Tačiau yra ir dar vienas požiūris: puoselėdamas draugiškus ryšius, kviesdamas Lietuvos politikus į apmokėtas keliones ir konferencijas Taivanas sugebėjo mūsų šalyje suburti draugų grupę, o daliai šių draugų atėjus į valdžią atsivėrė galimybės bent šiek tiek praverti diplomatinio pripažinimo vartus. Tai gali būti efektyvaus Taipėjaus misijos Latvijoje darbo rezultatas.
Bet šiuo atveju kyla du klausimai. Pirma, ar tai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus? Antra, ar Lietuvos politikų požiūris į Taivaną nėra suformuotas paties Taivano per apmokėtas keliones ir konferencijas?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad tikriausiai niekada iki galo nesužinosime, ar Lietuvos užsienio politika Taivano atžvilgiu buvo suformuota pirmiausia paisant mūsų šalies interesų ir tai pasitarnavo Taivanui, ar vis tik Taivanas Lietuvoje sugebėjo suburti įtakingą savo draugų grupę ir todėl įvyko šis posūkis.
Tačiau, politologo manymu, kitų valstybių arba įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų apmokamos kelionės sprendimų priėmėjams turėtų būti traktuojamos kaip dovana, o dovanos iš esmės negali būti priimamos, išskyrus mažas išimtis.
Kelionės į Taivaną: dažniausiai apmoka ne Lietuva
Darbo kelionės, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ar renginiuose, susitikimai su kitų šalių politikais yra įprasta praktika, skirta ryšių ir kontaktų mezgimui. Betarpiški arba draugyste pagrįsti politikų ryšiai padeda išspręsti kai kurias tarpvalstybines problemas, gali padėti pritraukti užsienio investicijų.
Pavyzdžiui, galima prisiminti, kaip buvusio premjero Sauliaus Skvernelio ryšiai su Lenkijos valdančiųjų lyderiu Lechu Kaczynskiu padėjo pagerinti santykius su Lenkija, kurie iki tol buvo išties pagedę. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ilgą laiką džiaugėsi glaudžiais parlamentaro Žygimanto Pavilionio ryšiais su JAV politikais. Ryšiai visuomet padeda lengviau telkti palaikymą savo šaliai.
Tačiau kelionės ir renginiai, kurių metu mezgami ryšiai, turi ir psichologinę reikšmę. Ne veltui įvairios farmacijos įmonės į tarptautines konferencijas užsienyje siūlo vykti medikams, tą patį daro kitų sričių privačios kompanijos, kaip kad Kinijos „Huawei“. Panašiu būdu savo minkštąją galią stiprina ir daugelis turtingesnių valstybių. Kitaip sakant, kuo daugiau turėsi draugų, tuo daugiau durų atsidarys.
Pavyzdžiui, vienas pagrindinių Lietuvos posūkio nuo Kinijos į Taivaną apologetų, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ne savo lėšomis Taivane lankėsi 6 kartus – tai apima laikotarpį, kai politikas buvo Seimo narys.
2020 metų sausį politikas dalyvavo Taivano prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų stebėjimo misijoje. Šiuo atveju Seimo kanceliarija dengė tik kelionės draudimo išlaidas. Kelionę, apgyvendinimą ir pragyvenimą Taivane apmokėjo kažkas kitas.
2017 metų gruodį M. Adomėnas dalyvavo Pasaulio laisvės ir demokratijos lygos generalinėje konferencijoje Taipėjuje. Seimo kanceliarija vėlgi padengė tik kelionės draudimą, visa kita turėjo finansuoti kviečiančioji pusė. Pasaulio laisvės ir demokratijos lyga yra Taipėjuje įsikūrusi nevyriausybinė tarptautinė organizacija, kilusi iš komunistams pralaimėjusio ir į Taivano salą pasitraukusio Kinijos nacionalistų lyderio Čiang Kai-šeko suformuotos Pasaulinės antikomunistų lygos.
2016 metų vasario mėnesį M. Adomėnas dalyvavo Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių religinės laisvės forumo konferencijoje. Visas išlaidas apmokėjo kažkas kitas, bet ne Seimo kanceliarija.
2015 metais gruodį M. Adomėnas kartu su kitais Seimo nariais Donatu Jankausku, Orinta Leipute, Valerijumi Simuliku irgi vyko į Taivaną, nors kelionės priežastis ir kas kviečia parlamento valdybos sprendime nenurodyta. Kadangi Seimo kanceliarija kelionės neapmokėjo, visas išlaidas turėjo dengti kažkas kitas.
2014 metų lapkritį M. Adomėnas vyko stebėti Taivano prezidento rinkimų. Vėlgi Seimo kanceliarija padengė tik kelionės draudimo išlaidas.
2010 metais Seimo valdyba neprieštaravo M. Adomėno, Virginijos Baltraitienės ir Gedimino Navaičio kelionei į Taivaną, kur Taipėjaus misija Latvijos Respublikoje rengė Lietuvos politikų susitikimų su Taivano politikais. Kadangi Seimo kanceliarija išlaidų nekompensavo, jas turėjo dengti kviečiančioji šalis.
Be to, 2011 metų spalį M. Adomėnas su kolegomis Vydu Gedvilu, Algiu Kašėta, Artūru Melianu ir Gediminu Navaičiu lankėsi Rygoje, kur dalyvavo Taivano šimtmečio minėjime – ten įsikūrusi Taipėjaus misija. Išlaidų kompensuoti kanceliarija nenurodė, tad tai reiškia, kad jas dengė kažkas kitas, bet jos turėjo būti visiškai minimalios, nes išvyka truko tik vieną dieną.
Taivane ne kartą lankėsi ir kiti Seimo nariai. Iš to, ką galima rasti Seimo duomenų bazėje, matyti, kad daugiausia kartų į Taivaną vyko Valerijus Simulikas (6 kartai), Emanuelis Zingeris (3 kartai), Gintaras Steponavičius (3 kartai). Žinoma, tai susiję ir su parlamentarų dirbtų kadencijų kiekiu, bet, tarkime, M. Adomėnas šešiskart į Taivaną nuvyko per tris kadencijas, o V. Simulikas – per penkias. Be to, M. Adomėno išskirtinumas tas, kad keturis iš šešių kartų jis į Taivaną vyko vienas, tikėtina, kad asmeniniu kvietimu.
G. Steponavičius, net ir priverstinai pabaigęs politiko karjerą, eina Lietuvos-Taivano forumo prezidento pareigas.
Tai visuomeninė organizacija, vienijanti tiek politikus, tiek kultūros atstovus, akademikus: tarp steigėjų yra jau minėtas užsienio reikalų viceministras M. Adomėnas, europarlamentarė Aušra Maldeikienė, Varėnos meras Algis Kašėta, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Matas Maldeikis, Marius Matijošaitis, Kęstutis Masiulis, europarlamentaras Liudas Mažylis.
Forumo viceprezidentas yra Vytauto Didžiojo universiteto akademikas, japonologas Aurelijus Zykas, planuojamas ambasadoriaus pareigoms Japonijoje.
Tai legalu, bet yra problemų
Lietuvoje parlamentarų kelionės yra aprašomos Seimo narių užsienio komandiruočių ir kelionių (išvykų) tvarkos apraše. Oficialių komandiruočių išlaidos kartu su dienpinigiais yra apmokamos iš Seimo kanceliarijos lėšų.
Kitos darbo kelionės gali būti apmokamos iš Seimo nariui skiriamų lėšų parlamentinei veiklai arba iš kviečiančiosios organizacijos bei institucijos lėšų.
Praktikoje egzistuoja ir mišrus variantas, kai Seimo nariai vyksta į komandiruotes, bet daugelį išlaidų apmoka kviečiančioji šalis, o Lietuvos Seimo kanceliarija padengia tik kelionės draudimą arba dar išmoka dienpinigius.
Šiuo atveju nekalbama apie asmenines keliones, kurias apmoka patys parlamentarai iš gaunamo darbo užmokesčio.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas portalui tv3.lt paaiškino, kad Seimo valdyba dėl parlamentarų darbo kelionių kiekvienąkart sprendžia individualiai pagal jai pateiktą informaciją. Tačiau konkretaus aprašo arba etikos kodekso, kas turi mokėti už kelionę, kaip vertinami vieni ar kiti kvietimo iniciatoriai, nėra.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnas teigia, kad valstybės politikų darbo kelionės, apmokamos ne iš Lietuvos valstybės lėšų, o iš kitų valstybių institucijų ar tarptautinių nevyriausybinių organizacijų biudžetų, turėtų būti traktuojamos kaip dovana, o dovanos viešajame sektoriuje laikomos nepriimtinomis, išskyrus kai kurias išimtis.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nurodo, kad valstybinėje tarnyboje, o tai taikoma ir politikams, priimti dovanų ar paslaugų negalima, išskyrus dovanas iki 150 eurų vertės, jeigu jos teikiamos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, yra skirtos reprezentacijai arba jeigu paslaugomis naudojamasi tarnybiniais tikslais.
„Iš tikrųjų ne viename įstatyme nurodoma, kad nei kandidatai į Seimo narius, nei Seimo nariai negalėtų gauti kažkokių papildomų užmokesčių arba dovanų, ir ypatingai iš užsienio valstybių. Kelionės, kaip bebūtų, turi materialinę išraišką ir jeigu jos yra finansuojamos užsienio subjektų – vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų – reiškia, kažkas už tai sumoka. Kartais tai būna ne tik kelionės bilietai, bet ir apgyvendinimas viešbutyje, vakarienės, pietūs restoranuose ir taip toliau. Bendrai savaitės vizitas egzotiškoje šalyje gali kainuoti tūkstančius eurų. Taigi kelionės turėtų būti prilyginamos dovanoms, nes vienaip ar kitaip Seimo narys nemoka už ją pats arba už jį nemoka Lietuvos valstybė. Tikrai galima interpretuoti, kad tokiomis egzotiškesnėmis kelionėmis gali būti siekiama paveikti Seimo nario poziciją. Šitas kelionių finansavimas ir neprilyginimas dovanoms, manau, nėra geras dalykas“, – teigė T. Janeliūnas.
„Man atrodo, valstybės savigarbos klausimas yra neleisti, kad atsirastų tokia pilka erdvė, kur gali būti iš dalies manipuliuojama Seimo narių pozicijomis. Nes, pavyzdžiui, valstybės tarnautojai, tikrai negali sau leisti, kad už jų keliones sumokėtų kažkokie kiti subjektai, net jei jie važiuoja į oficialius renginius. Seimo nariai visgi priima žymiai svarbesnius sprendimus ir jeigu jau taip kategoriškai pas mus apribotas rinkimų kampanijų finansavimas, kai fizinių asmenų parama labai apribota, o juridinių asmenų išvis neleidžiama, tai tapus Seimo nariais juo labiau reiktų tai reglamentuoti. Ypač kai kalbama apie užsienio subjektus: verslas, nevyriausybinės organizacijos ar vyriausybinės institucijos neturėtų finansuoti kelionių, nes vienaip ar kitaip tai materialinę išraišką turintis paslaugų suteikimas“, – pridūrė profesorius.
Pasiteiravus, ar galima daryti išvadą, kad per tokias keliones Taivanui pavyko Lietuvoje suburti patikimą draugų ratą, kuris pasitarnavo ir dar pasitarnaus laužiant diplomatinius ledus pasaulyje, T. Janeliūnas su tuo sutiko. Pasak jo, pasaulyje tą daro ne tik Taivanas, panašiai elgiasi daugybė pasaulio šalių burdamos žurnalistus, akademikus ir politikus, bet iš jų tik politikai turi sprendimo galią. O tai svarbu.
„Tą daro ne vien Taivanas, daugybė šalių elgiasi panašiai ir finansuoja keliones pačiais įvairiausiais tikslais. Aš pats esu vykęs ne į vieną renginį įvairiose šalyse – nuo JAV iki Danijos, Ispanijos ar kitų šalių, kur kaip akademikas dalyvavau įvairiuose renginiuose, kuriuos apmoka įvairios organizacijos, fondai ar dar kažkas. Yra daugybė švelniosios galios metodų, kaip supažindinti su savo šalimi, politika ir atitinkamai suformuoti gerą ekspertų, akademikų, žurnalistų opiniją. Tą daro daugybė šalių ir nemato problemos. Bet vienas dalykas yra finansuoti draugų ratą iš žmonių, kurie neturi tiesioginio priėjimo prie politinių sprendimų, o kitas klausimas, kuomet tai nutaikyta į parlamento narius“, – pažymėjo profesorius.
Anot mokslininko, išspręsti šią problemą būtų galima per privalomą ir viešą užsienio subjektų finansuojamų kelionių deklaravimo sistemą, kurioje būtų matyti, kas ir kokias paslaugas apmokėjo, kokia suma buvo išleista. O šiuo metu galima tik spėti, ar kelionės suformavo Lietuvos Seimo narių išskirtinį draugiškumą Taivanui, ar toks požiūris susiformavo natūraliai.
„Čia neįmanoma tiksliai nuspėti, nes kas ten įlįs į atskiro žmogaus galvą ir pasakys, ar jam natūraliai susiformavo idėjos remti Taivaną, ar dėl to, kad jis dažnai už taivaniečių pinigus lankėsi toje šalyje. Niekas turbūt to nepatikrins. Bet kad nekiltų abejonių reikia deklaruoti tokius ryšius ir aiškiai pasakyti, kad nebijau prisipažinti, jog mane finansavo tie ir anie, ir tada bus užkertamas kelias tokioms interpretacijoms“, – svarstė T. Janeliūnas.
Pats M. Adomėnas interviu portalui tv3.lt minėjo, kad kaip oficialios delegacijos narys Taivane lankėsi kartą, o kitomis progomis daug kartų, bet patikino, kad ypatingai artimų draugų šioje saloje neturi, kaip kad neturi verslo ryšių ar akademinių sąsajų. Tačiau jis pasakojo, kad tam tikrą mąstymo lūžį patyrė po to, kai pradėjo ryškėti tendencija autoritarinėms valstybėms burtis aplink Kiniją, o Kinija ėmė tolti nuo Vakarų, tapo agresyvesnė tarptautinėje politikoje ir perimdama technologijas bei dempinguodama jų vystymą. Tuo pat metu Taivane ėmė ryškėti tendencija atsiskirti nuo komunistinės Kinijos, nes rinkimus laimėjo Demokratinė pažangos partija, pasisakanti už nepriklausomybės kursą.
Ne kartą į Taivana vykęs buvęs parlamentaras Valerijus Simulikas portalui tv3.lt pasakojo, kad Taivanas stengdamasis suburti draugus bei sąjungininkus dirba labai elegantiškai ir draugiškai. Politikas sako, kad ko nors prašydami taivaniečiai visuomet siūlo savo draugams arba numanomiems draugams įvairiausius variantus, kurie būtų priimtini abiem pusėms.
Taipėjaus misijos Latvijos Respublikoje atstovai, pasak jo, ne kartą užsimindavo, kaip būtų gražu, kad ir Lietuva turėtų kokio nors lygmens atstovybę. „Mes, parlamentarai, dažnai sakydavome, o kodėl gi ne, bet susidurdavome su vykdomosios valdžios griežtu „ne“, – sakė V. Simulikas.
Pasak pašnekovo, ir šiuokart viskas būtų buvę gerai, jeigu leisdama atverti atstovybę Lietuvą nebūtų perlenkusi lazdos su pavadinimais. Šiuo metu verslo atstovybės pavadinimas lietuviškai yra Taivaniečių atstovybė, kinų kalba – Taivano, o anglų kalba – the Taiwanese Representative Office in Lithuania. Kinijai bet kokios aliuzijos į salos nepriklausomybę sukelia didžiulį pyktį, nes Pekinas Taivaną laiko savo dalimi ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą prieš Taivaną.
Galimybė atidaryti verslo atstovybę Lietuvoje buvo diskutuojama ir tuomet, kai Vyriausybei vadovavo Saulius Skvernelis. Tuomet diskutuota apie Taipėjaus vardo atstvybės atvėrimą, bet iki veiksmų neprieita.
Štai tokia ir yra "vertybinė" politika. Tas pats ir su Baltarusija. Šlykštu.
PS Geras žurnalistinis tyrimas.
