pažymi ICDS tyrimų vadovas.
„O baltarusių paskelbta pratybų legenda yra pasakėlės vaikams. Tai nėra gynybinio pobūdžio pratybos, tai labiau puolamojo pobūdžio pratybos ir yra tam tikras signalizavimas Vakarams, kad neturėkite jokių minčių apie tai, kur stovi Baltarusija ar imtis kažkokių karinių veiksmų šia kryptimi“, – kalbėjo T. Jermalavičius.
Baltarusijoje gali atsirasti rusų branduolinis ginklas
Rusų pajėgų dislokavimas Baltarusijoje kelia nerimą ir mūsų NATO sąjungininkams. Aukšto rango Jungtinių Valstijų Valstybės departamento pareigūnas teigia, kad Rusijos karių atvykimas į Baltarusiją dalyvauti pratybose gali nulemti nuolatinį rusų pajėgų, galbūt įskaitant branduolinius ginklus, dislokavimą šioje šalyje.
Rusijos pajėgos dislokuojamos Baltarusijoje be įprasto išankstinio perspėjimo regiono šalims. Minėtas JAV pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad į Baltarusiją atvykstančių Rusijos pajėgų dydis „neatitinka to, ko tikėtumės normalių pratybų“ atveju.
„Svarbus yra laikas... Žinoma, kyla susirūpinimas, kad Rusija galbūt ketina prisidengdama bendromis karinėmis pratybomis dislokuoti pajėgas Baltarusijoje potencialiai siekdama pulti Ukrainą“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, Baltarusijos konstitucijos pataisos, teikiamos kito mėnesio referendumui, galėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam Rusijos pajėgų buvimui šios šalies teritorijoje.
„Šie konstitucijos pataisų projektai gali rodyti, kad Baltarusija planuoja leisti jos teritorijoje dislokuoti ir Rusijos įprastines, ir branduolines pajėgas“, – pažymėjo pareigūnas. Tai reikštų „iššūkį Europos saugumui“, ir dėl to gali reikėti atsako, sakė jis.
Apie tai, kad branduolinis ginklas gali atsidurti Lietuvos pašonėje, kalbėjo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Taip, branduolinio ginklo šiuo metu Baltarusijoje nėra dislokuota, bet galimybės tam visada yra, politinis noras iš A. Lukašenkos pusės egzistuoja. Jis tą aiškiai deklaravo. Kiek tuo noru pasinaudos Rusija, tai čia jau kitas, matyt, ateities klausimas“, – sako A. Anušauskas.
Sako, kad Rusijai permeti branduolinį ginklą į Baltarusiją nebus taip paprasta
Branduolinio ginklo grėsmę netoli Lietuvos mato ir A. Pocius.
„Jeigu jie per pratybas „Zapad“ atidirba raketinių sistemų paleidimą su branduolinėmis galvutėmis, tai aš manau, kad realu, kad Rusija permes į Baltarusiją tam tikrą ginkluotę su branduoliniu užtaisu. Tai yra pilnai realistiška. Tai yra žvanginimas ginklais ir demonstravimas Vakarams, kad jie eis va bank“, – teigė buvęs kariuomenės vadas.
Visgi ICDS tyrimų vadovas T. Jermalavičius su generolu nesutinka. Nors jis pažymi, kad į Kremliaus į Baltarusiją atgabenamos balistinių raketų kompleksai „Iskander-M“, gali nešti ir branduolinį ginklą, tačiau yra išlygų.
„Bet tai, kad jie taptų iš tikrųjų branduoliniu ginklu, tas procesas, perkėlimo iš sandėlių, iš saugojimo vietų ant pačių raketų ir jų pastatymas paleidimo sistemose, platformose, nėra labai paprastas dalykas.
Jei mes kalbame apie branduolinio ginklo permetimą, tam Rusijai reikėtų sukurti ištisą infrastruktūrą pačioje Baltarusijoje, ne tik permesti ginkluotės sistemas“, – kalbėjo saugumo ekspertas.
Lietuva turi būti pasiruošusi hibridiniam karui
Visgi, anot T. Jermalavičiaus, Lietuvai reikia būti labiau pasiruošusiai ne galima branduolinio ginklo dislokavimui Baltarusijoje, o hibridinio karo veiksmams prieš mūsų šalį, kurie gali prasidėti Rusijai užpuolus Ukrainą.
„Matysime ir kibernetines atakas, ir energetinių sistemų sutrikimus, elektroninio karo priemonių taikymą prieš mūsų komunikacijas. Bus labai daug sukelta tokio sąmyšio mūsų kryptimi, kad būtų nukreipiamas dėmesys ir siekiama atgrasyti nuo galimo įsikišimo į konfliktą“, – dėstė T. Jermalavičius.
Bus didesnės nei „Zapad“
Ne taip seniai Baltarusijos teritorijoje jau vyko bendros pratybos su rusų kariais – praėjusių metų rugsėjo pradžioje startavusios „Zapad-2021“. Į jas susirinko 200 tūkst. karių, kurie pagal pratyboms sukurtą legendą kovojo su „gerai ginkluota Poliarine respublika“, numanomai – NATO valstybėmis. Pratybos vyko Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje, o taip pat – Baltijos jūroje.
T. Jermalavičiaus teigimu, „Sąjungos ryžtas“ nuo „Zapad“ skirsis savo dydžiu, bet visos šios pratybos spartina Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją.
„Zapad“ pratybos pačioje Baltarusijoje, palyginus, kokios pratybos yra planuojamos dabar, buvo net šiek tiek mažesnio masto. Bet iš tikrųjų tos pratybos padėjo eilę metų integruoti Baltarusijos karinius pajėgumus ir Rusijos karinius pajėgumus į vieningą strateginę operacinę sistemą“, – pažymėjo ekspertas.
Arvydas Anušauskas: NATO reaguos į kintančią situaciją regione siųsdama atitinkamus pajėgumus
Į Baltarusiją siunčiamos šimtatūkstantinės Rusijos pajėgos kelią grėsmę Lietuvai, tad NATO reaguos į situaciją siųsdama atitinkamus pajėgumus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Apie papildomus pajėgumus kalbama, viskas NATO struktūroje planuojama, tam tikri planai ir reakcijos laikas numatytas ir Lietuvai. Bet visa tai kinta priklausomai nuo situacijos mūsų regione vertinimo. Patys suprantate, kad bet koks situacijos pokytis ties Ukrainos siena, bet koks, net mažiausias konfliktas, žinoma, kad akumuliuos didesnę NATO reakciją ir pajėgumus mūsų regione“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Anušauskas.
Ministras, su kitais Vyriausybės nariais pirmadienį apsilankęs Valstybės saugumo departamente (VSD), kur susipažino su saugumo situacija regione, sakė, jog šiuo metu Rusija į Baltarusiją yra permetusi bent triskart daugiau pajėgų, nei per „Zapad“ pratybas rudenį, ir tai „iš esmės keičia situaciją regione“. Tuomet pratybose dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
„Tos pajėgos, kurios dabar siunčiamos, yra tris-keturis kartus didesnės, čia, Lietuvoje, įvairiais formatais aptariame situaciją, kokia ji klostosi, koks gali būti reagavimas, kokie mūsų planai“, – tvirtino A. Anušauskas.
Lietuva, pasak jo, svarsto savo galimybes į tai reaguoti kartu su NATO partneriais, tačiau kokia tiksliai reakcija bus, priklausys nuo Rusijos dislokuojamų pajėgų tipo.
„Pavyzdžiui, jei į Baltarusiją, į mūsų kaimynystę Rusija atsiunčia karo lėktuvus, arba deklaruoja atsiųsianti, arba jie jau skraido tenai, tai, be abejonės, oro policijos misija Baltijos šalyse, siekiant išvengti provokacijų, irgi stiprinama. Danija, JAV yra deklaravusios, kad oro policijos misijai skirs papildomus pajėgumus. Tai šią savaitę jie ir bus Lietuvoje. Jeigu situacija reikalautų dar kitų papildomų pajėgumų, jie irgi būtų lygiai taip pat skirti“, – kalbėjo ministras.
Jis sakė, kad karių apgyvendinimo klausimas „yra ne pirmaeilis dalykas“, nes jie yra apmokyti gyventi pačiomis ekstremaliausiomis, net ir lauko sąlygomis. Ministras patikino, kad Lietuva tikrai ras galimybių priimti didesnius pajėgumus.
A. Anušauskas teigia, kad kol kas sunku prognozuoti, ar galios demonstravimas tikrai peraugs į karinius veiksmus.
„Niekas negali pasakyti (ar bus karas – BNS), aš manau, šiuo atveju, priima sprendimus vis dėlto Kremliuje, nes iniciatyva yra jų pusėje. Nė viena Rytų Europos valstybė, kuri tapo NATO nare, negrasino ir negrasina kaimyninėms valstybėms. Tiesą sakant, Rusija, priešingai – telkia kuo didesnes pajėgas mūsų regione“, – salė jis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
Rusija reikalauja, kad NATO nesuteiktų narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuotų jose savo pajėgų bei ginkluotės.
Tai tik dalis pokalbio su A. Pociumi ir T. Jermalavičiumi laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
