Lietuvos institucijos baiminasi provokacijų, nes Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka liepė imtis atsakomųjų priemonių. Svarstoma, jog pakrautas traukinys gali pajudėti be leidimo.
Diktatorius anksčiau pažadėjo nepraleisti Lietuvos eksporto per Baltarusiją, o visus savo krovinius perorientuoti į kitus uostus. Dar prieš tai jis buvo pasitelkęs migrantus, kurie masiškai kirto Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienas. Šiuo metu situacija yra kur kas stabilesnė, bet migrantai vis tiek žygiuoja, tik labiau Latvijos ir Lenkijos kryptimi.
Kaip portalą tv3.lt informavo „Lietuvos geležinkelių“ Ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė, šiuo metu Lydoje stovintys sąstatai buvo pakrauti sausio 31 dieną, tačiau tai padaryta vėliau nei „Lietuvos geležinkelių“ grupės nurodytas terminas, iki kada pakrauti kroviniai gali būti priimti Lietuvoje.
Pagal Vyriausybės sprendimą, „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis nustoja galios nuo vasario 1 dienos.
„Nuo vakar vyksta susirašinėjimas su Baltarusijos geležinkeliais – jie šiuos sąstatus, kaip norimus perduoti krovinių vežimo geležinkeliu bendrovei „LTG Cargo“, periodiškai įdeda į operatyvinius planus, o ši juos atmeta. Kadangi sutikimas priimti šiuos sąstatus Lietuvoje neduotas, jie iš Lydos nejuda“, – rašė L. Gabrilavičiūtė.
Pasak atstovės, Lietuvos pasienio stotys nesuderintam traukiniui negalės duoti leidžiamojo signalo įvažiuoti ir atitinkamai nebūtų parengiamas važiavimo maršrutas, kad toks traukinys galėtų pravažiuoti pasienio stotį ir tęsti kelionę toliau.
„LTG grupės bendrovės turi paruoštus planus, kokių veiksmų imtųsi, jei nesuderinti sąstatai pajudėtų, tačiau tikimės, kad taip neįvyks, ir nuo spekuliacijų galimais scenarijais norėtume susilaikyti“, – teigė L. Gabrilavičiūtė.
„Belaruskalij“ apskundė sprendimą teismui
Portalas tv3.lt primena, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ neseniai apskundė Vyriausybės sprendimą dėl tranzito Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir paprašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra skubiai ir iš anksto nepranešus atsakovams stabdyti Vyriausybės nutarimo galiojimą. Jeigu teismas į šį prašymą atsižvelgtų, trąšos vėl pajudėtų per Lietuvą.
Vyriausybė sprendimą dėl „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutarties priėmė atsižvelgusi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją.
Šis sprendimas vainikavo pernai gruodžio mėnesį prasidėjusį skandalą, kai daug kalbėję apie poreikį nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, valdantieji nesugebėjo laiku įgyvendinti amerikiečių paskelbtų sankcijų „Belaruskalij“. Teisiškai JAV sankcijos Lietuvos juridiniams ir fiziniams subjektams nėra privalomos, bet politiniuose sluoksniuose vyravo retorika, jog trąšų eksportas finansuoja autoritarinį Aliaksandro Lukašenkos režimą.
Neoficalūs duomenys rodo, kad didelė tikimybė, jog sankcijos buvo sumanytos kaip priemonė priversti režimą paleisti politinius kalinius ar stabdyti migrantų srautą. Tai yra jomis siekta pakeisti režimo elgesį, bet ne iš tiesų uždrausti tranzitą.
Neteks milijonų
„Belaruskalij“ kroviniai sudaro 25 proc. „LTG Cargo“ krovinių srauto. Sutartis su „Belaruskalij“ buvo sudarytas 2018 metais ir turėjo galioti iki 2023 metų.
„Lietuvos geležinkeliai“ yra paskaičiavę, kad visi Lietuvos netekimai nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą šiais ir kitais metais pasieks po 0,3 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto, tai yra po 150 mln. eurų šiais ir kitais metais. 2024 ir 2025 metams netekimai siektų po 0,4 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro po 200 mln. eurų per metus.
Tokios prielaidos daromos atsižvelgus į tai, kad iki 2025 metų pervežamų ir pakraunamų kalio trąšų kiekis turėjo paaugti nuo 11 iki 15 milijonų tonų per metus.
Iki šiol „Belaruskalij“ per Lietuvą perveža ir Klaipėdos uoste pakraudavo apie 11 mln. tonų per metus. Jeigu skaičiuotume, kad viena tona kainuoja apie 800 eurų, vadinasi, iš per Lietuvą gabenamų kalio trąšų prekybos „Belaruskalij“ uždirba apie 9 mlrd. eurų pajamų per metus.
„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrosios pajamos iš baltarusiškų krovinių sudaro 110 mln. eurų, bet apie 49 mln. eurų skiriama infrastruktūros išlaikymui, todėl „LTG Cargo” pajamos iš baltarusiškų trąšų pervežimo siekia 61 mln. eurų per metus. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, nutraukus tranzitą „LTG Cargo“ neteks 61mln. eurų pajamų, o 49 mln. eurų teks skirti iš valstybės biudžeto geležinkelių infrastruktūros išlaikymui.
Klaipėdos jūrų uostui baltarusiškos trąšos pernai generavo 12,3 mln. eurų rinkliavų, taigi tikėtinos netektys panašios. Atsisakius baltarusiškų trąšų tranzito krovos kompanijos netektų apie 70 mln. eurų pajamų per metus.
