taivanas

JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino 571,3 mln. dolerių karinę pagalbą Taivanui. Taivano gynybos ministerija padėkojo Jungtinėms Valstijoms už „tvirtą saugumo garantiją“, savo pareiškime konstatuodama, kad abi šalys ir ateityje glaudžiai bendradarbiaus saugumo klausimais, siekdamos užtikrinti taiką Taivano sąsiauryje, praneša AP. Taip pat pranešama, kad Valstybės departamentas patvirtino galimą maždaug 265 mln.

Taivanas iš Jungtinių Valstijų gavo 38 modernius kovinius tankus „Abrams“, pirmadienį pranešė taivaniečių Gynybos ministerija. Taivanas savo karinius pajėgumus stiprina dėl Kinijos atakos grėsmės. Vašingtonas jau seniai yra svarbiausias Taibėjaus sąjungininkas ir didžiausias ginklų tiekėjas, o tai labai nepatinka Kinijai, laikančiai Taivaną savo teritorijos dalimi. 38 tankai M1A2 – pirmoji siunta iš 2019-aisiais užsakytų 108 tankų – į Taivaną buvo pristatyti vėlai sekmadienį.

Donaldui Trumpui kitų metų pradžioje pradedant antrąją JAV prezidento kadenciją, Taivano ir kitų šalių mokslininkai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vargu ar bandys įsiveržti į Taivaną D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. Xi siekis įtvirtinti Kiniją kaip „tikrąją pasaulio galią“ metams bėgant vis labiau sustiprėjo, sakė Tokijo moterų krikščioniškojo universiteto garbės vizituojantis profesorius ir šiuolaikinės Kinijos politikos ekspertas Akio Takahara.

Taivanas iš Jungtinių Amerikos Valstijų gavo 38 pažangius kovinius tankus „Abrams“, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija. Sala stiprina savo karinius pajėgumus prieš galimą Kinijos puolimą. Vašingtonas seniai yra svarbiausias Taipėjaus sąjungininkas ir didžiausias ginklų tiekėjas, tai pykdo Pekiną, laikantį Taivaną savo teritorija.

Kalėdinė „karštligė“ apėmė Japoniją ir Taivaną – krikščioniška šventė jau seniai peržengė religijos ribas. Azijos šalių sostinės spindi tūkstančiais šventinių žiburių, o vietiniai gyventojai linksminasi kalėdinėse mugėse. O Ispanijoje – amžius menančios tradicijos. Jau 400 metų vietiniai prieš Kalėdas „apsivalo“, mušdami vieni kitus degančiomis šluotomis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kinų karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos laivai grįžo į Kiniją, o tai – didžiulių jūrinių pratybų pabaigos ženklas, penktadienį pranešė Taivano institucijos. Taivano pakrančių apsaugos tarnyba paskelbė nuotraukas, kuriose, pasak jos, matyti, kaip kinų pakrančių apsaugos laivai, ketvirtadienį plaukdami į šiaurę, grįžta į Kiniją.

Kinijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad dėl bet kokių pratybų aplink Taivaną „sprendžiame tik mes patys“, o Taipėjus paskelbė apie galimą didelių Pekino oficialiai nepaskelbtų karinių pratybų pabaigą. Šią savaitę Taivano valdžios institucijos pranešė, kad Pekinas surengė didžiausias per daugelį metų jūrines pratybas, kuriose dalyvavo dešimtys karinių ir pakrančių apsaugos laivų ir kurios vyko teritorijoje, besidriekiančioje nuo pietinių Japonijos salų iki Pietų Kinijos jūros.

Vyriausybė siūlo įtvirtinti Lietuvos ir Taivano susitarimą dukart netaikyti apmokestinimo verslui, taip sudarant palankesnes sąlygas abiejų šalių verslininkams.  Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymo „Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos“ projektui, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, norima, jog tiek Lietuvos, tiek Taivano verslai turėtų geresnes galimybes bendradarbiauti ir plėstis.

Taivano prezidentas Lai Ching-te kalbėjosi telefonu su JAV Atstovų Rūmų pirmininku respublikonu Mike'u Johnsonu, ketvirtadienį pranešė taivaniečių lyderio biuras. Pokalbis įvyko Lai Ching-te lankantis JAV teritorijoje Guame per savo kelionę po Ramiojo vandenyno regioną. Ši kelionė papiktino Pekiną. Taivanas vadina save suverenia valstybe, tačiau Kinija tvirtina, kad ši demokratinė sala yra jo teritorijos dalis, ir priešinasi bet kokiems oficialiems kontaktams su ja.

Taivano prezidentas Lai Ching-te sekmadienį per pokalbį telefonu su buvusia JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi pasikalbėjo apie Kinijos keliamas grėsmes, pranešė jo atstovė Karen Kuo. Ji kalbėjo Havajuose – pirmojoje Taivano lyderio kelionės po Ramiojo vandenyno regioną, kuri įsiutino Pekiną, stotelėje.

Jungtinės Valstijos patvirtino 385 mln. dolerių (363,9 mln. eurų) vertės karinės įrangos pardavimą Taivanui, penktadienį pranešė JAV agentūra. Nors Vašingtonas su Taibėjumi nepalaiko oficialių diplomatinių santykių, jis tebėra svarbiausias salos rėmėjas ir didžiausias ginklų tiekėjas. Siūlomas naikintuvų F-16 ir radarų sistemos dalių pardavimas liečia įrangą iš JAV karinių atsargų, jo vertė – apie 320 mln. dolerių (302,5 mln.

Taivanas penktadienį pranešė, kad prieš artėjantį prezidento Lai Ching-te vizitą Havajuose aplink salą aptiko 33 Kinijos orlaivius ir 8 karo laivus. Artėjanti Lai Ching-te kelionė Ramiojo vandenyno regione, kurios pirmoji stotelė bus Havajuose, sukėlė Pekino pyktį.  Pekinas laiko savivaldų Taivaną savo teritorijos dalimi ir griežtai priešinasi bet kokiam oficialiam šios salos pripažinimui.

Taivano prezidentui Lai Ching-te besirengiant vykti į kelionę po užsienį, Kinija ketvirtadienį pažadėjo „ryžtingai sutriuškinti“ bet kokias savavaldžios salo pastangas siekti nepriklausomybės. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir priešinasi bet kokiems oficialiems Taivano ir kitų šalių kontaktams.

Taivano gynybos ministerija pranešė, kad pirmą kartą per šešis mėnesius virš jūros į šiaurę nuo salos vėl pastebėtas Kinijos balionas. Pasak ministerijos, balionas pastebėtas sekmadienį 18.21 val. vietos laiku už maždaug 111 km į šiaurę nuo Kilungo uosto 10 000 metrų aukštyje. Po dviejų valandų jis vėl dingo, balionas esą nepažeidė Taivano oro erdvės. Taivanas tokius incidentus laiko Kinijos spaudimo kampanijos, kurią vadina pilkosios zonos karu, dalimi.

Lietuvoje viešintis Taivano dronų aljanso atstovas ir dronų technologijų įmonės vadovas Max Lo sako, kad kalbos apie santykių tarp Lietuvos ir Kinijos atkūrimą taivaniečių negąsdina. Pasak jo, Taivano ir Lietuvos ryšys yra gilus ir jis nemato ženklų, kad nuo šios draugystės būtų nusigręžta. „Taivaniečiai tvirtai tiki Lietuvos žmonėmis. Pateiksiu pavyzdį, Covid-19 pandemijos metu Taivanas gavo vakcinų iš jūsų šalies, tai buvo labai sunkus, kritinis metas.

Taivano palankumo ir investicijų siekianti Lietuva ne tik prisistatinėja kaip vartai Taibėjui į Europą, bet ir rodo, jog tūkstančius kilometrų skiriančias tautas vienija panaši istorija siekiant laisvės nuo diktatūrinių režimų. Lietuvoje viešint Taivano užsienio reikalų ministrui, jam ir delegacijai buvo pristatytas Lietuvos kelias į nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Prie Seimo Sausio 13-osios memorialo ketvirtadienio popietę buvo padėti du vainikai, viename jų – Taivano vėliava.

 Lietuvos ir Taivano verslo atstovai sutarė kartu plėtoti dronų technologijas ir pramonę. Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija su Taivano tarptautiniu dronų verslo galimybių aljansu bei Taivano gynybos ir pramonės plėtros asociacija ketvirtadienį Vilniuje pasirašė tai numatantį memorandumą.  Jis numato kurti bendradarbiavimo platformą bei skatinti dvišales investicijas plėtojant Lietuvos ir Taivano dronų technologijas, didinti konkurencingumą pasaulyje.

Vilniuje rengiamame dronų sektoriaus forume ketvirtadienį dalyvaus ir Taivano verslo delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro Lin Chia-lungo. „Jis (Lin Chia-lungas – BNS) taip pat susitiks su Lietuvos draugais iš įvairių partijų ir padėkos už jų tvirtą ir nuolatinę paramą per pastaruosius trejus metus nuo Taivaniečių atstovybės Lietuvoje įsteigimo“, – BNS nurodė Taivaniečių atstovybė.

Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas iš anksto nepranešęs šią savaitę atvyko į Briuselį, kur susitiko su europarlamentarais, tarp jų – Lietuvos atstove Rasa Juknevičiene. Ministras praėjusią savaitę leidosi į savo pirmąjį vizitą po Europą, kurio tikslas – sutvirtinti ryšius. Vėliau šią savaitę Lin Chia-lungas viešės Vilniuje.

Trečiadienį savo dviejų dienų vizitą Lietuvoje pradeda Taivano dronų įmonių grupė. Kaip Eltą informavo Taivaniečių atstovybė Lietuvoje, kartu su Inovacijų agentūra bus rengiamas bepiločių orlaivių verslo forumas, kuriame dalyvaus 20 Taivano dronų kompanijų (Taivano dronų aljansas), 15 Lietuvos įmonių ir kai kurios Ukrainos kompanijos. Naujienų agentūros „Bloomberg“ teigimu, į Lietuvą atvyksta ir Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas.

Šią savaitę į Lietuvą atvyksiantis Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas Vilniuje dalyvaus dronų sektoriaus verslo forume, susitiks su dalimi parlamentarų. Kartu su Taivano užsienio ministru Vilniuje ketvirtadienį lankysis ir forume dalyvaus šios salos verslo delegacija. Po renginio numatyta vakarienė.

Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas. Kaip šeštadienį, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė „Bloomberg“, į ministro vadovaujamą delegaciją įeina atstovai iš šalies Ekonomikos ministerijos ir įmonių vadovai. Delegacijoje taip pat bus daugiau nei dešimties bepiločius orlaivius vystančių kompanijų atstovai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį susitikęs su savo kolega Joe Bidenu perspėjo Jungtines Valstijas neperžengti „raudonos linijos“ teikiant paramą Taivanui. J. Bidenas ir Xi susitiko pertraukoje tarp Peru vykstančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo renginių. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir neatmeta galimybės jį užimti jėga.

Nepaisant įstrigusių aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ parko „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje statybų, Taivanas tęs bendradarbiavimą su Lietuva puslaidininkių srityje. Tai šeštadienį pranešė Taivano Užsienio reikalų ministerija (URM). „Nepaisant iškilusios kliūties, URM pasakė, kad bendradarbiavimas puslaidininkių srityje tarp Taivano ir Lietuvos tęsis“, – rašoma „Focus Taiwan“ išplatintame ministerijos pranešime.

Taipėjus padės Taivano įmonėms perkelti Kinijoje įsikūrusias gamyklas, jei išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas įgyvendins grasinimą įvesti 60 proc. tarifą Kinijoje pagamintoms prekėms, ketvirtadienį pranešė Taivano ekonomikos ministerija. D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose verčia pasaulio lyderius, verslininkus ir akcijų rinkas su nerimu svarstyti galimą jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus poveikį.

Taivanas sekmadienį pranešė užfiksavęs prie salos 37 Kinijos naikintuvus, dronus ir kitus orlaivius Pekinui rengiant „tolimojo nuotolio“ mokomuosius skrydžius. Kinija pastaraisiais metais suaktyvino karinę veiklą aplink Taivaną ir spaudžia Taipėjų atsižvelgti į Pekino pretenzijas salos suvereniteto klausimu. Kinijos orlaiviai buvo fiksuojami nuo 9.00 val.

Didžiausias JAV dronų gamintojas „Skydio“, tiekiantis bepiločius orlaivius Ukrainos kariuomenei, susidūrė su gamybos problemomis dėl Kinijos sankcijų.

Taivano valdžia perspėja rytinės pakrantės gyventojus, kad ruoštųsi taifūnui „Kong – Rėjui“, kuris sparčiai stiprėja, rašo CNN. Jungtinio taifūnų perspėjimo centro (JTWC) duomenimis, „Kong – Rėjus“, judantis į šiaurės vakarus, trečiadienį pasidarė itin stiprus. Vėjo greitis siekia 240 kilometrų per valandą, tai prilygsta 4 kategorijos Atlanto uraganui. Prognozuojama, kad galingas taifūnas pasieks sausumą ketvirtadienio rytą.

JAV valstybės departamentas penktadienį patvirtino 2 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų pardavimo Taivanui paketą, įskaitant pažangias raketų sistemas „žemė-oras“ ir radarus – toks žingsnis gali išprovokuoti Pekiną. Į paketą, kurį dar turi patvirtinti Kongresas, įtrauktos kelios priešlėktuvinės sistemos, įskaitant NASAMS, ir 123 raketos, kurių bendra vertė siekia 1,16 mlrd. dolerių, pranešė už pardavimą atsakinga agentūra.

Taivano prezidentas Lai Ching-te penktadienį pareiškė, kad Kinijos karinio spaudimo akivaizdoje sala nenusileis gindama savo teritoriją. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir pastaraisiais metais intensyvina karinę veiklą aplink jį, siekdama priversti Taibėjų pripažinti jos pretenzijas. „(Mes) neužleisime nė centimetro Taivane, Penghu, Kinmene ir Madzu salose, kad tvirtai apgintume savo tėvynę“, – sakė Lai Ching-te, turėdamas omenyje Taibėjaus kontroliuojamas salas.

Trečiadienį Taivano sąsiauriu praplaukė Kinijos lėktuvnešių grupė, pranešė Taivano gynybos ministras. Ši žinia pasirodė praėjus dienai po to, kai Kinija netoli Taivano surengė kovinio šaudymo pratybas. Kinija, kuri laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi, pastaraisiais metais suintensyvino karinę veiklą aplink šią salą. Pekinas yra pareiškęs, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų Taivano kontrolę.

 Išlaikydama spaudimą Taivanui, Kinijos kariuomenė antradienį netoli šios demokratiškai valdomos salos pradėjo kovinio šaudymo pratybas. Kinijos Komunistų partija niekada nėra valdžiusi Taivano, tačiau laiko jį savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, kad į savo rankas perimtų jo kontrolę. Šį mėnesį ji jau buvo pasiuntusi lėktuvus ir karo laivus į teritoriją aplink Taivaną.

Taivano prezidentas Lai Ching-te penktadienį pareiškė, kad savivaldžios salos pasiryžimas ginti savo suverenitetą nesikeis.  Pirmadienį Pekinas aplink Taivaną pasiuntė rekordinį skaičių karinių orlaivių, karo laivų ir pakrančių apsaugos laivų. Tai buvo ketvirtosios tokio didelio masto pratybos per kiek daugiau nei dvejus metus. Kinija pareiškė, kad šiomis pratybomis siekia pasiųsti „griežtą įspėjimą separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje.

Taivanas aplink savo valdomą salą aptiko rekordinį Kinijos karinių orlaivių skaičių – 153, antradienį parodė oficialūs duomenys, paskelbti, praėjus dienai po to, kai Kinija pranešė pradėjusi didelio masto karines pratybas,   Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad per 25 valandas iki antradienio 6 val. ryto vietos (1 val. Lietuvos) laiku buvo pastebėta daugiausiai orlaivių per vieną dieną.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad „sėkmingai užbaigė“ karines pratybas aplink Taivaną, pavadintas „Joint Sword-2024B“. Pranešama, kad pratybų metu Pekinas dislokavo naikintuvus ir karo laivus. Kinijos kariuomenė šiuos manevrus buvo pavadinusi „griežtu perspėjimu“ Taivano „separatistų“ pajėgoms. Kinija neatmeta galimybės panaudoti jėgą, kad į savo rankas perimtų demokratiškai valdomo Taivano kontrolę.

Kinija pirmadienį pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, siųsdama reaktyvinius lėktuvus ir karo laivus, pavadinusi tai „perspėjimu separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje. Tai naujausias Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti jo kontrolę, prireikus – jėga, galios demonstravimas.  Toliau pateikiame pastaraisiais metais didėjančių Kinijos pastangų kariniu būdu bauginti Taivaną pavyzdžius.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino visas šalis laikytis santūrumo po to, kai Kinija pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, kartu perspėdama nesiimti jokių „vienašališkų veiksmų“, keičiančių status quo, ir taip netiesiogiai užsimindama apie Pekiną.

Kinija pirmadienį pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, siųsdama reaktyvinius lėktuvus ir karo laivus, pavadinusi tai „perspėjimu separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje. Tai naujausias Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti jo kontrolę, prireikus – jėga, galios demonstravimas.  Toliau pateikiame pastaraisiais metais didėjančių Kinijos pastangų kariniu būdu bauginti Taivaną pavyzdžius.

Taivanas pirmadienį netoli salos aptiko 125 Kinijos orlaivius, Pekinui pradėjus karines pratybas, teigė gynybos pareigūnas ir nurodė, kad tai rekordinis skaičius per vieną dieną.

Taivano pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė vienoje iš atokių salelių po galimo įsibrovimo sulaikiusi Kinijos pilietį. Incidentas sutapo su Kinijos karinėmis pratybomis aplink savarankišką Taivaną. „Neatmetama, kad šis bandymas neteisėtai patekti mažu laiveliu galėtų būti „pilkosios zonos“ įsibrovimas, susikęs su (Kinijos) karinėmis pratybomis“, – sakoma  pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.

Kinija aplink Taivaną pradėjo didelio masto karines pratybas, kurias Pekino kariuomenė pavadino „rimtu perspėjimu“ salos „separatistų“ pajėgoms. Prie salos keliomis kryptimis priartėjo laivų ir orlaivių. Valstybinis transliuotojas CCTV paskelbė žemėlapį, kuriame matyti šešios didelės raudonos Taivaną juosiančios zonos, kuriose vyksta pratybos.

Taivano gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad akylai stebi pietinėje pusėje pasirodžiusį Kinijos lėktuvnešį. „Kinijos „Liaoning“ lėktuvnešio grupė įplaukė į vandenis netoli Baši sąsiaurio ir tikriausiai plaukia į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį“, – sakoma salos gynybos ministerijos pareiškime.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį perspėjo Kiniją nesiimti jokių provokacinių veiksmų Taivano atžvilgiu. Taip jis kalbėjo po to, kai Pekinas pasipiktino metine savivaldžios demokratinės salos prezidento kalba. „Kinija neturėtų jokiu būdu naudoti to kaip preteksto provokaciniams veiksmams“, – Laose po Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimo žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Ketvirtadienį devyni žmonės žuvo per pietinėje Taivano dalyje ligoninėje kilusį gaisrą, pranešė salos priešgaisrinė agentūra. Apie Pingdongo apskrityje liepsnojančią ligoninę pranešta maždaug 7.40 val. ryto, o netrukus po 13 val. liepsnos buvo numalšintos, internete paskelbė agentūra. Agentūros teigimu, aštuoni per gaisrą išgelbėti žmonės vėliau buvo pripažinti mirusiais, be to, paskiau įvykio vietoje rasti vieno sudegusio asmens palaikai.

Taivano meteorologijos agentūra pranešė, kad ketvirtadienį pietinius šalies regionus pasiekė taifūnas „Krathon“, dėl kurio saloje jau antrą dieną yra uždarytos mokyklos, o vėtra ir liūtys pražudė du ir sužalojo daugiau nei 100 žmonių. Centrinės meteorologijos administracijos (CMA) teigimu, prieš pat taifūnui „Krathon“ pasiekiant Gaosiongo uostamiestį šalies pietuose, jo metu pastovus vėjo greitis siekė 126 kilometrus, o gūsiai – 162 kilometrus per valandą.

„Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą reikėtų keisti, pervadinant ją į Taipėjaus, tuo metu socialdemokratų bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai – Gintautas Paluckas ir Linas Kukuraitis – to daryti neskubėtų.  „Tokio pavadinimo (Taivaniečių atstovybės – BNS) neturi niekas pasaulyje.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad aplink salą buvo pastebėti dar 29 Kinijos naikintuvai ir dronai. 29 „įvairaus tipo PLA (Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos) orlaiviai (...) buvo pastebėti šiandien nuo 8 val. (vietos, 3 val. Lietuvos laiku)“, nurodė ministerija. Kiek anksčiau ji jau skelbė, kad per 24 valandų laikotarpį iki 6 val. (vietos, 1 val. Lietuvos laiku) salos apylinkėse buvo pastebėti 43 Kinijos orlaiviai ir aštuoni karinio jūrų laivyno laivai.

Penktadienį Taivano teismas nusprendė palikti mirties bausmę, bet nurodė, kad ji turi būti taikoma tik „ypatingomis ir išskirtinėmis aplinkybėmis“. Demokratinis Taivanas įvykdė 35 egzekucijas nuo 2010 m., kai buvo panaikintas mirties bausmės moratoriumas. Pastarąjį kartą mirties bausmė buvo įvykdyta 2020 m. balandį 53 metų vyrui, nuteistam už padegimą, per kurį žuvo jo šeima.

Populiarėja neįprasta Taivano virtuvė, kurioje iš vieno ingrediento galima pagaminti daug įvairių gaminių. Vienas iš daiktų, kurį galima pasigaminti – tai perdirbto plastiko akiniai nuo saulės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Mergina iš maišelio traukia įprastus plastikinio butelio kamštelius ir deda juos ant svarstyklių. Taip prasideda neįprasto „patiekalo“ gaminimo procesas.