Rytų Eurospos studijų centro organizuotoje diskusijoje prezidento patarėjas D. Kuliešius ir politologas Alvydas Medalinskas, šiuo metu viešintis Ukrainoje, sutarė, kad situacija yra sudėtinga, o Rusijos planai Ukraina gali neapsiriboti.
Tokios situacijos dar nebuvo
Prezidento patarėjas D. Kuliešius, kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje bei JAV ir Rusijos derybas, tikino, kad geriausia žinia Baltijos šalims – Vakarų vienybė, nuolaidų Rusijai nedarymas.
„Gera žinia, jog visuose pokalbiuose, vykstančiuose su Rusija, jai nedaroma jokių nuolaidų. Nėra ženklų, kad jos būtų suteiktos. Vieningi Vakarai, manau, yra siurprizas Rusijai, kuri tikėjosi keldama įtampą ir spaudimą pasiekti savo tikslų be jokių išlaidų. Tiesa, bendrai situaciją vertiname, kaip neramią, įtemptą, o viešai matomi Rusijos veiksmai yra patys didžiausi per visą laiką nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Turėjome „Zapad“ ir kitas pratybas, bet tai buvo toli gražu nuo to, kas vyksta dabar“, – sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Jis tikino, kad kyla nemažai klausimų dėl Rusijos veikimo, tikslų ir to, kaip prieita iki tokio konfrontacijos taško. Patarėjas taip pat sakė, kad griežtas JAV atsakas Rusijai ir nenoras leistis į ultimatumu keliamas diskusijas yra geras ženklas Baltijos šalims, nors dalis Rusijos-JAV pokalbių ir nėra paviešinti.
„Šiuo metu mus tenkina JAV pozicija, bet yra ir neraminančių Lietuvą dalykų, nes skirtingų valstybių saugumo institucijos situaciją vertina individualiai, į priemones, kurių reiktų imtis, požiūriai taip pat skiriasi. Visgi džiugu, kad bendras strateginis sutarimas yra nedaryti jokių nuolaidų. O tai, kas vyksta iš Rusijos pusės yra agresija. Ne tik karinė, bet tai ir energetinis spaudimas“, – kalbėjo D. Kuliešius.
Kartos Čečėnijos scenarijų?
Politologas A. Medalinskas, šiuo metu esantis Ukrainoje sako, kad Rusija gavo stiprų atsaką iš NATO apie tai, kad nebus nusileidžiama jos ultimatumo tipo reikalavimams, nebus naikinami kvietimai Ukrainai ir Gruzijai prisijungti prie NATO.
„Tai – stiprus atsakas, nuo Miuncheno konferencijos laikų vienas stipresnių Vakarų atsakų stabdant Rusiją. Šios šalies noras, kad NATO nuginkluotų savo Rytinio flango nares, mano manymu, buvo orientuotas į Baltijos šalis, o atsakas iš NATO, kad jokių kompromisų šiuo klausimu nebus, plius pasiūlymas pačiai Rusijai išeiti iš Ukrainos Moldovos ir Gruzijos – buvo stiprus.
Aš manau, jei atsakymas būtų buvęs švelnesnis, Baltijos šalims gal būtų blogiau, bet Ukrainai – ramiau, nes gal būtų prasidėję derybos, pokalbiai. Dabar gi manau Ukrainoje gali kilti tik daugiau įtampos“, – svarstė A. Medalinskas.
Anot jo, griežtai atsisakant derėtis dėl trokštamų dalykų, buvo suduotas smūgis Vladimirui Putinui.
„Jam reikia parodyti, kad yra stiprus, tai jis gali daryti tik Ukrainos teritorijoje. NATO diplomatai (esantys Ukrainoje) mano, kad Putinas gali atakuoti kelių savaičių bėgyje“, – kalbėjo politologas.
Jis svarstė, kad Putinas gali mėginti išpešti naudos iš Normandijos proceso ir Minsko susitarimų, o nepavykus gali kartoti Čečėnijos scenarijų ir apšaudyti mokyklą arba darželį okupuotose Donecko ar Luhansko teritorijose, apkaltinti dėl to Ukrainą ir pasinaudojus šiuo pretekstu pulti Ukrainą.
Rusija laimėjo dėmesio
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas D. Kuliešius įsitikinęs, kad Rusija turi kur kas didesnį planą nei Ukraina, o nestabilumas jos rytuose tik dalis apgalvotos taktikos.
„Tie svertai, kuriuos Rusija turėjo 2014 metais Ukrainoje dabar jau neveikia, o Ukraina toliau juda demokratinio pasaulio link. Tie instrumentai, Minsko formatai, separatistinė kova prieš Ukrainos karius pasienyje neduoda norimo tikslo, o tikslas yra politinės krypties pasikeitimas Ukrainoje. To negalima padaryti be valdžios pasikeitimo.
Vadinasi Rusija turi tikslą pakeisti Ukrainos politiką. Tai vienas iš tikslų, kurių Rusiją gali siekti per karinius instrumentus, bet tai ne viskas, ko jie siekia. Platesniame kontekste Rusija nori grįžti į Šaltojo karo laiką, kai buvo pasiskirstyta įtakos zonomis. Šios zonos reikštų, kad Rusija užsitikrina savo buferines zonas, savo politiką, kur Vakarai nesikiša, tarkime į Baltarusijoje ar Rusijoje vykstančius procesus, nekomentuoja žmogaus teisių pažeidimų“, – svarstė prezidento patarėjas.
Pasak D. Kuliešiaus, pasirinktas laikas, jų (rusų) manymu, tinkamas, nes keičiasi Europos lyderiai, JAV politikoje yra sumaišties.
„Laikas yra ribotas, kada gali būti išnaudoti kariniai instrumentai spausti Ukrainą. Šiandien Rusija turi ir valią, ir galimybes, bet ar darys ką nors ir kokiu mastu priklausys nuo aktyvaus ir vieningo Vakarų veikimo. <...> Ukraina yra auka, čia susikerta Rusijos ir Vakarų vertybių kova. Šiandien mes turime didžiųjų valstybių paramą, stiprias žinutes, kad reikia i stiprinti NATO rytinį flangą“, – sakė jis, pabrėždamas, kad net nesukėlusi karo Rusija jau turi šiokių tokių laimėjimų, mat ji grįžo į didžiąją diplomatiją, su ja kalbama tada, kai jie nori.
„Jei situacija Baltarusijoje ir prie Ukrainos sienos liktų tokia ilgesnį laiką, tai lemtų, kad Rusija turėtų savo rankose iniciatyvą ir diktuotų darbotvarkę. Diplomatinis laimėjimas Rusijoje jau yra“, – įsitikinęs D. Kuliešius.
Tiesa, A. Medalinskas mano, kad Rusijos laimėjimai buvo trumpi ir nors pradžioje atrodė, kad Vakarai pasimetė dėl Rusijos reikalavimų, dabar ta sėkmė blėsta.
„Po šiandienos JAV atsakymo nesutikčiau, kad jie laimėtojai dabartiniame laike, todėl manau, kad Putinas norės parodyti, kad jis nėra silpnas. Anksčiau net ekspertai laikėsi politinio korektiškumo Putino atžvilgiu, bet dabar to nėra, o Vokietijos įėjimas į bendrą lauką su Vakarais yra svarbu. <...> Visi mano, kad Putinas pragmatikas. Bet aš manau, kad jis nubrėžė liniją, kurią ir pats peržengė. Čia yra Vakarų linija“, – kalbėjo politologas.
Baltarusija yra okupuojama
Kalbėdami apie pagalbą Ukrainai, ekspertai sutiko, kad tai, kas vyksta dabar – svarbu. Ji turėtų likti. Dar daugiau, reiktų ir karinių investicijų ten.
„Reikia tęsti karines misijas. Ir karinės ginkluotės tiekimas svarbu, ypatingai, jei jis tęsis nepaisant Rusijos veiksmų. Trečias dalykas, NATO investicijos į karinę pramonę, nors korupcijos Ukrainoje nestinga, bet reiktų ryžtis, na ir žinoma visos politinės, diplomatinės priemonės“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad kalbėdami apie Ukrainą neturime pamiršti ir Baltarusijos, nes tai, kas vyksta ten, stipriai keičia mūsų saugumo klausimus.
„Mūsų fokusas yra Ukraina, bet šalia Ukrainos dar yra Baltarusija, kurią galima vertinti, kaip okupuojamą Rusijos, nes ten nėra legitimios valdžios ir legitimi valdžia yra paskutinius metus dėl įvairių priežasčių tapusi be galo priklausoma nuo Rusijos vadovybės, tai, kas vyksta šiuo metu Baltarusijoje, tai yra labai stipriai keičianti saugumo situaciją mūsų regione. Žiūrėdami į grėsmes Ukrainai, negalime pamesti Baltarusijos ir mūsų regiono“, – sakė jis.
Prezidento patarėjas taip pat sakė, kad reiktų būti proaktyviems, ne tik reaguoti į tai, ką daro Rusija, bet ir patiems veikti.
„Reaguojama tik į pasekmės, reikia keisti šį algoritmą, reikia ES ir NATO aktyvesnio prevenciškai veikimo, nelaukiant kol kažką padarys Rusiją. Įvedant didesnes NATO pajėgas, rytų, pietų, šiaurės regione, tai būtų suprasta, kaip ženklas, kad reikia sustoti, svarbu karių buvimas ant žemės. JAV įsitraukimas su planais, būnant ten iš kur galima būtų apsaugoti regioną“, – aiškino jis.
Politikos specialistai taip pat pabrėžė, kad aktyvėja Turkijos vaidmuo Ukrainoje. Gali nutikti ir taip, kad šiuo metu svarbiausias Europai klausimas bus sprendžiamas Stambule (Minsko derybos). O tai leis Turkijos prezidentui įžengti į Europos politikos centrą.
